Byla I-3296-473/2008

Dėl nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Apšegienei, atsakovės atstovėms Rasai Pupienei ir Aivei Medeišytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Švyturys – Utenos alus“ dėl nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-19 nutarimą Nr. 12 - 10 A byloje Nr. 10 A.

3Pareiškėja skunde (b. l. 2-6) nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad skundžiamu nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 3 punkto pažeidimus 2008-02-06 rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ transliacijos nuo 21.10 val. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu metu pareiškėjai skyrė 2 000 Lt dydžio baudą. Bauda buvo paskirta už UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų patalpinimą. Rungtynės buvo transliuojamos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008-02-06 nuo 6 iki 23 valandos. Tarnyba vadovavosi LR Alkoholio kontrolės įstatymu (AKĮ) bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-1999. Šioje byloje buvo konstatuota, jog prekės ženklas turi reklamos požymių. Tačiau nebuvo įsigilinta į kitus reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007-08-01 sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka. Paaiškina, kad tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu AKĮ tikslai yra kiti, jie iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir pan. Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 46 dalimi, 1989-10-03 Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997-06-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB), 2000-01-13 ratifikuota 1989-05-05 Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007-12-11 priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 89/552/EEB. Teigia, kad vadovaujantis šiais teisės aktais prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, audivizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose. Šie aktai reklama laiko bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiamą informaciją apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinančią įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas bendrovės užsakymu, pareiškėja negavo už tai jokio atlygio. Prekės ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Transliuotojas negali nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa. Teigia, kad pagal AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius), gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. UAB „Švyturys-Utenos alus“ prekės ženklas yra įregistruotas valstybiniame patentų biure, t.y. jis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nesutinka, kad šiuo atveju prekės ženklas turėjo reklamos požymį. Pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę. Taigi prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. Bendrovė Švyturys- Utenos alus gamina ir prekiauja ir nealkoholiniu alumi. Atsakovė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju prekės ženklas taip pat buvo ir alkoholio reklama. Nurodo, kad Europos Teisingumo Teismo 2004-07-13 sprendimu Bacardi vs. France byloje, Nr. C-429/02, konstatavo, kad sporto renginių transliacijos metu atsitiktinai ir nenuspėjamai matomos reklaminės lentos su alkoholinių gėrimų reklama nėra atskira prekes ir paslaugas reklamuoti skirto skelbimo transliacija 1989-10-03 Tarybos direktyvos 89/552/EEB prasme ir ši direktyva nenustato reikalavimų drausti tokią netiesioginę reklamą. AKĮ yra suderintas su šia direktyva, todėl Teisingumo Teismo sprendimas taikytinas aiškinant AKĮ nuostatas. Tai, kad prekės ženklas ne visada laikytinas reklama, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A/14-625-05. Nutartyje pasakyta, kad kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individuliai vertinant visumą aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjas paskelbė prekės ženklą vien dėl to, kad jis tuo metu buvo krepšinio rungtynių vietoje, bet neturėjo ketinimų skatinti įsigyti ar vartoti Švyturys-Utenos alus gaminamus produktus, negaudamas už tai atlygio. Skundžiamas nutarimas pažeidžia Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Prekės ženklo transliaciją visada laikant reklama, didelė dalis visuomenės narių netektų teisės gauti tiesiogiai informaciją apie įvykius, kurie Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 9 str. prasme galėtų būti pripažinti ypač svarbiais, didelį visuomenės susidomėjimą turinčiais įvykiais. Transliuotų naujienų tarnybų darbas būtų nepagrįstai suvaržomas. Paskirtoji ekonominė sankcija turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad šiuo metu pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, panaikinta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus. Nuobauda yra neįvykdyta. Taip pat nuo 2008-04-26 pakeista AKĮ 29 straipsnio 6 dalies redakcija, kurioje leidžiama transliuojamose programose rodyti prekių ženklus, kai šie ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos programos vaizdais.

4Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20-24) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovės paaiškino, kad AKĮ pakeitimas, draudžiantis alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 val. iki 23 val., įsigaliojo nuo 2008-01-01. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba vadovavosi tik AKĮ nuostatomis bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337. Paaiškino, kad vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-28 nutarties teiginiais (civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999) prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. AKĮ 2 str. 4 dalyje nenumatyta materialinė nauda kaip vienas būtinų alkoholio reklamos požymių. Tam, jog žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina jį įregistruoti. Neregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Aiškina, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ Prekių ženklų registre yra įregistravęs panašų prekių ženklą į prekių ženklą, dėl kurio skirta sankcija. Pažymi, kad „Švyturio“ prekių ženklas yra plačiai žinomas ir didžiąją dalį šio įregistruoto ženklo sudaro žymuo, per krepšinio rungtynes matomas ant krepšinio žaidėjų marškinėlių. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas skleidė „Švyturio“ alaus reklamą.

5Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Švyturys – Utenos alus“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

6Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

7Skundas tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad 2008-02-16 per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą 18 val. 40 min. transliuotų tiesioginės transliacijos SEB BBL rungtynių „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ metu ant „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių bei ant „Siemens“ arenos parketo buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ logotipas, t.y. prekės ženklas. Iš esmės šių aplinkybių šalys neginčija, skiriasi tik šių faktinių aplinkybių vertinimas.

9Pareiškėja VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-19 nutarimą Nr. 12-10A, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos, bei 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.

10Santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, reklama, rėmimu, reglamentuoja ir valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. Šio įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. Minėto įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 21 d. redakcija) buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.

11Nuo 2008-04-26 įsigaliojo nauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakcija (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija), pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra išlyga, šiuo atveju panaikinanti atsakomybę. Šia redakcija buvo pakeista 29 straipsnio 6 dalies formuluotė, nustatant, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeista ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo, nustatant, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius).

12Skundžiamu nutarimu pareiškėjai skirta 2000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Šio ginčo atveju pareiškėjui bauda skirta už tiesioginę tarptautinių rungtynių transliaciją, kai jos metu buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ logotipas. Iš nagrinėto teisinio reguliavimo matyti, kad atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiais pagal skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusią Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. X-1198 redakciją, žymiai sušvelnėjo, nes atsirado išimtis, kai tam tikrais atvejais leidžiama alkoholio reklama. Skundžiamas nutarimas pareiškėjos atžvilgiu nėra įvykdytas. Baudos skyrimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytus AKĮ 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo manymu, šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata. Taikydamas ATPK 8 straipsnio nuostatas teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismų praktika (LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008, 2008-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1705/2008, 2008-03-15 sprendimas administracinėje byloje A248-11/2008, 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-16/2008).

13Pažeidimo pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą padarymas pagal skundžiamo nutarimo turinį pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6 valandos iki 23 valandos buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas, tuo metu buvo draudžiama alkoholio reklama. Šis ženklas buvo ant sporto arenos grindų bei ant sportininkų marškinėlių, o tai, kad ženklas buvo ant sportininkų marškinėlių rodo, kad pažeistas AKĮ 29 str. 1 dalies 3 punkto draudimas. Įvertinus rungtynių vaizdo įrašą (b. l. 43, kompaktinis diskas), galima daryti išvadą, kad ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas praktiškai labai sunkiai matomas. Visų pirma, ant marškinėlių yra ne mažiau (kiek galima pastebėti) kaip 8 įvairių firmų logotipai. Krepšininkams pastoviai judant, pastebėti „Švyturio“ logotipą labai sunku, be to tai įmanoma tik keletą kartų per rungtynes, kai kuris nors iš sportininkų kelias sekundes rodomas stambiu planu. Dėl to daroma išvada, kad dėl šio pažeidimo taip pat taikytina atsakomybę švelninanti teisės norma, įsigaliojusi nuo 2008-04-26 - AKĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostata, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

14Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-19 nutarimas Nr. 12 - 10 A byloje Nr. 10 A naikintinas, taikant atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatas, kurios iš esmės panaikino atsakomybę už šio ginčo atveju nustatytus veiksmus. (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

15Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

Nutarė

16Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-19 nutarimą Nr. 12 - 10 A byloje Nr. 10 A.

17Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.