Byla I-5305-484/2007
Dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai (trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai (trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą su skundais, prašydama priteisti iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo.

4Pareiškėja A. L. skunduose nurodė, kad iki 2004-12-24 dirbo Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ( - ). Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas pareigūnų atlyginimų skaičiavimo mechanizmas orientuotas į tai, kad valstybės tarnautojų atlyginimai didės sulig ekonominiais valstybės rodikliais. Nurodė, kad šiuo metu minimaliai mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo, ir toliau taikomas 430 Lt dydžio MMA. Pareiškėjos teigimu, taip Valstybė ne tik nevykdo savo pačios duotų įsipareigojimų, ignoruoja ir diskriminuoja valstybės pareigūnus, bet ir pamina esminius teisinės valstybės principus (b. l. 2-6, 7-11).

5Atsakovė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodo, kad būdama biudžetinė valstybės institucija, apskaičiuodama pareiškėjui darbo užmokestį ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojančiomis Vidaus tarnybos statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga valstybės tarnautojams, nuostatomis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-12-30 nutarimu, atsakovė teigia, kad Vyriausybei nustačius skirtingą minimalios mėnesinės algos dydį valstybės tarnautojams ir pareigūnams, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas (b. l. 30-31).

6Skundas atmestinas.

7Nustatyta, kad A. L. iki 2004-12-24 dirbo Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ( - ).

8Pareiškėjai apskaičiuojant pareiginės algos dydį, pareiginės algos koeficiento vienetas buvo taikomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), kuriuo nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 450 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – kiti darbuotojai), ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų: žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), kuriuo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,95 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 500 litų kitiems darbuotojams, ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444), kuriuo nuo 2005 m. liepos 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,28 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 550 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,57 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 dienos patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,65 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 600 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,62 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.

9Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

10Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

11Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai, valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teiginiui, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams (kuriems nustatytos atitinkamos išimtys) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimą Nr.937, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimą Nr.316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimą Nr.361 būtų mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas, mažesnis ne tik už MMA, kurią jiems atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė, bet ir už tą – didesnę MMA, kurią Vyriausybė tuo laikotarpiu buvo nustačiusi kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė. Taip pat konstatavo, kad valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kariai ir valstybės tarnautojai ir toliau turėjo (ir turi) lūkestį, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią visiems kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

14Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, kad nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai yra valstybinė institucija, kuri privalėjo ir privalo vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reguliuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovė mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį ji privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus.

15Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai išmokėti pareiškėjos nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai