Byla 2A-27-227/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2598-882/2013 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams A. R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems asmenims R. S., VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybiniam žemės fondui Panevėžio filialui bei S. K. dėl teisės naudotis keliu apribojimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti J. A. individualios įmonės 1999 metų balandžio mėnesį parengtą 0,6948 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą, kuriuo šiam žemės sklypui nepagrįstai priskirta 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalis; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių panaikinti 0,6948 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų bylą, kuri suformuota neteisėtai priskiriant šiam žemės sklypui 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio plotą, įpareigoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) dabartinį savininką A. R. K. skubos tvarka ir savo lėšomis atlaisvinti užtvertą 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio šio žemės sklypo dalį, kurią sudaro bendro naudojimo kelias, leidžiantis pasiekti G. S. priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ji yra savininkė 5.28 ha žemės sklypo, kadastro Nr.( - ), įsigyto 1993-04-28 privačios žemės dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu 0.35 ha žemės sklypo, kadastro Nr.( - ), įsigyto 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu. Privažiavimą prie šių žemės sklypų užtikrino 10 metrų pločio kelias, kuris buvo ir iki šiol yra nurodytas Panevėžio raj., Molainių kadastro vietovės žemės kadastro plane. Nuo 2009 metų ji nebegali privažiuoti prie savo žemės sklypų minėtu keliu, nes gretimo žemės sklypo dabartinė savininkė A. R. K. užtvėrė tvora 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio kelio plotą, kaip savo namų valdą. Tuo apribojo ir jos kaimynės B.V. K. galimybę šiuo keliu pasiekti jos žemės sklypą, kadastro Nr.( - ). Į jos užklausą Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009-04-23 pranešimu Nr.20-1212-(1.38.)-60 ją informavo, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2009-04-15 patikrinimo vietoje nustatė, jog 10 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuriuo jai yra numatytas privažiavimas į jai nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, patenka į A. R. K. žemės sklypą. Be to, nurodė, jog 2009-08-06 Panevėžio apskrities viršininko administracija pranešimu Nr. 20-2253-(1.38.)-60 informavo, jog Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad 1999 metais namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr.( - ), įjungiant į jį bendro naudojimo kelią, suformuotas klaidingai ir apie tai jo savininkė A.R. K. buvo informuota ir jai pasiūlyta performuoti žemės sklypą arba nustatyti servitutą. 2010-05-06 Panevėžio apskrities viršininko administracija pranešimu Nr.20-1202-( 1.16.)-60 ją informavo apie 2010-04-13 žemės sklypų ribų ir kelio Molainių kadastro vietovėje, Navaršonių kaime patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, jog atsakovės A.R. K. žemės sklypas neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projektų, nes juose (projektuose) pažymėtas kelias patenka į suformuotą žemės sklypą ir šio žemės sklypo plane kelias nepažymėtas.

6Tvirtina, kad tik 2013-02-05, gavusi iš VĮ Registrų centras įmonės AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Panevėžio filialo 1992-05-20 parengtą S. A. namų valdos planą, pamatė, kad bendro naudojimo kelias nepagrįstai priskirtas S. A. namų valdai ir jis nesuderintas su gretimų žemės sklypų naudotojais K. ir S. Neteisėtą bendro naudojimo kelio dalies priskyrimą tai pačiai privačiai namų valdai patvirtina 1999 metų J. A. individualios įmonės paruoštas žemės sklypo, kadastrinis Nr.6644/0001:93, priklausiusio R. S. (dabar A. R. K.) planas. Jame nepagrįstai kelio plotas priskirtas R. S. namų valdai, nors nebuvo ir nėra jokio teisės akto, kuriuo bendro naudojimo kelio dalies paskirtis būtų buvusi pakeista ir šis kelio plotas būtų priskirtas privačiai namų valdai. Toks planas negalėjo būti derinamas ir tvirtinamas institucijų, nes plano rengėjo J. A. individualios įmonės licencijos Nr.208 galiojimas baigėsi 1997-07-12, o planas parengtas tik 1999-04 mėn. Ortofoto nuotraukos patvirtina, kad neteisėtos žemės sklypo Nr.6644/0001:93 ribos jau yra įregistruotos VĮ Registrų centras duomenų bazėje.

7Ieškovė nurodo, kad iki 2000 metų žemę dirbo patys, o vėliau leido žemę dirbti ūkininkui ir tik kai atsakovė užtvėrė tvorą 2009 metais sužinojo, kad kelias įeina į K. namų valdą. Tvirtina, kad nuo pat vaikystės iki 1975 metų ten gyveno ir važinėdavo tuo keliu, o šiuo metu prie savo sklypų pro kitur privažiuoti negali. Dėl susidariusios situacijos ji prarado galimybę antžeminiu keliu pasiekti savo žemės sklypus, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir tuo neteisėtai ir nepagrįstai apribota teisė tinkamai naudotis žemės sklypais, kurie nepagrįstai eliminuojami iš civilinės apyvartos ir dėl to praranda komercinę vertę..

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl senaties ir priteisė iš ieškovės G. S. pašto išlaidas valstybei.

9Teismas nustatė, kad ieškovė yra savininkė 5.2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ), esančio ( - ), įsigyto 1993-04-28 dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu. Taip pat ieškovė yra savininkė 0.3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ), esančio ( - ), įsigyto 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu. Ieškovės abiejų turimų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovės A. R. K. vardu VĮ „Registrų centre“ yra įregistruotas 0,6948 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, ūkiniais pastatais, viraline, pavėsine, pirtimi, malkine ir šuliniu, kurie jos įsigyti iš buvusių savininkų R. S. ir A. S. pagal 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11773. Ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastro duomenų nustatymo data- 1993-12-11, antro žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) kadastro duomenų nustatymo data- 2000-08-11, o atsakovės A. R. K. kadastro duomenų nustatymo data- 1999-09-10. 1999 m. balandžio mėn. J. A. individuali įmonė sudarė žemės sklypo, esančio ( - ), bendro ploto 0,6948 kv.m. žemės sklypo planą, tuo metu priklausiusį R. S., kurį pasirašė gretimo sklypo savininkas K. V., o iš kitų pusių sklypas ribojasi su valstybine žeme (b.l. 48). Minėtame žemės sklypo plane nėra pažymėto 10 m. pločio kelio. 2000 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio filialas sudarė ieškovei G. S. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), bendro ploto 0,3500 kv.m., iš kur matyti, kad gretimų sklypų savininkai yra: K. M., L. R., E. K., bei matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, pažymėtas žymomis 2 -3 ribojasi su keliu (b.l. 9). 2002 m. vasario 25 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio filialas sudarė kito ieškovei G. S. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), bendro ploto 5,2800 kv.m., iš kurio matyti, kad ieškovės sklypas ribojasi su J. D., P. G., A. K., G. S., B.V. K. sklypais ir su nepriskirta valstybine žeme – su 10 m. pločio keliu (b.l. 8). Su atsakovei A.R. K. priklausančiu žemės sklypu ieškovės sklypai ribų neturi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai būtų numatytas privažiavimas iki jos valdomų žemės sklypų per atsakovės žemės sklypą.

10Nurodė, kad ginčas dėl to, jog ieškovė negali pateikti į savo žemės sklypą per 10 metrų kelią. Ieškovės nuomone dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų į atsakovei A.R. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nepagrįstai įmatuotas 10 metrų pločio ir 108,71 metro ilgio bendro naudojimo kelio dalis. Tačiau J. A. individuali įmonė ginčo sklypo planą parengė dar 1999 metais, t.y. iki Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įsigaliojimo. Jame ginčo kelias nepažymėtas. Kadangi ieškovei priklausantis žemės sklypas nesiribojo su atsakovės žemės sklypu, jos sutikimas dėl sklypo ribų buvo nereikalingas. Įrodymų, kad plano rengimo metu jau buvo pasibaigus J. A. įmonei išduota licencija, ieškovė nepateikė.

11Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009-04-23 pranešimu Nr. 20-223-(1.38)-60 informavo ieškovę, jog Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad bendro naudojimo kelias patenka į A.R. K. namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), todėl ieškovė ir gretimų sklypų savininkai kviečiami atvykti aptarti kelio servituto nustatymo klausimą (b.l. 21). Ieškovė 2009-08-06 Panevėžio apskrities viršininko administracijos buvo informuota, kad minėtas žemės sklypas suformuotas klaidingai, dabartinei sklypo savininkei pasiūlyta performuoti žemės sklypą arba nustatyti kelio servitutą sandoriu. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė neprašo nustatyti kelio servituto atsakovės namų valdoje, tik ginčija tuos dokumentus, kurie pateikiami kartu su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentus, todėl panaikinus J. A. sudarytą žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylą, tai nesukeltų teisinių pasekmių, nes kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nebūtų panaikinti. Ji taip pat neprašo panaikinti žemės sklypo įregistravimo teisinio pagrindo, t.y. pirkimo-pardavimo sutarties, bei neprašo atlikti žemės sklypo naujų matavimų, kurių pagrindu būtų galima koreguoti VĮ „Registrų centro“ duomenis, kurie, kol jie nenuginčyti, laikomi teisingais ir išsamiais.

12Teismas nustatė, kad 1999 m. lapkričio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įregistruota atsakovės nuosavybės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir ieškovė, būdama pakankamai atidi ir apdairi, turėjo žinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą bei galėjo ginti tariamai pažeistas teises pareikšdama ieškinį. Todėl ieškinio senaties termino pradžią laikė 1999-11-03. Pripažino, kad ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, nes į teismą kreipėsi tik 2013-03-08. Ieškovei nepareiškus prašymo atnaujinti senaties terminą ir esant atsakovų prašymui, teismas dėl senaties atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti J. A. individualios įmonės 1999 m. balandžio mėn. parengtą 0,6948 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) planą. Šį sprendimą argumentavo Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, pagal kurią teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pirmąjį ieškinio reikalavimą, atmetė ir iš šio reikalavimo kitus išvestinius reikalavimus.

13Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neužtikrino teisingo teismo proceso, aktyviai nesiekė apginti pažeisto viešo intereso, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, atsakovės naudai šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas sprendimą rėmėsi byloje neegzistuojančiais valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties duomenimis, klaidingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą.

15Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią laiko atsakovės valstybinės žemės 1999-11-03 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo datą, nes atsakovė jokios valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė. Kadangi teismui neegzistuojančios atsakovės sudarytos sutarties tariamo sudarymo faktas buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, todėl tai nelaikytina paprasčiausia gramatine teismo sprendimo klaida, o rodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai, formaliai tyrė byloje surinktus duomenis ir neatskleidęs bylos esmės priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Net tuo atveju, jei valstybinės žemės pirkimo - pardavimo būtų buvusi sudaryta, tai nereiškia, kad šios sutarties sudarymo diena galėtų būti pripažinta ieškinio senaties termino pradžia dėl sandorio neviešimo ir dėl to, kad tretiesiems asmenims, nesantiems sutarties šalimi, nėra teisėtų galimybių operatyviai sužinoti apie nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo faktą ir jos turinį, kol turto įgijėjas (atsakovė A.R. K.) nesiima realizuoti savininko teisių (faktinis tvoros ir aklinų vartų įrengimas). Tvirtina, kad teisė pareikšti ieškinį atsirado nuo faktinio teisės pažeidimo, t.y. nuo 2009 metų, kai atsakovė įrengė aklinus metalinius vartus ir apribojo bet kokią galimybę naudotis 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpa, motyvuodama tuo, kad čia yra jos privati valda. Tai įrodyta liudytojų H. S., Z. K., K. V., R. L. parodymais, byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, remiasi tik tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto bylos trečiojo asmens S. K., 1999 metais balandžio mėnesį vykdžiusio ginčijamo žemės sklypo plano sudarymą, melagingu, niekuo nepagrįstu paaiškinimu, kad dar 1999 metais ieškovė buvo kviesta į žemėtvarkos skyrių tartis dėl privažiavimo prie sklypo, nors nurodytu laiku dar nebuvo ribojama ieškovei galimybė naudotis ginčo keliu. Pirmos instancijos teismas savo sprendime remiasi atsakovės kviestos liudininkės G. S. parodymais, kad tvorą ir vartus ginčo objekte įrengė buvęs ginčijamo sklypo savininkas R. S., nors pastarasis 2013-06-12 teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo sklypas ne visas buvo aptvertas- nebuvo tvoros su S. ir kur dirbami laukai. Esant byloje liudininkų parodymų tarpusavio prieštaravimams, teismas privalėjo išlikti nešališkas ir priimant sprendimą nesivadovauti vien tik atsakovei palankaus liudininko parodymais, bet kritiškai vertinti visų liudininkų parodymus ir priimant sprendimą remtis byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais: Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2009-04-23 rašytiniu kvietimu Nr.20-1212-(1.38.)-60, bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. K. 2009-04-17 rašytiniu kvietimu Nr.SD-588, patvirtinančiais, kad tik 2009 metais tarp šalių kilo ginčas dėl apribotos ieškovės galimybės naudotis žemėtvarkos planuose numatyto bendro naudojimo kelio 108.71 metrų ilgio atkarpa. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji dar 1999 metais įrengė ginčo kelio dalyje tvorą, aklinus vartus taip ieškovei apribojant galimybę naudotis kelio atkarpa ir kad ieškovė tai žinojo, tačiau šios faktinės aplinkybės byloje liko neįrodytos. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą tarp šalių, šališkai atsakovės naudai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė civilinės bylos esmės ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 "Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje" 21 punktu, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą nustatoma, jog ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Teismas priimtu sprendimu neatmetė ieškinio kaip nepagrįsto, todėl ieškovė mano, kad pirmos instancijos teismas nustatė esant neteisėtus veiksmus ir teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas - neapibrėžtam asmenų skaičiui nepagrįstai apribota galimybė naudotis 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpa, todėl negali būti pagrįstas ir teisėtas ieškinio senaties termino taikymas ignoruojant viešo intereso pažeidimą, siekiant paslėpti ar suteikti teisėtumo įvaizdį akivaizdiems privačių asmenų bei valstybinių institucijų atsakingų asmenų įvykdytiems pažeidimams.

16Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes, nes nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo, jog: J. A. individualios įmonės 1999 metų balandžio mėnesi rengto žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) plane nėra privalomų visų gretimų sklypų savininkų parašų; plano taškuose 2-3-4 klaidingai nurodyta, jog šiuose taškuose yra valstybinė žemė, nors taškuose 2-3 yra ieškovės sklypo riba nuo pat 1993 metų, ir rengiant žemės sklypo planą privalėjo būti gautas ieškovės sutikimas (parašas), ką patvirtina ir byloje esantis 1992-05-20 to paties sklypo planas, kur minimų taškų 2-3 zonoje nurodytas savininkas – ieškovės sutuoktinis S. H. Atsakingi pareigūnai privalėjo netikėti rengėjo J. A. nepasirašytu ir nepatvirtintu antspaudu planu, atidžiai jį tikrinti, tačiau aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nepagrįstai patvirtino neteisėtą bendro naudojimo 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio kelio dalies priskyrimą trečiojo asmens R. S. žemės sklypui, kadastrinis Nr.( - ) (dabartinis savininkas A. R. K.), neturėdami ieškovės privalomo sutikimo. Kad buvo padaryta klaida, sutinka ir atsakovai. Aplinkybė, kad atsakovė žemės sklypą su neteisėtai priskirta 10.00 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpa nusipirko iš buvusio savininko, trečiojo asmens R. S. nesuteikia kelio dalies pasisavinimui teisėtumo pagrindo, nes teisė iš neteisės atsirasti negali. Tačiau pirmos instancijos teismas savo sprendimu atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, nepagrįstai neteisėtam ginčo kelio dalies pasisavinimui suteikė teisėtumo įvaizdį. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių 10.00 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpos neteisėtą priskyrimą žemės sklypui (kadastrinis Nr.( - )), tą patvirtina Valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas'' Panevėžio filialo išduotos oficialiai patvirtintos kopijos: 1982 metų žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanas, 1996-08-27 Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 1999-05-26 Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės kadastro planas, taip pat „G. S. paveldimo žemės sklypo Navaršonių kaime" 2000-08-03 abrisas, kuriame ieškovei numatytas laisvas pravažiavimas ginčo keliu, 2009-04-23 Panevėžio apskrities viršininko administracija pranešimas Nr.20-1212-(1.38.)-60, 2009-08-06 Panevėžio apskrities viršininko administracijos pranešimas Nr.20-2253-(l.38.)-60, 2010-05-06 Panevėžio apskrities viršininko administracijos pranešimas Nr.20-1202-(1.16.)-60. Valstybės įmonės “Valstybės žemės fondas“ atstovė E. K. teismui nurodė, kad 10 metrų pločio keliai yra neprivatizuojami, nes jie yra valstybinės reikšmes, minimas 10 metrų pločio kelias buvo nuo kolūkių laikų ir šiai dienai, nepakitusio 10 metrų pločio, jis projektuose yra numatytas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir iš viso nesirėmė reikšmingomis, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors pirmos instancijos teismas sprendime nurodo, kad panaikinus J. A. sudarytą žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylą, tai nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nebūtų panaikinti, tačiau Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenis galėtų pakeisti gavę patikslintą (naują) kadastrinių matavimų bylą bei kitus dokumentus. Teismui pripažinus sklypo, unikalus Nr.6644-0001-0093 ir kadastrinės bylos suformavimo neteisėtumą, neteisėtu tampa ir sandoris, kuriuo perleista nuosavybė į neteisėtai suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą, kadangi teisė iš neteisės atsirasti negali.

17Apeliantė skunde pažymėjo, kad iš teismo išvažiuojamojo posėdžio metu padarytų fotonuotraukų matosi, jog neteisėtai žemės sklypui, kadastrinis Nr.( - ) priskirta kelio atkarpa abiejuose galuose apribota plačiais metaliniais vartais, kurie ir buvo aklinai atsakovės A. R. K. uždaryti 2009 metais. Liudininkai K. V., H. S., I. G.. R. L., Z. K., V. A. teismo posėdžio metu paliudijo, kad šiuo metu atsakovės A. R. K. uždaryta kelio atkarpa anksčiau buvo galima laisvai pravažiuoti. Tretysis asmuo R. S. 2013-06-12 bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kai ginčo sklypas buvo jo nuosavybė, tai asmenims nebuvo trukdoma laisvai pravažiuoti ginčo keliu. Laikytina įrodyta, kad ieškovei ir šalia esančių sklypų savininkams nėra kito kelio ir kitų galimybių, išskyrus ginčo kelią, pasiekti savo žemės sklypus, todėl atsakovė privalo vartus pašalinti ir tokiu būdu atlaisvinti 10.00 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpą, leidžiančią asmenims bei technikai laisvai pasiekti ieškovės nuosavybe esančius žemės sklypus, kadastro Nr.( - ) ir Nr.( - ), kadangi dabar ieškovė yra praradusi galimybę antžeminiu keliu pasiekti šiuos savo žemės sklypus, jie praranda komercinę vertę ir natūraliai pašalinami iš civilinės apyvartos.

18Atsakovė A. R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 1992 m. A. S. namų valdos planu įrodyta, jog jokio kelio pro sodybą į ieškovei priklausančius žemės sklypus nėra, plane aiškiai matoma kur buvo ir dabartinių metu yra aptverta tvora. Jeigu ir kažkada buvo kelio servitutas, bet kelias buvo įmatuotas į žemės sklypą, bet šiuo keliu niekas nesinaudoja ir nesinaudojo, tai vadovaujantis LR CK 4.130 str., 4.132 str., 4.135str., 4.136 str. turėtų būti taikomas senaties terminas, kadangi nuo 1999 m. sodyba priklauso atsakovei ir ji yra sąžininga sodybos savininkė.

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal turimus duomenis ir pateiktus dokumentus, matyti, kad ieškovės minimas 10 metrų kelio privažiavimas prie ieškovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų yra nurodytas suformuotas ir esamas kelias iš šiaurinės pusės. Dėl didelio krūvio ir per neapsižiūrėjimą buvo suderintas ieškovės minimas 1999 m. planas. Galima teigti ir tai, kad schemoje parodytas kelias, nereiškia, kad kelias turi būti privažiavimas. Apeliantės ambicijos negali būti pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str.1d. 2 p, 326 str.1 d. 4 p).

21Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų ir teisėjų kolegija nustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas įprasta rašytinio proceso tvarka.

22Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra savininkai gretimų žemės sklypų, esančių ( - ). Ieškovės nuosavybėje 5.2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ), įsigytas 1993-04-28 dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu (toliau-5.2800 ha) ir 0.3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ), įsigytas 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu (toliau- 0.3500 ha). Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Juose statinių nėra. Atsakovės A. R. K. vardu VĮ „Registrų centre“ yra įregistruotas 0,6948 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau- 0,6948 ha ) su jame esančiais pastatais, kurie jos įsigyti iš buvusių savininkų R. S. ir A. S. 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11773. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atlikti šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai: ieškovės 5.2800 ha žemės sklypo- 1993-12-11, 0.3500 ha - 2000-08-11, o atsakovei priklausančio 0,6948 ha žemės sklypo- 1999-09-10 (tuo metu priklausė R. S.).

232000 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio filialas sudarė ieškovės G. S. 0,3500 ha žemės sklypo planą, kuriame nurodyti gretimų sklypų savininkai: K. M. (gretimybė taškuose 1-2) , L. R. (3-4), E. K. (4-1) ir 10 metrų kelias (2-3) (b.l.9). 2002 m. vasario 25 d. - sudarė ieškovės antro 5,2800 ha ploto žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad ieškovės sklypas ribojasi su J. D., P. G., A. K., G. S., B.V. K. sklypais ir su neprisk.valstybine žeme (taškais 4-5)– keliu (b.l. 8). Be šių dokumentų ieškovė buvus valstybinio 10 m. pločio kelią, kurio dalis ėjo šalia R. S., dabar A.R. K. žemės sklypo ir kuriuo ji patekdavo į savo žemės sklypus, įrodinėja Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto 1982 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanu (b.l.10), 1996-08-27 patvirtintu Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (b.l.11,12),1999-05-26 patvirtintu Molainių kadastro vietovės žemės kadastro planu (b.l.13), 2000-08-03 abrisu, pavadinimu „G. S. paveldimo žemės sklypo Navaišonių kaime“, liudytojų parodymais, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytu pripažinimu, kad dėl didelio krūvio ir neapsižiūrėjimo buvo patvirtintas ieškovės ginčijamas planas ir kt.

241999 m. balandžio mėn. J. A. individuali įmonė sudarė 0,6948 ha žemės sklypo, tuo metu priklausiusio R. S., planą. Jame nurodytos sklypo ribos, pažymėtos taškais pagal atitinkančias koordinates. Pažymėta gretimybė taškuose 1-2 su žemės sklypu, priklausančiu V, kuris pasirašė sutikimą su ribomis ir gretimybė taškuose 2-3-4 ir 4-5-6-1 su valstybine žeme. Šiame žemės sklypo plane nėra pažymėto kelio (b.l.17). Apeliantė teigia, kad šis žemės sklypo planas neteisingas. Jame nėra privalomų visų gretimų sklypų savininkų parašų. Taškuose 2-3-4 klaidingai nurodyta gretimybė su valstybine žeme, kuomet taškais 2-3 nuo 1993 metų ribojasi su ieškovės sklypo riba ir todėl rengiant žemės sklypo planą privalėjo būti gautas ieškovės sutikimas (parašas), ką patvirtina byloje esantis 1992-05-20 to paties sklypo planas, kur minimų taškų 2-3 zonoje nurodytas žemės sklypo savininkas – ieškovės sutuoktinis S. Minėtu žemės sklypo planu, nesant jokių sprendimų, valstybinio kelio dalis buvo nepagrįstai įskaičiuota į atsakovės namų valdą. (b.l.16). Teigia, kad faktiškai jos teisės buvo pažeistos 2009 m., kuomet atsakovė neteisėtai pastatė vartus ant valstybinio 10 metro pločio kelio, vedančio į jos žemės sklypus ir tuo atėmė galimybę į juos patekti, nes kito kelio patekti į jos žemės sklypus nėra. Įrodinėja 2009-04-23 Panevėžio apskrities viršininko administracijos pranešimais. Pranešimu Nr. 20-223-(1.38)-60, kuriuo ieškovė informuota, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, jog bendro naudojimo kelias patenka į A.R. K. namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), todėl ieškovė ir gretimų sklypų savininkai kviečiami atvykti aptarti kelio servituto nustatymo klausimą (b.l. 21). 2009-08-06 pranešimu, kad minėtas žemės sklypas suformuotas klaidingai, dabartinei sklypo savininkei pasiūlyta performuoti žemės sklypą arba nustatyti kelio servitutą sandoriu, 2010-05-06 gauta 2010-04-13 žemės sklypų ribų ir kelio Molainių kadastrinėje vietovėje Navaršonių kaime, patikrinimo vietoje pažyma ir kt..

25Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nuo 1999 m. lapkričio 3 d., t.y. nuo atsakovės žemės sklypo įgijimo iš valstybės, turėjo suprasti apie įrodinėjamos savo teisės pažeidimą. Sprendė, kad ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovų reikalavimu teismas taikė ieškinio senatį ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti J. A. individualios įmonės 1999 m. balandžio mėn. parengtą 0,6948 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) planą. Nurodė, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, o pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Teismas, atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmetė ir likusius reikalavimus, kuriuos laikė išvestiniais reikalavimais iš pagrindinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti žemės sklypo planą.

26Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

27Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisės į ieškinį atsiradimo momentą siejo su 1999-11-03 žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymu ( sutartis sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, o ne tarp atsakovės ir valstybės, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas). Pripažintina, kad apie savo galimai pažeistą teisę ieškovė galėjo sužinoti tik pamačiusi, jog atsakovės žemės sklypas yra aptvertas tvora ir dėl to ji negali pravažiuoti anksčiau buvusiu keliu iki savo žemės sklypų. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo užtvertas taip , kad ieškovei ir kitiems asmenims buvo užkirsta galimybė privažiuoti šiuo keliu prie jų žemės sklypų ir kada apie užtvėrimo faktą bei užtvėrimo pagrindą sužinojo ar turėjo sužinoti ieškovė. Ieškovė teigia, kad atsakovės 0,6948 ha žemės sklypas 2009 metais buvo aptvertas tvora, o per sklypą einantis kelias apsėtas žole. Tada ji kreipėsi į valstybės institucijas ir sužinojo, kad kelias yra įmatuotas į atsakovės namų valdą. Atsakovė A.R. K. teigia priešingai- kad žemės sklypas jau buvo aptvertas prieš 1999-11-03 žemės sklypo pirkimą iš bylos trečiojo asmens R. S. . Pastarasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne visas žemės sklypas buvo aptvertas- nebuvo tvoros su S. žemės sklypu. Nors jis teigė, kad šiame žemės sklype nebuvo ir pravažiavimo, tačiau pripažino, kad žmonės įvažiuodavo į šį sklypą ir toliau eidavo pėsčiomis. Vertinant jo paaiškinimus ar kelias buvo naudojamas pravažiavimui į kitų asmenų žemės sklypus, atkreipiamas dėmesys į tai, jog jis sodyboje negyveno, tik atvykdavo į svečius pas čia gyvenusią mamą ir bylos ginčas- dėl pravažiavimo žemės sklypu, jo parduotu atsakovei. Be to, kaip minėta, ieškovės žemės sklypuose nėra pastatų ir todėl nebuvo ir nėra būtinumo pastoviai važinėti ginčo keliu, o juo (keliu) naudodavosi ieškovė, ar jos žemės sklypų nuomininkai tik vykdami žemės darbų atlikimui.

28Iš liudytojų H. S., Z. K. parodymų nustatyta, kad atsakovė užtvėrė tvora kelią, kuris buvo įmatuotas į jos namų valdą ir jie nebegalėjo pravažiuoti anksčiau naudojamu keliu ir tada pradėjo aiškintis užtvėrimo priežastis. Liudytojas Z. K. nurodė, kad tvora galėjo būti užtverta 2008-2009 metais (t.1, b.l. 141). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens S. K., 1999 metais balandžio mėnesį vykdžiusio ginčijamo žemės sklypo plano sudarymą, paaiškinimu, kad dar 1999 metais ieškovė buvo kviesta į žemėtvarkos skyrių tartis dėl privažiavimo prie sklypo, liudytojos G. S. parodymais, kad tvorą ir vartus ginčo objekte įrengė buvęs ginčijamo sklypo savininkas R. S..

29Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Todėl, sprendžiant dėl teisės į ieškinį atsiradimo momento, vertintina, kada ieškovei atsirado reali kliūtis patekti į savo žemės sklypus per atsakovės žemės sklypą (namų valdą), kada ji kreipėsi į žemėtvarkininkus dėl bendrojo naudojimo kelio, kaip ieškovė tvirtina, užtvėrimo.

30Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2009-04-23 rašytiniu kvietimu Nr.20-1212-(1.38.)-60, ieškovė buvo informuota, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs jos 2009-03-26 prašymą 2009-04-15 patikrinęs vietoje nustatė, jog 10 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuriuo yra numatytas pravažiavimas į ieškovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, patenka į A.R. K. žemės sklypą (kadastrinis Nr.( - )). 2010-05-06 Panevėžio apskrities viršininko administracijos pranešimu Nr.20-1202-(1.16.)-60, ieškovė informuota apie 2010-04-13 žemės sklypų ribų ir kelio Molainių kadastro vietovėje, Navaršonių kaime patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad A.R. K. (buvęs R. S.) žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projektų neatitinka, nes projektuose pažymėtas kelias patenka į suformuotą žemės sklypą ir šis kelias žemės sklypo plane nepažymėtas.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant minėtiems rašytiniams įrodymams, labiau tikėtina, kad ieškovė į valstybės institucijas kreipėsi iš karto po to, kai sužinojo apie faktinį savo teisės pažeidimą- A.R. K. žemės sklype užtvertą kelią. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, kad ji apie teisės pažeidimą sužinojo 2009 metais, kuomet nebegalėjo patekti prie savo –žemės sklypų ir nuo šios datos skaičiuojamas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė į teismą kreipėsi 2013-03-08, todėl pripažintina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, netgi sutinkant su pirmosios instancijos teismo poziciją, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina 1999-11-03 ir ieškinio senaties terminas pasibaigė 2009-11-03, tai šios bylos aplinkybėmis būtų pagrindas spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo įvertinant tai, kad ieškovė 2009-03-26 kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių dėl patikrinimo, ar 10 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuriuo yra numatytas privažiavimas į jos nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, patenka į A.R. K. žemės sklypą, buvo stengiamasi ginčą išspręsti taikiai ieškant kitų galimybių, kaip ieškovė turėtų patekti į savo sklypus. Taip pat įvertinant nagrinėjamos bylos specifika, viešojo intereso buvimas, aplinkybę, kad ne tik ieškovė, bet ir kitų sklypų savininkai neturi kito kelio ir kitų galimybių, išskyrus ginčo kelią, pasiekti savo žemės sklypus. Tačiau teismas savo iniciatyva šio klausimo nesprendė, netyrė termino praleidimo priežasčių ir nenustatė jų svarbos.

32Ieškininės senaties termino praleidimas yra atskiras pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau pirmiausia turi būti nustatyta, ar yra pažeista teisė ir jei yra pažeista ar gali būti ginama dėl senaties. Nenustačius pažeidimo -ieškinys atmetamas dėl nepagrįstumo. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl senaties, iš esmės ieškinio reikalavimų nenagrinėjo, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

33Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme tikslinga ieškovei pasiūlyti tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kad sprendimas sukeltų teisines pasekmes, kurių siekia ieškovė. Šios bylos esmė – ieškovės patekimas į savo žemės sklypus per šuo metu atsakovės nuosavybėje esantį žemės sklypą. Ieškovė savo teisių ginimą nuo pažeidimo pasirinko ginčidama J. A. sudarytą žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylą. Tačiau tokių reikalavimų tenkinimo atveju kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nebūtų panaikinti. Pripažinus, kad sklypo planas ir kadastrinė byla suformuota neteisėtumai, neteisėtu netaptų sandoris, kuriuo R. S. perleido nuosavybę į žemės sklypą atsakovei A.R. K. bei žemės sklypo registracija, kaip nepagrįstai mano apeliantė. Šiuo metu apeliantės nurodyta valstybinio kelio dalis įskaičiuota į atsakovės namų valdą. Taigi, tokių ieškininių reikalavimų , kaip jie suformuluoti ieškinyje, patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, kurių siekia ieškovė- netrukdomai per buvusį valstybinį kelią, dabar atsakovės nuosavybę, patekti į savo žemės sklypus, nes ginčo kelias lieka atsakovės nuosavybėje, o nuosavybė negali būti paimama, ar suvaržoma kitaip nei įstatymu ar teismo sprendimu. Todėl neginčijant atsakovės nuosavybės į žemės sklypo dalį įgijimo pagrindo, ieškovės teisės galėtų būti ginamos per servituto institutą, jeigu ieškovei nėra kitų realių galimybių patekti į jos turimus nuosavybės teise žemės sklypus, kaip ji pati tvirtina. Atsakovai įrodinėdami priešingai ir teigdami, kad ieškovė savo žemės sklypus gali pasiekti kitu keliu, tokių įrodymų nepateikė. Byloje apklaustas trečiojo asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas pripažino, kad pagal duomenų bazę nėra galimybės patekti į dalį sklypų (b.l.117).Todėl šią aplinkybę būtina išsiaiškinti. Byloje būtina nustatyti ar ginčo kelias buvo pažymėtas vietinės reikšmės Viešųjų kelių tinkle, nes byloje yra tik Panevėžio rajono savivaldybės 2011-01-26 sprendimas Nr.T-3, kuriuo patvirtinta vietinės reikmės Viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema bei kelių žemėlapis ir kuriame ginčo kelias nepažymėtas vietinės reikšmės Viešųjų kelių tinkle. Byloje nėra duomenų apie iki tol buvusį Viešųjų kelių tinklą ir ar iki nurodyto laiko (1999-04 mėn, 2011-01-26) ginčo kelias buvo pažymėtas vietinės reikšmės Viešųjų kelių tinkle. Aptartais argumentais byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti J. A. individualios... 5. Nurodė, kad ji yra savininkė 5.28 ha žemės sklypo, kadastro Nr.( - ),... 6. Tvirtina, kad tik 2013-02-05, gavusi iš VĮ Registrų centras įmonės AB... 7. Ieškovė nurodo, kad iki 2000 metų žemę dirbo patys, o vėliau leido žemę... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovė yra savininkė 5.2800 ha žemės sklypo,... 10. Nurodė, kad ginčas dėl to, jog ieškovė negali pateikti į savo žemės... 11. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija... 12. Teismas nustatė, kad 1999 m. lapkričio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti... 14. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę... 15. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai... 16. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo... 17. Apeliantė skunde pažymėjo, kad iš teismo išvažiuojamojo posėdžio metu... 18. Atsakovė A. R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas... 21. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra savininkai gretimų žemės... 23. 2000 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio... 24. 1999 m. balandžio mėn. J. A. individuali įmonė sudarė 0,6948 ha žemės... 25. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nuo 1999 m. lapkričio... 26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos... 28. Iš liudytojų H. S., Z. K. parodymų nustatyta, kad atsakovė užtvėrė tvora... 29. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad liudytojų parodymai yra... 30. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2009-04-23 rašytiniu... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant minėtiems rašytiniams įrodymams,... 32. Ieškininės senaties termino praleidimas yra atskiras pagrindas ieškinį... 33. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme tikslinga ieškovei... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti...