Byla A-438-642-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai D.Š., pareiškėjos atstovui E.M., trečiajam suinteresuotam asmeniui V.Š., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D.Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo pagal pareiškėjos D.Š. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Utenos apskrities viršininką panaikinti žemėnaudos keliui bei projektuojamo kelio žymėjimą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, padarant pakeitimus grafinėje dalyje ir pakeičiant anksčiau nurodyto D.Š. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.( - ), esančio ( - ) k., Utenos r. sav., pažymėjimą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip vientiso žemės sklypo (sklypo ribas pažymint uždaru kontūru).

5Pareiškėja paaiškino, kad Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kelias ar projektuojamo kelio žymėjimas per D.Š. priklausantį žemės sklypą buvo pažymėtas neteisėtai ir nepagrįstai. Matininkas nepagrįstai pažymėjo kelią ribų paženklinimo akte, o apskrities viršininko administracija pagal Žemės įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą įpareigota vykdyti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinę priežiūrą nepatikrino matininko pateiktos informacijos teisingumo ir neteisėtai nurodė kelią Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Jokia žemėnauda pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nedalija. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 21 ir 22 punktai numato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio tašku, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai draudžia formuoti žemės sklypą kaip vientisą sklypą, jei šį sklypą dalija kelias ar kitiems asmenims priklausančios žemėnaudos. Sklypas suformuotas ir įregistruotas kaip vientisas sklypas ir tą patvirtina pažymėjimas apie žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo planas ( - ). Joks kelias, projektuojamo kelio žymėjimas ar kitiems asmenims priklausančios žemėnaudos šio sklypo dalyti negali. Be to, žemės sklypo ( - ) plane nei žemės valda (žemėnauda), nei ja užimtas kelias nėra nurodyti. Nenurodytos žemės sklypo ribų su valstybine žemėnauda, dalijančių žemės sklypą į dvi dalis, posūkio taškų koordinatės. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 71 punktą sklypo Nr.61 ribų nustatymo brėžinyje, kuris yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo pareiškėjai buvo ženklinamas vietoje suformuotas sklypas kaip gretimybė, kuri ribojasi su valstybinės žemės sklypu, yra nurodyta tik linija tarp sklypo ribų posūkio taškų. Jokių kitų įrašų apie gretimybę su valstybine žeme akte nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2005-07-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-10-776-05 konstatavo, kad, nei viename iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo dokumentų nėra nurodyta, kad pareiškėjos žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo ribų nustatymo brėžinys nėra numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje kaip dokumentai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, atsakovas nėra pateikęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą jokių kitų duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose buvo patvirtinti privalomi įrašai, jog pareiškėjos žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias arba žemės sklype yra ar į jį būtų įsiterpusios ar jį dalintų valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims priklausančios žemės naudmenos.

6Pareiškėja pabrėžė, jog Utenos apskrities viršininko administracija nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjai priklausantį žemės sklypą kerta vietinės reikšmės (pravažiavimo) 6 metrų pločio ir 0,26 ha ploto kelias, kadangi jokio vietinės reikšmės kelio kertančio pareiškėjai priklausantį žemės sklypą nėra. Per žemės sklypą eina tik kaimyninio žemės sklypo savininko V.Š. ir kitų asmenų neteisėtai išvažinėtos provėžos. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Neteisėtai išvažinėtos provėžos neatitinka Kelių įstatyme numatytos kelio sampratos ir keliui keliamų reikalavimų kad provėžas būtų galima laikyti keliu, be to provėžos kaip kelias nėra niekur įregistruotos. Provėžos nėra įtrauktos ir į savivaldybės tarybos sudarytą vietinės reikšmės kelių sąrašą, nors pagal Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį kiekvienas vietinės reikšmės kelias į šį sąrašą turi būti įtrauktas. Provėžoms nėra suteiktas ir kelio numeris bei pavadinimas. Pareiškėjos žemės sklypo plane ( - ) provėžos nėra pažymėtos kaip kelias. Jei toks kelias per visą pareiškėjos žemės sklypą eitų, jis būtų suderintas su gretimų sklypų savininkais ir pačia pareiškėja. Šiuo atveju kelio buvimas nėra suderintas ir nėra aprašytas prie sklypo gretimybių. Anot pareiškėjos, kelias iš viso nėra nustatytas. Be to, kaip paaiškino pareiškėja, jos sklype joks vietinės reikšmės kelias pačiai pareiškėjai nepriklauso ir sklypo nedalija. Kitiems asmenims priklausantis kelias pareiškėjos sklypo taip pat nedalija, kadangi jei kitiems asmenims priklausantis kelias dalytų pareiškėjos sklypą, toks kelio ruožas būtų suformuotas kaip individualus žemės sklypas ir pažymėtas plane ( - ) bei įregistruotas. Pareiškėjai priklausantys sklypai abiejose kelio pusėse taip pat būtų suformuoti kaip individualūs sklypai. Kelias, kaip daiktas, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Žemės sklypas įregistruotas kaip vientisas žemės sklypas su vienu jam priskirtu unikaliu ir vienu kadastriniu numeriais.

7Atsakovas paaiškino, kad su pateiktu pareiškėjos skundu nesutinka.

8Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau - Utenos AVA) 2002-01-30 sprendimu Nr. 58856-40-12151 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,14 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., Utenos r. sav. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje kelias pažymėtas sutartiniu ženklu dar 2001-11-20. Tos pačios datos žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, kurį pasirašė ir D.Š., yra nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės 6 m pločio ir 0,26 ha ploto kelias. Pareiškėjos atstovo 2007-04-24 prašymu ir 2007-05-03 patikslintu prašymu Utenos AVA Utenos r. žemėtvarkos sk. pateikė ištrauką iš Pačkėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto, kuriame pavaizduotas D.Š. priklausantis žemės sklypas, taip pat informuota, kad pareiškėjos žemės sklype esanti žemėnauda skirta bendrojo naudojimo keliui nėra įskaičiuota į D.Š. priklausančio žemės sklypo plotą. D.Š. priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas sklypas, o žemėnauda skirta bendrojo naudojimo keliui, kuri pažymėta VĮ Registrų centro administruojamo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taigi kelio Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėjimas nelaikytinas klaida. Anot atsakovo, D.Š. priklausantis žemės sklypas įregistruotas kaip vienas sklypas, o žemėnauda skirta bendrojo naudojimo keliui. Atsakovo nuomone, nepagrįstai pareiškėjos atstovas nurodo, jog atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai, turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo", nes pareiškėjai nuosavybės teisės į 9,14 ha žemės sklypą buvo atkurtos 2002-01-30. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas įregistruotas kaip vienas sklypas. Abiejose kelio pusėse esantis sklypas turi tą patį identifikavimo kodą. Pažymėdamas šį sklypą Kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas vadovavosi šio žemės sklypo planu, 2001-11-20 minėto žemės sklypo ribų nustatymo brėžiniu, kuriuose kelias pažymėtas sutartiniu ženklu bei 2001-11-20 žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktu, kurio 3 punkte yra įrašyta, kad šiame žemės sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės 6 m pločio, 0,26 ha ploto kelias. Minėtą aktą yra pasirašiusi pareiškėja. Atsakovo teigimu, minėta aplinkybė buvo žinoma, todėl pareiškėjos atstovo argumentai dėl kelio nebuvimo D.Š. priklausančiame žemės sklype yra nepagrįsti.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo V.Š. su pareiškėjos skundu nesutiko.

10Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad jis turi nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą. Prie jų privažiuoti gali tik per šalia esantį D.Š. priklausantį žemės sklypą, kurį kerta vietinės reikšmės kelias. Savo lėšomis per melioracijos griovį minėto kelio juostoje pastatė tiltą. Tačiau D.Š. šį kelią savavališkai užtvėrė ir jis neturi jokių galimybių privažiuoti prie savo žemės sklypų.

11II.

12Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13Teismas pažymėjo, jog Utenos apskrities viršininko administracija 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtino Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio grafinėje dalyje pažymėtas esamas ir toliau projektuojamas kelias Nr. 22, o tekstinėje projekto dalyje nurodoma minėto kelio plotis, plotas ir kryptis. Atkuriant D.Š. nuosavybės teises į žemę, esančią ( - ) kaime Utenos raj., žemės sklypas buvo suformuotas abiejose kelio pusėse ir 0,26 ha žemės plotas, esantis po keliu, į grąžinamą žemės plotą neįskaitytas. Tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai. Žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje yra įbraižytas 6 m pločio įsiterpęs pravažiavimo kelias, o žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte 3 punkte įrašyta, kad sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės 6 m pločio, 0,26 ha ploto kelias. Kad sklypą kerta minėtas kelias matyti ir iš žemės sklypo plano, žemės naudmenų plotų skaičiavimo formos. D.Š. nuo pat sklypo projektavimo pradžios buvo žinoma apie minėtą kelią: ji pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo akte, po ribų nustatymo brėžiniu, sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat su pareiškėja buvo suderintas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai aplinkybė, jog į po keliu esančią žemę nuosavybės teisės jai atkurtos nebus, buvo žinomos dar iki sprendimo priėmimo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų V.Č. bei B.Š. paaiškinimai, kurie nurodė, jog D.Š. dalyvavo projektuojant sklypą, visuose dokumentuose pati juos pasirašė. Liudytojas B.Š. aiškino, jog minėto sklypo tiksliam plotui nustatyti buvo atliekami matavimai, tačiau teismui jie iki šiol nepateikti, nors ginčai vyksta nuo 2004 metų. Todėl, teismo nuomone, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjos turimas išsilavinimas, gyvenimo patirtis leido tinkamai įvertinti pasirašomų dokumentų reikšmę sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui ir iš to kilsiančioms teisinėms pasekmėms.

14Teismas akcentavo, jog nors pareiškėja savo skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio kelio, kertančio jos sklypą nėra, o tik išvažinėtos provėžos, tačiau tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Savivaldybės atstovas pateikė administracinę bylą, iš kurios matyti, kad ( - ) kaimo vienkiemiais išskirstymo plane, padarytame 1932 metais jau yra pažymėtas ginčo kelias. Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007-03-30 nutarimu D.Š. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį 100 Lt bauda už tai, kad ji įbetonuotais metaliniais vartais ir stulpeliais užtvėrė valstybinės žemės plotą, naudojamą lauko keliui. Pareiškėja minėto nutarimo neskundė, todėl, teismo manymu, darytina išvada, kad su nutarime nustatytomis aplinkybėmis ji sutiko. Kartu teismas nurodė, jog antstolio surašyto 2005-06-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtina, kad per D.Š. sklypą eina kelias, kuris seniai išvažinėtas, vietomis žvyruotas, per upelį yra įrengtas tiltas, kuriuo gali pravažiuoti keturratės transporto priemonės. Be to, kaip akcentavo teismas, iš Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo duomenų matyti, kad D.Š. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) Pačkėnų k. v.) kerta žemėnauda, kuri yra laisvo valstybės fondo žemė ir naudojama kaip kelias. D.Š. buvo užvedusi bylą atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo ištaisyti klaidą, tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2006-01-20 nutartimi minėta byla buvo nutraukta, praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėja minėtos nutarties taip pat atskiruoju skundu neskundė, todėl nutartis yra įsiteisėjusi.

15Teismas papildomai pabrėžė, jog Utenos AVA įsakymas, kuriuo patvirtintas Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, bei sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo D.Š. nuosavybės teisės į žemė, esančią po keliu neatkurtos, nepakeisti, Nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti. Teismo nuomone, pareiškėjos atstovas nepagrįstai nurodo, jog formuojant D.Š. žemės sklypą, reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Kaip akcentavo teismas, D.Š. nuosavybės teisės atkurtos iki minėto nutarimo priėmimo, t. y. 2002-01-30 sprendimu. Pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir žemėtvarkos projektas buvo ruošiamas, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207. Minėtos metodikos 31 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti, jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodo minėtos Metodikos pažeidimų. Ji pati nesilaikė Metodikos 40 punkto ir nepareiškė, jog nesutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis, taip pat pretenzijų raštu žemėtvarkos skyriui nepateikė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvada, kad galiojant minėtiems administraciniams aktams įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y., panaikinti žemėnaudos keliui ir projektuojamo kelio žymėjimą, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16III.

17Apeliaciniu skundu pareiškėja D.Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

18Apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, vispusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių viseto, visų byloje pateiktų įrodymų ir priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje, Žemės įstatymo 32 straipsnyje numatytą valstybės institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius ir nustatytas valstybės funkcijas, paaiškėjus, kad yra padaryti teisės aktų pažeidimai ir žemėtvarkos projektas prieštarauja įstatymams, taip pat yra pažeistos piliečių teisės bei teisėti interesai, Utenos apskrities viršininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos įgyvendinti viešą interesą ir privalėjo patikslinti Pačkėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teismas tinkamai vertino įrodymus bei taikė materialines ir procesines teisės normas. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo V.Š. prašo jį atmesti, atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei argumentais.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

24Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

25Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

26Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

27Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo ( prašymo ) pagrindą.

28Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

29Pareiškėja prašo teismą „įpareigoti Utenos apskrities viršininką panaikinti žemėnaudos keliui ir projektuojamo kelio žymėjimą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte - padarant pakeitimus grafinėje dalyje ir pakeičiant anksčiau nurodyto D.Š. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.( - ), esančio ( - ) k., Utenos r. sav., pažymėjimą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip vientiso žemės sklypo (sklypo ribas pažymint uždaru kontūru).“

30Iš šio reikalavimo matyti, kad pareiškėja neginčija konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto, kuriuo yra nustatytos atitinkamos pareiškėjos teisės ir pareigos, naudojantis jai priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr.( - ), esančio ( - ) k., Utenos r. sav.).

31Iš pareiškėjos skundo (patikslinto) matyti, kad savo reikalavimą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, jog 2007 10 18 kreipėsi į atsakovą, prašydama ištaisyti klaidą – panaikinti kelio žymėjimą per jos žemės sklypą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau atsakovas 2007 11 26 raštu Nr. (3.19.) –10–819 nepagrįstai atsisakė tai padaryti (t. 1 b. l. 15 -18; 45 - 49).

32Šis skundo pagrindimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamo ginčo pobūdis yra susijęs su atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus - ištaisyti pareiškėjos prašomu būdu Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teisėtumu bei pagrįstumu (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

33Byloje nustatyta, kad Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Utenos apskrities viršininko buvo patvirtintas 2000 06 30 įsakymu Nr. 10-08-117.

34Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 5 dalis).

35Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atitinkamai ištaisyti Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pagal savo esmę, yra susijęs su prašymu šį projektą (jo sprendinius) atitinkamai pakeisti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija.“

36Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.“

37Iš šios teisės normos matyti, kad ja yra nustatyta išankstinė ginčų ne per teismą nagrinėjimo tvarka, ginčams kilusiems „dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo <...> įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo“.

38Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra pavesta metodiškai vadovauti, koordinuoti ir kontroliuoti „žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos projektavimo, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir kitiems žemėtvarkos darbams,“ <...>.

39Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išankstinė ikiteisminius ginčus nagrinėjanti institucija yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. A8–406/2003; Administracinių teismų praktika Nr. 4, 290 - 298 p., 2003 m.).

40Byloje duomenų, kad pareiškėja minėtą atsakovo 2007 11 26 raštą Nr. (3.19.) –10–819, kuriuo, jos manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė ištaisyti klaidą Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja.

41Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka, todėl jos skundas yra paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ( ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

43Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą, o pareiškėjos D.Š. skundą palikti nenagrinėtą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį... 5. Pareiškėja paaiškino, kad Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos... 6. Pareiškėja pabrėžė, jog Utenos apskrities viršininko administracija... 7. Atsakovas paaiškino, kad su pateiktu pareiškėjos skundu nesutinka.... 8. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai Utenos apskrities viršininko... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V.Š. su pareiškėjos skundu nesutiko.... 10. Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad jis turi nuosavybės teise... 11. II.... 12. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu... 13. Teismas pažymėjo, jog Utenos apskrities viršininko administracija 2000-06-30... 14. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėja savo skunde ir jos atstovas teismo... 15. Teismas papildomai pabrėžė, jog Utenos AVA įsakymas, kuriuo patvirtintas... 16. III.... 17. Apeliaciniu skundu pareiškėja D.Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 18. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas,... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo V.Š. prašo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje... 24. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis... 25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir... 26. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas... 27. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 28. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios... 29. Pareiškėja prašo teismą „įpareigoti Utenos apskrities viršininką... 30. Iš šio reikalavimo matyti, kad pareiškėja neginčija konkretaus viešojo... 31. Iš pareiškėjos skundo (patikslinto) matyti, kad savo reikalavimą... 32. Šis skundo pagrindimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamo ginčo... 33. Byloje nustatyta, kad Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos... 34. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1... 35. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas... 36. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje... 37. Iš šios teisės normos matyti, kad ja yra nustatyta išankstinė ginčų ne... 38. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr.... 39. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra... 40. Byloje duomenų, kad pareiškėja minėtą atsakovo 2007 11 26 raštą Nr.... 41. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja nepasinaudojo... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 43. Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d.... 44. Nutartis neskundžiama....