Byla 2A-271-186/2016
Dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2767-553/2015 pagal ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriame prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2006 m. gruodžio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad M. S. parduoda S. S. UAB „TOSA“ 25 proc. paprastųjų vardinių akcijų už 250 000 Lt sumą; priteisti iš atsakovo ieškovams 440 000 Lt žalos ir 110 000 Lt įstatyminių palūkanų, iš viso 550 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Baigiamųjų kalbų metu ieškovai prašė priteisti 250 000 Lt žalos atlyginimo ir palūkanas. Ieškovai teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. gruodžio 12 d. sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria 25 proc. UAB „TOSA“ paprastųjų vardinių akcijų buvo parduota atsakovui už 250 000 Lt sumą, yra niekinė. Ieškovas M. S. nėra pasirašęs akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ji negali būti laikoma sudaryta. Be to, ieškovo M. S. sutuoktinė ieškovė R. S., kaip UAB „TOSA“ 25 proc. akcijų bendraturtė, taip pat nesudarė šios sutarties, jos sudarymui nedavė savo sutikimo, taip pat neišdavė įgaliojimo M. S. jos vardu tokią sutartį sudaryti (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.92 str. 4 d. ir 6 d.). Atsakovas nepateikė nei 250 000 Lt akcijų pardavimo kainos sumokėjimą ieškovui patvirtinančių įrodymų, nei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, nurodęs, kad šios sutarties originalas nėra išlikęs. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovams, jų teigimu, buvo padaryta žala, kurios dydis lygus UAB „TOSA“ 25 proc. akcijų rinkos vertei neteisėto veiksmo padarymo metu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir žalos atlyginimo, vadovavosi prie nagrinėjamos bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga (bylos Nr. 10-2-00553-10). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo apklaustas liudytoju ir nurodė, kad apie paprastųjų vardinių akcijų perleidimą sužinojo tik 2009 m. žiemą, tuo tarpu ieškinyje nurodoma, jog šios aplinkybės tapo žinomos 2010 m. birželio mėn. Teismas, esant esminiams prieštaravimams dėl momento, kada ieškovui tapo žinoma apie galimai pažeistas jo teises, sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas žymiai anksčiau nei nagrinėjamas šis ginčas civilinio proceso tvarka, todėl laikė, jog ieškovas apie ginčo akcijų nuosavybės teisių praradimą vėliausiai turėjo sužinoti 2009 m. žiemą. Ieškinys pareikštas 2013 m. liepos 8 d. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo bei į CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą sandoriams, sudarytiems be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau nepatvirtintiems, ginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį, esant atsakovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo pagrindas ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei abiejų ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti dėl senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d.). Pagrindo atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus teismas nenustatė.

9Nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino taikymo, teismas pasisakė iš esmės ir dėl ieškovo M. S. reikalavimų nepagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad akcininkai S. S. ir M. S. tarpusavyje nesutarė, įmonės UAB „TOSA“ verslo vystymas tapo sudėtingas ir apsunkintas, todėl tikėtina, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl akcijų pardavimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nėra išlikęs akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes yra išlikęs šios sutarties notarine tvarka patvirtintas nuorašas, o ieškovai teismui nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių teismui pagrindą abejoti notaro patvirtinto Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo patikimumu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantai (ieškovai) M. S. ir R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo:

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje dėl ieškovų M. S., R. S. ieškinio reikalavimų atsakovui S. S. dėl 190 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo bei 47 500 Lt įstatyminių palūkanų priteisimo pakeisti. Priimti ieškovų M. S., R. S. pareikštą atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovui S. S. dėl 190 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo bei 47 500 Lt įstatyminių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimą kitoje dalyje panaikinti. Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų M. S., R. S. ieškinys atsakovui S. S. būtų patenkintas visiškai, pripažįstant negaliojančia ab initio 2006 m. gruodžio 12 d. UAB „TOSA“ 25 proc. paprastųjų vardinių akcijų už 250 000 Lt sumą pirkimo – pardavimo sutartį, priteisiant ieškovams M. S. ir R. S. iš atsakovo S. S. 72 405 Eur žalos atlyginimo ir 18 101 Eur įstatyminių palūkanų (iš viso 90 506 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas sprendimu neišsprendė ieškovų pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (iki 250 000 Lt), atsisakant nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos šioje dalyje nutraukimo klausimo. Šis pareiškimas nebuvo išspręstas ir atskira nutartimi.
  2. Teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų trukmės ieškinio senaties terminas. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartis buvo pasirašyta 2006 m. gruodžio 12 d., o ieškinys pareikštas 2013 m. liepos 8 d., todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Ieškovės R. S. ieškinio reikalavimui taip pat turėjo būti taikoma bendroji 10 metų senatis, nes CK 3.96 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas koks nors specialus ieškinio senaties terminas joje numatytiems reikalavimams.
  3. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas tik sutarties rašytiniu dokumentu arba kitais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir jų apskritai nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina sutarties sudarymo faktą. Teismo sprendime dėl fakto klausimų padarytos išvados neatitinka CPK 12, 178 straipsnių nuostatų.
  4. Teismas, vadovaudamasis CPK 202 straipsniu, notaro patvirtintai sutarties kopijai nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę. Teismas privalėjo išsiaiškinti parašų ir kitų įrašų, esančių dokumento kopijoje, tikrumo aplinkybes, tačiau byloje nėra ekspertinio tyrimo išvadų, kurių pagrindu būtų nustatyta, kad sutartį pasirašė ieškovas M. S.. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais – atsakovo paaiškinimais, melagingais liudytojų parodymais, neišsiaiškino sutarties registravimo bei jos originalo dingimo aplinkybių.

13Atsakovas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti. Pateikia šiuos atsikirtimus:

        1. Teismas atmesdamas ieškovų ieškinį neturėjo rezoliucinėje dalyje papildomai pasisakyti, kad ieškovų atsisakytoje ieškinio reikalavimo dalyje byla nutraukiama. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, neužkerta kelio ieškovams kreiptis CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka dėl papildomo sprendimo priėmimo.
        2. Sudarydamas ginčijamą sandorį M. S. panaudojo apgaulę prieš S. S. patvirtindamas, kad UAB „TOSA“ akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl CPK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos.
        3. Teismas pagrįstai sprendė, kad notaro patvirtinta sutarties kopija (nuorašas) yra prilyginama to dokumento originalui. Be to, aplinkybę, kad ieškovas šią sutartį sudarė patvirtina ir tai, jog nuo sutarties sudarymo momento ieškovas tapo pasyviu ir nebesidomėjo įmonės veikla – nerašė jokių užklausimų, nedalyvaudavo akcininkų susirinkimuose.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo

17Ieškinio pareiškime ieškovai prašė iš atsakovo priteisti 440 000 Lt žalos ir 110 000 Lt įstatyminių palūkanų, iš viso 550 000 Lt. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas pripažino, kad viso prašomos priteisti žalos dydžio įrodyti negali, todėl ieškovai mažina ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 250 000 Lt žalos ir palūkanas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašė: „ieškinio netenkinti“. Apeliantų nuomone, teismas turėjo svarstyti ieškinio reikalavimų sumažinimą prašant priteisti ne 440 000 Lt žalai atlyginti, o 250 000 Lt ir įstatymines palūkanas ne 110 000 Lt dydžio, o 62 000 Lt. Skunde teigiama, kad tik nutaręs priimti arba atsisakyti priimti ieškovų pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir atitinkamai išsprendęs žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, teismas galėjo spręsti dėl likusios ieškinio dalies patenkinimo ar atmetimo.

18Civilinio proceso šalių teisės ir pareigos įtvirtintos CPK 42 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Ieškovai baigiamųjų kalbu metu sumažino ieškinio reikalavimą t. y. sumažino prašomą priteisti pinigų sumą. Visos pirmiau paminėtos ieškovo procesinės teisės yra savarankiškos viena kitos atžvilgiu ir pasinaudojimas jomis sukelia skirtingus procesinius padarinius. Ieškinio reikalavimo sumažinimas nėra nei ieškinio dalyko (ieškovo reikalavimo) keitimas, nes išlieka prašymas priteisti pinigus, nei ieškinio (materialiojo teisinio reikalavimo) atsisakymas, nes civilinė byla nėra nutraukiama ir jos nagrinėjimas tęsiamas. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo sumažinimas reiškia, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus privalėjo spręsti, ar bylos medžiagos pakanka priteisti jau ne 440 000 Lt, o tik 250 000 Lt žalą. Kadangi ieškovai materialiojo teisinio reikalavimo neatsisakė, teismas neturėjo procesinio pagrindo taikyti ir pagrįstai netaikė civilinio proceso teisės normų, reguliuojančių ieškinio atsisakymo procedūrą – CPK 42 straipsnio 2 dalies, CPK 140 straipsnio 1 ir 5 dalių, 293 straipsnio 4 punkto. Tai, kad teisėja baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovui nurodė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo išdėstyti ir raštu, šio procesinio veiksmo esmės nepakeičia. Ieškinio reikalavimo sumažinimas gali būti prilyginamas ieškinio atsisakymui tik CPK 87 straipsnio 2 dalies aspektu – sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, nes reikalavimo dalies atsisakyta praktiškai jau išnagrinėjus ieškovų reikalavimus pilna apimtimi ir suvokus, kad visas reikalavimas šioje byloje negali būti įrodytas. Esant tokiai procesinei situacijai galėjo būti svarstomas klausimas dėl grąžinimo 75 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytą reikalavimo dalį. Tačiau šis klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi svarstant apeliacinio skundo priėmimą. Dėl išdėstytų motyvų aptartas apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

19Dėl ieškinio senaties

20Skundžiamame sprendime apygardos teismas konstatavo, kad ieškovai apie akcijų nuosavybės teisių praradimą vėliausiai turėjo sužinoti 2009 metų žiemą, todėl ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė jau praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti be kito sutuoktinio sudarytus ir vėliau nepatvirtintus sandorius.

21Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas negalėjo taikyti abiejų paminėtų ieškinio senatį reglamentuojančių normų, nes reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas, o ieškovės R. S. ieškinio reikalavimui nuginčyti be kito sutuoktinio sutikimo dėl vertybinių popierių sudarytą sandorį (CK 3.96 str. 2 d., 3.92 str. 4 d.) specialaus senaties termino taip pat nėra numatyta.

22Ieškovai neginčija 2006 m. gruodžio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kaip asmenų juridinio veiksmo, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.), t. y. kaip sąmoningai sudaryto sandorio, tačiau negaliojančio dėl kurio nors iš pagrindų, įtvirtintų CK pirmosios IV skyriuje (CK 1.80 – 1.94 str.). Ieškovai teigia, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis iš viso nebuvo sudaryta, kaip dokumentas ji yra suklastota ir kaip sandoris neegzistuoja. Ieškovai neprašo taikyti restitucijos nei natūra, nei kitokiu būdu (CK 6.146 str.), ieškovai prašo priteisti žalą, padarytą sutarties suklastojimu. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas teisingai sprendė, kad šiam ieškovo reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

23CK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus. Sandorių, kuriems sudaryti būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), nuginčijimo sąlygos įrašytos CK 3.96 straipsnio 1 dalyje, kurioje specialių nuorodų dėl nuginčijimo terminų nėra. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismų praktikoje ieškiniams dėl sandorių, sudarytų pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovų reikalavimas pareikštas dėl akcijų netekimo, o vertybiniai popieriai yra paminėti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, šioje byloje CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas. Tačiau, kadangi ieškinys netenkintas ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, o ieškovės R. S. reikalavimas pareikštas ir dėl žalos atlyginimo, šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Dėl įrodinėjimo pareigos

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas tik sutarties rašytiniu dokumentu arba kitais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir jų apskritai nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina sutarties sudarymo faktą.

26Argumentas nepagrįstas. CK 1.93 straipsnio, reglamentuojančio sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, 2 dalyje įrašyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Nagrinėjamoje byloje ši įstatymo norma netaikytina, nes joje kalbama apie atvejus, kuomet sandoris, kuriam įstatyme yra numatyta privaroma paprasta rašytinė forma (CK 1.73 str.), yra sudaromas žodžiu. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti procesiniai suvaržymai galioja kilus ginčui dėl tokio sandorio įvykdymo pareigos ar apimties. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčijamas sandoris sudarytas būtent rašytine forma, į bylą pateikta notaro patvirtinta sutarties kopija. Ieškovai įrodinėja sutarties suklastojimą ir savo nurodomas aplinkybes gali įrodinėti visomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų argumentus taip pat turi turėti galimybę naudotis tokios pat apimties procesinėmis priemonėmis, nes priešingu atveju būtų pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

27Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas notaro patvirtintai sutarties kopijai nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę, neišsiaiškino parašų ir kitų įrašų, esančių dokumento kopijoje, tikrumo, rėmėsi nepatikimais įrodymais – melagingais atsakovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, neišsiaiškino sutarties registravimo bei jos originalo dingimo aplinkybių.

28Argumentas atmetamas. Skundžiamame sprendime, apeliaciniame skunde ir atsiliepime minimame CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ši taisyklė reiškia, kad įrodinėjimo pareiga civiliniame procese šalims paskirstoma tolygiai t. y. kiekviena šalis turi įrodyti savo nurodomas aplinkybes ir negali perkelti įrodinėjimo pareigos priešingai civilinio ginčo šaliai. Ieškinys pripažįstamas įrodytu tik tuomet, kai ieškovas įrodo jo pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantai iškėlę daug abejonių atsakovo nurodomų aplinkybių atžvilgiu ir, nepateikę ieškinį pagrindžiančių įrodymų, reikalauja jį tenkinti, teigdami, kad būtent atsakovas neįrodė savo pozicijos, sąmoningai slepia sutarties originalą, neįrodė sutarties būtinumo, jos sudarymo, sumokėjimo, registravimo ir praradimo aplinkybių, nes visi paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Tačiau pagal įrodinėjimo paskirstymo taisyklę būtent ieškovai privalo įrodyti, kad sutartis yra suklastota, o ne atsakovas turi įrodinėti, kad sutartis nėra klastotė. Ištyręs bylos medžiagą, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00553-10 duomenis, taikydamas įrodymų pakankamumo taisyklę, grindžiamą tikimybių pusiausvyros taisykle, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus ir ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija tokią išvadą pripažįsta pagrįsta, nes apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pakankami spręsti dėl ginčijamos sutarties suklastojimo. Apeliantai nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojų R. Ž. bei T. G. parodymais, kadangi jos yra susijusios su atsakovu ir liudijo netiesą, nes parodė, kad įrašas akcininkų registracijos knygoje buvo atliktas iki Kalėdų, o vertybinių popierių sąskaitoje yra nurodytas sutarties notarinės kopijos registracijos, atliktos 2006 m. gruodžio 28 d., numeris. Tačiau, kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, liudytojos kalbėjo apie įrašą akcininkų registracijos knygoje, o skunde nurodomas įrašas vertybinių popierių sąskaitoje. Be to, vertybinių popierių sąskaitos grafoje „įrašo data“ įrašas „2006 m. gruodžio 12 d.“ reiškia įrašo pagrindo – dokumento - datą, arba klaidingai nurodytą įrašo atlikimo datą, bet neįrodo, kaip teigia apeliantai, kad sutarties originalas neegzistavo, juolab, kad pati ginčijama sutartis individualaus identifikacinio numerio neturi. Aplinkybė, kad liudytojos buvo bendrovės darbuotojos savaime nereiškia liudijimų klaidingumo. Neįrodo sutarties suklastojimo ir apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovo paaiškinimai dėl ikisutartinių derybų bei sutarties originalo dingimo neatitinka tikrovės, nes yra nenuoseklūs ir neišsamūs. Vertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad byloje neginčijamai nustatyti blogi šalių santykiai, kad buvo pastangos juos suderinti, ką patvirtina ir byloje esanti 2006 m. rugsėjo 7 d. taikos sutartis, kad ieškovas M. S. nuo ginčijamos sutarties sudarymo bendrovės veikloje nedalyvavo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl į bylą pateiktos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijos. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas šio dokumento nepripažino oficialiu rašytiniu įrodymu, o, kaip nurodyta CPK 202 straipsnyje, vertino jį kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Įrodymų, patvirtinančių sutarties kopijos suklastojimą ar pagrindžiančių apeliantų abejones joje esančių įrašų bei parašų tikrumo aplinkybių, byloje nėra. Apeliaciniame skunde išdėstomos klastojimo prielaidos nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį.

29Dėl ieškovės R. S. ieškinio reikalavimo

30Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas, nustatęs, kad ginčijama akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra tikras, o ne fiktyvus sandoris, privalėjo tenkinti ieškovės R. S. ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia taikant CK 3.92 straipsnio 4 dalį, 3.96 straipsnio 2 dalį.

31Argumentas nepagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas M. S. UAB „TOSA“ akcijas, kurios buvo parduotos ginčijama sutartimi, įsigijo būdamas santuokoje su ieškove R. S.. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos yra vertybiniai popieriai (Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d.), todėl jų atžvilgiu galioja CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įvirtinta taisyklė kad sandorius, susijusius su vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Byloje nekvestionuojamos aplinkybės, kad ieškovė R. S. ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė ir įgaliojimo tokią sutartį sudaryti ieškovui M. S. neišdavė. Esant tokioms aplinkybėms apeliantai teigia, kad ginčijama sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindu.

32CK 3.96 straipsnis skirtas sandorio nesudariusio sutuoktinio teisių apsaugai ir jo 2 dalyje yra įtvirtintos sandorio, sudaryto be sutuoktinio sutikimo, pripažinimo negaliojančiu sąlygos: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nesvarbu, ar kita šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo – pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013). Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų (CK 3.92 str., 3.96 str.) aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Ginčijamoje sutartyje (p. 4.1.) yra įrašyta, jog „pardavėjas patvirtina, kad parduodamos akcijos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise pagal emitento 2006 m. gruodžio 12 d. pažymą“. Turint omenyje, kad aptariamos CK trečiosios knygos normos yra skirtos apsaugoti sandorio nesudariusio sutuoktinio interesus, o nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl ginčijamos sutarties ir jos suklastojimu padarytos žalos pareiškė abu sutuoktiniai, paminėtas įrašas pripažįstamas pakankamu pagrindu spręsti, kad pardavėjas nuslėpė svarbias aplinkybes bei taikyti CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatą, leidžiančią sandorį pripažinti negaliojančiu tik tada, jei antroji sandorio šalis yra nesąžininga. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pirkėjo S. S. nesąžiningumo nagrinėjamu aspektu. Pirkėjas neabejotinai turėjo žinoti, kad pardavėjas – jo brolis – yra susituokęs, tačiau patikinimas apie akcijų priklausymą asmeninės nuosavybės teise pripažintinas pakankamu pagrindu nereikalauti pardavėjo sutuoktinės įgaliojimo sutarties sudarymui. Juolab, kad viešame registre (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., 23 – 27 b. l.) jokie duomenys apie akcijų savininkus neįrašyti. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį taikant CK 92 straipsnio 4 dalį, 3.96 straipsnio 2 dalį.

33Nenustačius įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriame prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl akcijų perleidimo... 9. Nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino taikymo, teismas pasisakė iš... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliantai (ieškovai) M. S. ir R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    13. Atsakovas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 16. Dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo... 17. Ieškinio pareiškime ieškovai prašė iš atsakovo priteisti 440 000 Lt... 18. Civilinio proceso šalių teisės ir pareigos įtvirtintos CPK 42 straipsnyje,... 19. Dėl ieškinio senaties... 20. Skundžiamame sprendime apygardos teismas konstatavo, kad ieškovai apie... 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas negalėjo taikyti abiejų paminėtų... 22. Ieškovai neginčija 2006 m. gruodžio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo... 23. CK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito... 24. Dėl įrodinėjimo pareigos... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas,... 26. Argumentas nepagrįstas. CK 1.93 straipsnio, reglamentuojančio sandorio... 27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas notaro patvirtintai sutarties... 28. Argumentas atmetamas. Skundžiamame sprendime, apeliaciniame skunde ir... 29. Dėl ieškovės R. S. ieškinio reikalavimo... 30. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas, nustatęs, kad ginčijama... 31. Argumentas nepagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas M.... 32. CK 3.96 straipsnis skirtas sandorio nesudariusio sutuoktinio teisių apsaugai... 33. Nenustačius įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....