Byla A-502-1294-12
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams V. P. V. ir advokatui Šarūnui Vilčinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir V. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjos L. V. ir V. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2011 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (1.1.31.)s-994 ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-1639, ir įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus pripažįstant faktą, kad pareiškėjų nuomojamo buto vertė buvo nustatyta netinkamai ir įvertinti buto 9,28 kv. m pagalbines patalpas, kurios nebuvo įtrauktos į centrinio registro apskaitą.

5Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjos paaiškino, kad L. V. pagal 1993 m. gegužės 31 d. orderį apsigyveno bute, esančiame Vokiečių g. ( - ), Vilniuje (toliau – ir Butas), ir čia kartu su motina gyveno iki 2008 m. kovo 31 d., t. y. iki to laiko, kol patalpas privalėjo atlaisvinti ir perduoti Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai. Pagal galiojančią tvarką Vilniaus miesto savivaldybė 2004 m. spalio 20 d. išdavė garantinį raštą Nr. N1-107, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Įstatymas) nuomojamų patalpų rinkos vertę įvertino 245 000 Lt. Vėliau turto vertė buvo patikslinta remiantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. liepos 14 d. išduota buto vertės nustatymo pažyma Nr. 2006/06-210-1, pagal kurią Butas įvertintas 395 000 litų. Pareiškėjų teigimu, 2004 metais gavusios pažymą apie Buto vertės nustatymą ir joje įrašytą Buto 46,46 kv. m plotą, jos negalėjo žinoti, kad centriniame registre įrašytas kitoks, t. y. 37,18 kv. m plotas. Tik 2006 metais, pamačiusios įvairias manipuliacijas turto vertinimo pažymomis, kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Butas tau“ dėl Buto įvertinimo ir sužinojo, jog centriniame registre įregistruotas 37,18 kv. m Buto plotas, t. y. be pagalbinių patalpų, plane pažymėtų indeksais 6-6, 6-7, 6-8. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios administracija kelis kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama ištaisyti klaidą ir atstatyti Buto plotą į 46,46 kv. m, t. y. į tokį plotą, koks iš tiesų yra pažymėtas Buto dokumentuose, tačiau tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, tiek ir VĮ Registrų centras atsisakė ištaisyti centriniame registre 2003 metais įrašytus Buto bendro ploto pakeitimus. Pareiškėjos bandė administracine tvarka ginčyti netinkamą Buto ploto įvertinimą ir jo pagrindu išmokamą valstybinę kompensaciją, tačiau skundai buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pabrėžė, kad jos nekelia ginčo dėl Buto rinkos vertės nustatymo ir neneigia, kad Buto vertė teismine tvarka nebuvo ginčyta, tačiau kelia ginčą dėl neteisingai įregistruoto ar neįregistruoto Buto ploto. Mano, kad įregistruoti tikslius nekilnojamojo daikto duomenis yra atsakovo pareiga, kurią jis privalo vykdyti. Pareiškėjos 2011 m. kovo 4 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydamos ieškoti galimybių taikiam ginčo išsprendimui, tačiau VĮ Registrų centras 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. (1.1.31.)s-994 prašymą atsisakė nagrinėti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (1.1.4.)s-1639 nurodė, kad ginčas yra baigtas, ir kad pareiškėjos kreipėsi į VĮ Registrų centrą jo kompetencijai nepriskirtu klausimu.

6Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime į skundą (b. l. 57-58) nurodė, kad sprendimai, kuriuos skundžia pareiškėjos, yra informacinio pobūdžio raštai, pareiškėjoms paaiškinantys, kad jų keliamais klausimais yra įsiteisėję administracinių teismų sprendimai. Pareiškėjų 2011 m. kovo 3 d. prašymas ir 2011 m. kovo 23 d. skundas buvo priimti ir nagrinėti tinkamai, laikantis teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos. Pareiškėjoms duoti atsakymai į keliamus klausimus, jų teisės gauti tinkamą ir motyvuotą atsakymą nebuvo pažeistos. VĮ Registrų centras pabrėžė, jog nėra pažeisti ir pareiškėjų teisėti interesai dėl teisingos Buto vertės, paaiškindamas, kad pirminiu vertinimu buvo vertinama Buto bendrojo ploto suma (46,46 kv. m), ir kad tokiu Buto patalpų plotu buvo vadovaujamasi tikslinant Buto vertes pagal rinkos konjunktūrą.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro 2011 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (1.1.31.)s-994 ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-1639 nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjų L. V. ir V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nurodė, kad iš VĮ Registro centro 2011 m. kovo 10 d. rašto Nr. (1.1.31.)s-994 ir 2011 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (1.1.4.)s-1639 turinio matyti, kad šie dokumentai yra informacinio pobūdžio, joks sprendimas jais nebuvo priimtas ir pareiškėjoms šiais raštais nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) juose nėra, todėl minėti raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse byloje Nr. A822-578/2009, A442-1238/2011, A442-593/2011, A442-1004/2011, A556-393/2011, teismas bylą aptartoje dalyje nutraukė.

11Teismas pažymėjo, kad iš rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atlikęs nekilnojamojo turto vertinimą, 2006 m. liepos 14 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 2006/06-210-1 (toliau – ir Pažyma) pateikė išvadą, kad Buto (46,46 m2 bendro ploto) rinkos vertė, nustatyta valstybės garantijų vykdymui, vertinimo dieną (2006 m. liepos 14 d.) yra 395 000 litų. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad šios Pažymos turinys pareiškėjoms yra žinomas, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. PS-29908 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1653/2010. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties įstatymo 25 straipsnį, iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinto Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad prieš išduodant valstybės garantiją, nuomininkas, nesutinkantis su nustatyta jo nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos verte, gali kreiptis į valstybės garantiją išduodančios savivaldybės administracijos direktorių su motyvuotu prašymu patikslinti nuomojamų patalpų rinkos vertę. Nurodytų teisės aktų kontekste vertindamas pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, pripažįstant faktą, kad Buto vertė buvo nustatyta netinkamai ir įvertinti Buto 9,28 kv. m pagalbines patalpas, kurios nebuvo įtrauktos į centrinio registro apskaitą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos dėl, jų manymu, netinkamai atlikto Buto vertės nustatymo, turėjo kreiptis į valstybės garantiją išduodančios savivaldybės administracijos direktorių su prašymu patikslinti nuomojamų patalpų (Buto) vertę arba į teismą dėl Pažymos panaikinimo, tačiau įstatymo nustatytu terminu to nepadarė. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-1653/2010, teismas išaiškino pareiškėjoms, kad jos pasirinko netinkamą jų galimai pažeistų teisių (teisėtų interesų) gynimo būdą, tačiau tai nereiškia, jog jos negali savo teisių ginti kitais būdais, inter alia įstatymų nustatyta tvarka inicijuodamos ginčą dėl, jų manymu, netinkamo Buto vertės nustatymo.

12III.

13Pareiškėjos L. V. ir V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl netinkamo Buto vertės nustatymo.

14Apeliacinis skundas (b. l. 87-88) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. 2011 m. kovo 4 d. prašymo ir 2011 m. kovo 23 d. skundo dėl netinkamo Buto vertės nustatymo VĮ Registrų centras nenagrinėjo iš esmės, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad ginčijami raštai pareiškėjoms nesukelia materialių teisinių pasekmių.
  2. Teismui pripažinus, kad Butas buvo įvertintas netinkamai (byloje yra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų), pareiškėjos turėtų galimybę reikalauti atsakovo atsakomybės.
  3. Teismas nepasisakė dėl atsakovo veiksmų išduodant įvairias pažymas su jose skirtingai pažymėtu Buto plotu, sąmoningai manipuliuojant jomis ir pareiškėjoms teikiant neteisingą informaciją.
  4. Pareiškėjos, nebūdamos Buto savininkės, negalėjo turėti teisingos informacijos apie Buto ploto pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Apie tai jos sužinojo tik 2006 m. rugsėjo 10 d., kai po įvairių manipuliacijų su pažymomis Buto vertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė „Butas tau“.
  5. Pareiškėjos ginčų nagrinėjimo procese konsultavosi su advokatais, dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau joms buvo nurodyta, jog ginčas teismingas administraciniam teismui.

15Atsakovas VĮ Registrų centras prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsiliepime (b. l. 96) pažymi, kad pareiškėjų teisėti interesai dėl teisingos Buto vertės ir teisingos kompensacijos, nėra pažeisti. Pirminiu vertinimu buvo vertinama Buto bendrojo ploto suma 46,46 kv. m, tokiu Buto patalpų plotu buvo vadovaujamasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymais tikslinant Buto vertes pagal rinkos konjunktūrą 2003, 2004, 2005 ir 2006 metais. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių pažymų ir kitų dokumentų, VĮ Registrų centras, atlikęs vertinimą, visada nurodydavo, kad vertė nustatyta ar perskaičiuota nuo 46,46 kv. m ploto. VĮ Registrų centras atliko nepriklausomo turto vertinimo funkcijas ir teikė objektyvią informaciją.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Nagrinėjamoje byloje skundžiami VĮ Registrų centro 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. atsakymai į pareiškėjų prašymus pripažinti faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu atlikdamas vertinimą, VĮ Registrų centras neteisingai nustatė Buto vertę, bei pasiūlymą šalių susitarimu pakoreguoti išvadą dėl Buto vertės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija spręs, ar pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus (patvirtintų nekilnojamojo turto vertinimo klaidą ir atitinkamai peržiūrėtų Buto vertės nustatymo pažymas), ir ar atsakovas turi kompetenciją bei pareigą veikti L. V. ir V. V. nurodytu būdu.

21Vadovaujantis VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301 (toliau – ir Įstatai), 8 punktu šios įmonės tikslai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Adresų registro tvarkymo, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registro ir kitas informacines sistemas. Pažymėtina, jog į pirma paminėtų įstatymų reguliavimo sritį patenkanti VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

22Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjų skundo dalyko, nagrinėjamas šalių ginčas kilo ne iš atsakovui priskirtų registrų tvarkytojo funkcijų realizavimo, o dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, prašant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2003, 2004 ir 2006 m. atlikto Buto vertinimo – rinkos vertės nustatymo valstybės garantijų vykdymui – teisingumo. Šios rūšies atsakovo veikla yra aptarta Įstatų 9.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad įgyvendindamas 8 punkte iškeltus tikslus, VĮ Registrų centras teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka nekilnojamojo turto vertinimą (įskaitant vertinimą mokesčiams nustatyti ir kitoms valstybės reikmėms), rengia duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti.

23Turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas). Iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 24 straipsnio 3 dalis numatė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas šios normos turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1653/2010 pareiškėjoms L. V. ir V. V. nurodė, kad savo pažeistas teises (teisėtus interesus) jos gali ginti įstatymų nustatyta tvarka inicijuodamos ginčą dėl Buto vertės nustatymo. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2007 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. T-2007-06, VĮ Registrų centro Panevėžio filialo, kuris sutarties su Panevėžio apskrities viršininko administracija pagrindu pateikė ginčijamąjį žemės sklypo vertinimą, veikla, šiuo atveju nėra viešasis administravimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies prasme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymas).

24Atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką ir įvertindama aplinkybę, kad pareiškėjų valia (sprendžiant iš reikalavimų, suformuluotų atsakovui ir administraciniam teismui) apsiriboja siekiu atskirai išnagrinėti klausimą tik dėl VĮ Registrų centro suteiktos paslaugos – individualaus turto vertinimo – tinkamumo, kartu nekvestionuojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atliktų Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Valstybės garantijų įstatymas) pagrindu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutartis Nr. T-2005-47, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. T-2005-78, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. T-2005-82 ir kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal pareiškėjų skunde apibrėžtas ginčo ribas tokia byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Todėl VĮ Registrų centras, susipažinęs su pareiškėjų 2011 m. kovo 3 d. ir 2011 m. kovo 23 d. raštais, skundžiamuose aktuose teisėtai ir pagrįstai nurodė neturintis įstatyminių galių administracine tvarka koreguoti tarp jo ir užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių.

25Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5241-294/2011 (b. l. 40), neužkerta kelio L. V. ir V. V. tiesiogiai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl turto vertinimo ataskaitų nuginčijimo arba į administracinį teismą dėl valstybės garantijos vykdymo kaip proceso visumoje (Valstybės garantijų įstatymo 9 str. 15 d.).

26Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Pareiškėjų L. V. ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjos L. V. ir V. V. kreipėsi... 5. Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjos paaiškino, kad L. V.... 6. Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį... 7. Atsiliepime į skundą (b. l. 57-58) nurodė, kad sprendimai, kuriuos skundžia... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad iš VĮ Registro centro 2011 m. kovo 10 d. rašto Nr.... 11. Teismas pažymėjo, kad iš rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ Registrų... 12. III.... 13. Pareiškėjos L. V. ir V. V. pateikė... 14. Apeliacinis skundas (b. l. 87-88) grindžiamas šiais pagrindiniais... 15. Atsakovas VĮ Registrų centras prašo pareiškėjų apeliacinį skundą... 16. Atsiliepime (b. l. 96) pažymi, kad pareiškėjų teisėti interesai dėl... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Nagrinėjamoje byloje skundžiami VĮ Registrų centro 2011 m. kovo 10 d. ir... 21. Vadovaujantis VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 22. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjų skundo dalyko, nagrinėjamas šalių... 23. Turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės... 24. Atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką ir įvertindama aplinkybę, kad... 25. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d.... 26. Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 28. Pareiškėjų L. V. ir V. V.... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama....