Byla 2A-1596-230/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-787/2012 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams G. S., notarei Vidai Bietkienei, tretiesiems asmenims J. R., B.R. E.I., E. R., uždarajai akcinei bendrovei „ARN group“, uždarajai akcinei bendrovei „NWO invest“, akcinei bendrovei „Swedbank“, D. S., G. S., Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti 2004 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-898, dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėjas J. R. dalyvaujant jo sutuoktinei B.R. pardavė gyvenamosios paskirties patalpą - butą, esantį pastate ( - ), buto unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 75,25 kv. m, nekilnojamo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. 20/30607, adresu ( - ), pirkėjui G. S., bei dalį, kurioje nurodyta, kad E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka šios sutarties 1 p. paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B.R., pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, jog ji pirko butą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi butą ji pirko 2004 m., o su G. S. išsiskyrė 2003 m. Nors su G. S. sandorio sudarymo metu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau jis lankydavo dukrą, todėl ieškovė paprašė G. S. tvarkyti visus su sandorio sudarymu susijusius dokumentus, kadangi pati nelabai turėjo laiko, daug dirbo. Notarė pasakė, kad sudarant sutartį turi dalyvauti sutuoktinis, notarės neinformavo, jog su G. S. buvo išsituokę, sutartį pasirašė ieškovė ir G. S.. Įsigytame bute gyveno tik ji su dukra, G. S. jame negyveno, avansinė įmoka sumokėta iš kredito lėšų, kurį mokėjo tik ji iš asmeninių lėšų. Kadangi butas įgytas po santuokos nutraukimo, todėl negali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Tik tuomet, kai atsirado G. S. skolos, suprato, kad butą nupirko ne viena.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad 2004-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-898, E. S. ir G. S. gyvenamosios paskirties patalpą-butą, esantį pastate ( - ), 1A5p, buto unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 75,25 kv. m, nekilnojamo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. 20/30607, adresu ( - ), įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas G. S. susituokė ( - ), išsituokė ( - ), įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas 2003-08-29. 2004-03-02 sutartimi, patvirtinta notarės Vidos Bietkienės, pirkėjai E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą iš J. R. ir B.R. Ieškovė šiam būstui įsigyti pasiėmė kreditą, kredito įstaigai nurodydama, jog jos sutuoktinis yra G. S., taip pat nurodydama šeimos pajamas, įskaičiuojant ir sutuoktinio pajamas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo G. S. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolio kontoroje. Ieškovės teiginius, jog ji nežinanti, kodėl neinformavo notarės apie santuokos nutraukimą ir kodėl nepateikė ištuokos liudijimo, teismas atmetė ir, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendė, kad ieškovė notarę klaidino tyčia. Notarė nurodė, kad ieškovė ir po santuokos nutraukimo visuose dokumentuose kaip savo sutuoktinį nurodydavo G. S., į teismą ieškovė kreipėsi tik 2011 m., t. y. po ilgo laiko tarpo nuo šios sutarties sudarymo, t. y. kai sužinojo apie G. S. įsiskolinimus. Tretieji asmenys patvirtino, jog G. S. gyveno tame pačiame bute kaip ir ieškovė, o ištuokos liudijimo ieškovei prireikė tik 2008 m. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog ieškovės ir atsakovo G. S. santuokos nutraukimas buvo formalus, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra įstatyme numatytų sandorio nuginčijimo ir negaliojimų pagrindų. Teismas nurodė, jog sutartis pasirašyta abiejų – tiek ieškovės, tiek atsakovo G. S., todėl jų valia išreikšta aiškiai, kas patvirtina, jog jie suvokė, kad pasirašydami buto pirkimo-pardavimo sutartį jie išreiškė valią butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Kadangi pagal įstatymą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas yra galimas tik asmenims būnant santuokoje, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovas G. S. įgyti šį butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis negalėjo. Tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieškovė ir atsakovas G. S. šį butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, kadangi bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo (CK 4.72 str.). Teismas darė išvadą, jog byloje daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė su atsakovu G. S., ir nutraukę santuoką, visą laiką gyveno kartu, todėl sprendė, kad buto įgijimas nebuvo susijęs vien su ieškovės asmeniniais interesais, ir butas nebuvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Teismas tenkino ieškinio dalį, kuria buvo prašoma modifikuoti sutarties sąlygą dėl perkamo turto valdymo režimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės (pagal sutartį) į bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, jog sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas, modifikuodamas, t. y. pakeisdamas sutarties sąlygas, peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis, o ne pakeisti sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog tam, kad turtas būtų pripažintas bendrąja nuosavybe, turi būti konstatuotas nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas iš bendrai gautų ir asmeninių lėšų ir bendru jų darbu, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismo išvados, jog po santuokos nutraukimo atsakovas gyveno tame pačiame bute kaip ir ieškovė, yra nepagrįstos, kadangi atsakovas šiame bute negyveno ir negyvena, o tik kartais aplanko savo dukrą. Be to, avansinė įmoka už perkamą butą sumokėta iš lėšų, gautų pagal būsto kreditavimo sutartį, paskola buvo mokama iš apeliantės asmeninių lėšų, o atsakovas prie ginčo buto pirkimo neprisidėjo, ką pripažino ir pats atsakovas G. S..

9Atsakovė notarė Vida Bietkienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas teisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė nepateikė naujų rašytinių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė aplinkybių, paneigiančių teismo nustatytas ir jų pagrindu padarytas išvadas. Skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, byloje dalyvaujančių asmenų duotiems paaiškinimams. Pati ieškovė sandorio sudarymo metu pateikė santuokos liudijimą, todėl notarei nekilo jokių abejonių dėl santuokos fakto, butą ieškovė ir G. S. įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir tam jie neprieštaravo. Be to, šie asmenys kartu įkeitė butą, užtikrindami gautos paskolos grąžinimą, kartu dalyvavo gaunant leidimą dėl buto įkeitimo teisme. Todėl ieškovė ir G. S. butą įgijo bendrai ir bendrai įgyvendino visas savininkų teises, sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir būtent taip norėjo veikti, jų valia sudarant sutartį išreikšta tinkamai.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

12Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-898, pardavėjas J. R. dalyvaujant jo sutuoktinei BB.R. pardavė gyvenamosios paskirties patalpą - butą, esantį ( - ), pirkėjams E. S. ir G. S., o pastarieji bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B.R. (sutarties 1 ir 2 punktai). Ieškovė ginčija sutarties sąlygas, kuriomis buvo nustatyta, kad butas parduotas ieškovei ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi sandorio sudarymo metu ieškovė ir G. S. nebebuvo sutuoktiniai, ir butą ieškovė įgijo iš asmeninių lėšų.

13Dėl pareikštų reikalavimų viršijimo

14Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriais neleidžiama teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Teismas nesant ieškovės reikalavimo pakeitė sutarties sąlygas, nustatydamas, kad sutartimi ieškovė ir atsakovas G. S. ginčo butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors ieškovė prašė ne pakeisti, bet pripažinti negaliojančia šią sutarties sąlygą. Kolegija nepripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju viršijo pareikštų reikalavimų ribas, kadangi ieškovė pareikštu ieškiniu ginčijo sutarties sąlygą, kuria buvo numatyta, kad butas buvo pirktas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas pagrįstai pripažino ieškovės ieškinį tenkintinu iš dalies, kadangi nustatė, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė ir G. S. nebebuvo sutuoktiniai, todėl negalėjo įgyti nuosavybės įstatymo nustatytu sutuoktinių turto teisiniu režimu (CK 3.87 str.). Tačiau tuo pačiu nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo kitoje dalyje, kad turtas nebuvo įgytas kad ir ne sutuoktinių, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tokiu būdu ieškovės ginčyta sutarties sąlyga iš esmės ir buvo pripažinta negaliojančia, tik mažesnėje apimtyje, t. y. kad tai ne sutuoktinių, bet dviejų asmenų bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje dalys nenustatytos.

15Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažindamas, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti tinkamai, nepažeidžiant nei procesinės teisės normų reikalavimų, nei teisminės praktikos suformuluotų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas G. S. sandorio sudarymo metu, nors ir buvo nutraukę santuoką, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ginčo sutartyje, kurią pasirašė tiek ieškovė, tiek jos buvęs sutuoktinis G. S., aiškiai išreikšta abiejų pirkėjų valia įgyti butą bendron nuosavybėn. Ieškovė notarei, tvirtinusiai sandorį, pateikė santuokos liudijimo nuorašą (t. 1, b.l. 48), įgytą nuosavybėn butą abu buvę sutuoktiniai įkeitė suteikusiam paskolą kreditoriui, abu pasirašydami hipotekos lakštą (t.1, b. l. 50-51). Šie faktai patvirtina, kad išsituokę sutuoktiniai toliau gyveno kartu ir bendrai tvarkė turtinius reikalus, taip pat visiškai paneigia ieškovės paaiškinimus, kad ji butą įgijusi tik iš savo lėšų ir tik savo reikmėm. Priešingu atveju, būtų visiškai nepaaiškinamas ieškovės elgesys, jai neprieštaraujant dėl sutarties sudarymo ir G. S. vardu ir net pateikiant ne ištuokos, bet santuokos liudijimo nuorašą, taip pat buvusiems sutuoktiniams kartu įkeičiant butą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent, kad ieškovė nuo 2004 m., kai buvo sudarytas ir įregistruotas sandoris, jo sąlygų neginčijo ir bylą iškėlė tik tuomet, kai prasidėjo G. S. skolų kreditoriams išieškojimas, o ištuokos liudijimą taip pat išsiėmė tik 2008 m. G. S. net ir 2010 m., pasirašydamas paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, yra nurodęs gyvenamąją vietą ginčo bute (t. 1, b. l. 89). Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė avansinę įmoką už butą sumokėjo iš savo asmeniškai paimto kredito lėšų, kurį ji ir grąžino, taip pat atmestinas, kadangi iš byloje pateiktų Kaišiadorių kredito unijos duomenų (t. 1, b. l. 59) matyti, kad ieškovė imdama paskolą ir prisiimdama įsipareigojimus nurodė ir buvusį sutuoktinį G. S. bei jo gaunamas pajamas. Tai patvirtina, kad buvę sutuoktiniai ne tik kad gyveno kartu, bet ir bendrai tvarkė pinigines lėšas ir turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir naikinti priimtą teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo motyvų nėra jokio pagrindo.

17Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.