Byla e2-1469-848/2019
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir testamento nuginčijimo, termino paveldėjimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notaras Š. R., L. A., S. A., D. R. A., Kauno rajono savivaldybės administracija

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei K. S., atsakovui R. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir testamento nuginčijimo, termino paveldėjimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notaras Š. R., L. A., S. A., D. R. A., Kauno rajono savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė K. S. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti 6 mėn. terminą palikimui po Z. A. mirties priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl apgaulės – R. A. ir notarės R. B. neteisėtų veiksmų, pripažinti negaliojančiu ( - ) Z. A. pasirašytą testamentą dėl esminių formos ir valios trūkumų (1964 m. LR CK 581 str. pažeidimo), pripažinti negaliojančiu ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą reg. Nr. ( - ).

5Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos senelis Z. A. mirė ( - ). Jo sūnus atsakovas R. A. (toliau – atsakovas) yra ieškovės tėvas. R. A. visiems teigė, jog priėmė Z. A. palikimą, ir jog jis neva turėjęs testamentą. Pagal byloje gautus duomenis testamentų registre įrašų apie Z. A. testamentus ar jo palikimo priėmimo faktus – nėra. Atsakovas negalėtų paveldėti, nes jis LR CK 5.6 str. 1 d. 2 p. prasme su Z. A. elgėsi neteisėtai: tyčia iki mirties bandė laikyti palikėją uždarytą slaugos namuose, nors Z. A. labai sunkiai sirgo, pablogėjus jo sveikatai nebevežė į reanimaciją, negaivino, laukė jo mirties, elgėsi priešiškai, todėl toks asmuo neturi teisės paveldėti. Įrodžius atsakovo priešiškus veiksmus, bei tai, jog testamentas neatitiko nei formos, nei valios, nei įstatymų, paveldėtojais laikytini 2 eilės įpėdiniai. Ieškovės nuomone situacija tokia, kad palikimas iš viso nepriimtas, o turtas neaišku kokiu būdu perregistruotas atsakovo vardu. Kadangi nuo ( - ) įvestas testamentų ir paveldėjimo juridinių faktų registras, o jis nerodo jokių paveldėjimo faktų, vadinasi, Z. A. palikimo niekas nepriėmė. Z. A. turėjo 6 anūkus – teiktinas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kadangi yra įsiregistruoto turto perleidimas, teismas turi užtikrinti ieškovės, ir galimų kitų įpėdinių teises, jeigu jie po teismo sprendimo įsiteisėjimo per 6 mėnesius kreiptųsi paveldėti tuo atveju, jeigu būtų panaikintas tiek testamentas, tiek paveldėjimo teisės liudijimas. Po senelio mirties suėjus paveldėjimo terminams, niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą. Aš ir kiti paveldėtojai nesikreipėme į notarą nei į teismą, nes manėme, jog viską paveldėjo atsakovas. Ši situacija, kai palikimo faktų nėra, bet kažkas valdo konkretų turtą, susidariusi dėl apgaulės. Atsakovas galimai apgavo visus paveldėtojus, valstybės įmonę “Registrų centras”, R. B. veikė tyčia, žinodama apie daromą žalą. Abudu seneliai visada turtą norėjo palikti anūkams, dėl sūnaus gyvenimo būdo, žiaurumo, kitų netinkamų charakterio savybių. Ieškovė yra paveldėtoja, remiantis kasacinio teismo nutartimis, bei LR CK, tik dėl apgaulės kitų asmenų negalėjo kreiptis paveldėti, nes ir dabar turtas registruotas atsakovo vardu. Nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus asmenims, kurie neturėjo teisės paveldėti, yra 1 metų terminas nuo sužinojimo. Tačiau teikiant šį pareiškimą, ieškovė iki šiol neturi informacijos, kad atsakovas iš viso būtų priėmęs palikimą – nes valstybės registras tokių faktų neteikia. 2017-03-21 ieškovei pavyko sužinoti, jog ( - ) Kauno r. Rokų seniūnijos seniūnas patvirtino Z. A. testamentą. Šiuo testamentu Z. A. visą savo turtą paliko atsakovui. ( - ) R. A. pas notarę R. B. priėmė palikimą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Reg. Nr. ( - ). Kauno r. Rokų seniūnijos seniūno patvirtintas Z. A. testamentas neatitinka namų testamento apibrėžimo, nes nėra surašytas testatoriaus ranka, be to, Z. A. paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius labai silpnai matė, jam buvo nustatyta retos formos katarakta. 1964 m. LR CK 582 str. nustatė, kokie dokumentai prilyginami notariniams testamentams, tačiau seniūno tvirtinto testamento tarp jų nėra. Ieškovės teigimu Z. A. vardu parengtas testamentas surašytas Vilniuje, rašomąja mašinėle, nes testamentas neatitiko formos ir turinio reikalavimams, kuriuos numatė tuometinis Kodeksas. Testamento surašymo momentu galiojantis Kodeksas numatė, jog testamentai sudaromi ir saugomi pas notarą, o fizinių trūkumų turintis testatorius (praktiškai nematė), turėjo pasirašyti prie 2 liudytojų. Teismui pateiktas testamentas yra pasirašytas senelio, kuris faktiškai nieko nematė ir vieno liudytojo, t. y. Kauno r. Rokų seniūno akivaizdoje, kuris tokiu net netraktuotinas, nes vykdė tik dokumento parašo tvirtinimo darbą. Buvo pažeistas Notariato įstatymas, Civilinis kodeksas. Todėl darytina prielaida, jog atsakovas praleido įstatymuose numatytą terminą, ir kreipėsi praėjus 6 mėnesiams nuo termino pareiškimo paveldėjimui paduoti, o notarė R. B. nesilaikė įstatymų, ir nešaukė tolimesnės eilės paveldėtojų paveldėti, kurių tuo metu buvo net šeši. LR CK 592 str. reglamentuoja, kad jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis dalimis. Su ieškinio senatimi nesutinka, nurodo, jog pavykus gauti duomenis apie Z. A. testamentą iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl ieškinio senaties termino nepraleido (1 t., b. l. 76-88, 2 t., b. l. 79-96).

6Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu nurodė, kad pagal 1994 07 07 LR Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 str. 12 p. seniūnas kaimo vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. Atsakovo tėvas Z. A. gyveno kaimo vietovėje Rokų kaime, todėl Rokų seniūnijos seniūno veiksmai pilnai atitiko nurodyto įstatymo 19 str. 12 p. reikalavimus. Kauno rajono notarų biuro ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, išduotas remiantis ( - ) Kauno r. Rokų seniūnijos seniūno E. P. patvirtintu testamentu. Testamentas ir paveldėjimo teisės liudijimas buvo pagrindas Kauno apygardos teismui 2014-02-19 sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią žemę atsakovo mirusiai motinai E. A.. Sprendime nustatyta, kad Z. A. ( - ) testamentu savo mirties atveju visą turtą paliko sūnui R. A., kuris pagal testamentą paveldėjo visą Z. A. turtą, ( - ) jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. 2014-10-04 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai ieškovės ieškinys atmestinas. Taip pat ieškovės ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog ieškinio reikalavimams yra suėję ieškininės senaties terminai (2 t., b. l. 49-53, 3 t., b. l. 4-8).

7Teismas,

konstatuoja:

8ieškinys atmestinas.

9Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta: ( - ) Z. A. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po savo mirties paliko savo sūnui R. A., testamentą patvirtino Kauno r. Rokų seniūnas E. P. (2 t., b. l. 154). ( - ) Z. A. mirė (1 t., b. l. 23). 2001-09-28 atsakovas kreipėsi į Kauno rajono notarę R. B. dėl palikimo priėmimo, buvo užvesta paveldėjimo byla (2 t., b. l. 149-150). ( - ) atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (2 t., b. l. 165).

10Byloje ieškiniu ieškovė ginčija testamento teisėtumą dėl formos ir valios trūkumų, nurodydama, kad testamentas patvirtintas seniūno neatitinka testamento formai keliamų reikalavimų, be to ieškovės senelis Z. A. savo turtą visada norėjo palikti savo anūkams, o ne atsakovui. Taip pat Z. A. testamento negalėjo pasirašyti dėl sveikatos būklės (blogo regėjimo), bei atsakovas negali paveldėti ir dėl žiauraus elgesio su testatoriumi. Atitinkamai ieškovė prašo panaikinti ir paveldėjimo teisės liudijimą, bei atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi testamentą pripažinus negaliojančiu bei nustačius, jog pirmos eilės įpėdinis neturėjo teisės paveldėti, teisė paveldėti atsiranda antros eilės įpėdiniams.

11Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog testamentas yra tinkamos formos, kadangi patvirtintas Kauno r. Rokų seniūno vadovaujantis tuomet galiojusiais įstatymais, nesutinka, jog testatorius negalėjo pasirašyti testamento dėl regos trūkumų, taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovas negalėjo paveldėti dėl žiauraus elgesio su testatoriumi.

12Ginčijamo testamento sudarymo metu galiojusio CK (1964 m.) 40 str. normos nustatė, kad sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; sandoriai gali būti vienašaliai ir dvišaliai arba daugiašaliai (sutartys). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, visi sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus. CK (1964 m.) 41 str. 1 d. nustatė, kad sandoriai sudaromi žodžiu arba rašytine forma, kuri atitinkamai gali būti paprasta rašytinė ir notarinė. Sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais (CK (1964 m.) 44 str.). Pagal CK (1964 m.) 581 str., testamentas turi būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintas, taigi įstatymas nustatė privalomą notarinę testamento sudarymo formą (tuo metu galiojusio LR Notariato įstatymo 48 str. 1 d.). Akivaizdu, kad testamentas (kaip vienašalis sandoris) galiotų jis turi atitikti tam tikras sąlygas - testatorius testamento sudarymo metu turi būti veiksnus, testamentas turi būti sudarytas įstatymo nustatyta forma, testamento turinys turi atitikti tikrą testatoriaus valią. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK (1964 m.) 58 str. 3 d.). Kai sandoriui notarinė forma yra privaloma, jis laikomas sudarytu tik nuo to momento, kai sandorį patvirtina notaras ar kitas įstatymo įgaliotas pareigūnas. Ginčijamo testamento sudarymo metu galiojusio 1994-07-07 LR Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, 14 str. apibrėžė, savivaldos institucijų kompetenciją. Šio įstatymo 19 str. 2 d. 11 p. suteikė teisę seniūnui įstatymų nustatyta tvarka atlikti notarinius veiksmus. Notarinių veiksmų atlikimą seniūnijose tuo metu reglamentavo 1995-06-03 LR Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas Nr. I-946, kurio 1 str. 1 d. 1 p. seniūnams suteikta teisė tvirtinti testamentus. Tai reiškia, kad įstatyme numatyti seniūno patvirtinti sandoriai ar atlikti kiti notariniai veiksmai yra prilyginami pagal formą notariniams ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes (LR Notariato įstatymo Nr.I-2882 26 str.).

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

14Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus ieškinyje argumentus, sudarančius ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad ieškinio ieškovė neįrodė (CPK 135 str., 178 str., 185 str.).

15Be formos trūkumų, ieškovė nurodė, kad senelis negalėjo testamento pasirašyti, todėl, kad buvo labai blogo regėjimo. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Byloje atliktoje teismo ekspertizės išvadoje konstatuojama, kad remiantis oftalmologo įrašais asmens sveikatos istorijoje iš VĮ Respublikinės Kauno ligoninės galima teigti, kad Z. A. buvo nustatyta abiejų akių katarakta (lęšiuko drumstėjimas) ir amžinė tinklainės geltonosios dėmės degeneracija, tačiau remiantis tyrimui gautais medicininiais dokumentais atsakyti ar Z. A. dėl nurodytos diagnozės testamento pasirašymo dieną ( - ) galėjo matyti atspausdintą A-12 šrifto testamento tekstą, negalima, nes oftalmologo įrašuose nėra duomenų apie paciento regos aštrumą į artį (4 t., b. l. 162). Kitų duomenų, jog Z. A. dėl sveikatos trūkumų negalėjo testamento pasirašyti byloje nėra. Pažymėtina, jog seniūnas tvirtindamas testamentą nurodė, jog Z. A. pasirašė seniūno akivaizdoje, jo veiksnumas patikrintas. Taip pat ieškovė nepateikė ir jokių objektyvių įrodymų, jog testamentas surašytas esant testatoriaus valios trūkumams, todėl jos teiginiai, jog senelis visada savo turtą norėjo palikti anūkams ar ieškovei, o jam buvo darytas poveikis turtą palikti atsakovui, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Taip pat ieškovė nepateikė, jokių įrodymų, jog atsakovas negali paveldėti dėl žiauraus elgesio su testatoriumi – pasak ieškovės atsakovas nesirūpino sergančiu savo tėvu, nevežė pas medikus ar nekvietė medikų į namus, laikė jį slaugos namuose ir pan.

16CK 5.6 str. numato, jog neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės: 1) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę; 2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti; 3) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo; 4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodytų aplinkybių neįrodinėjo, jos nustatytos nebuvo. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas tėvu nesirūpino yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais bei nesudarantys pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.

17Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog atsakovas praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praleidus terminą. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Z. A. mirė ( - ), atsakovas į Kauno rajono notarę R. B. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2001-09-28, t. y. nepraėjus 6 mėnesių terminui, todėl laikytina, kad atsakovas palikimą priėmė nepraleidęs įstatymu numatytų terminų, o paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 599 str.).

18Nesudaro pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu ta aplinkybė, kaip teigia ieškovė, jog testamentas ir palikimo priėmimo faktai nebuvo registruoti Testamentų registre.

192000 m. CK 5.32 str. nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytų testamentų registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga; Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus (2000-07-18 CK redakcija). Toks reglamentavimas ginčijamo testamento sudarymo metu galiojusiame 1964 m. CK numatytas nebuvo. Pažymėtina, jog testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre kaupiami nuo ( - ), o duomenys apie palikimą priėmusius asmenis tik nuo 2010-03-31, todėl Testamentų registre ir nėra duomenų apie ginčijamo testamento sudarymo faktą. Pagal šiuo metu galiojantį CK 5.32 str. notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Nei vienai iš šių kategorijų ginčytinas testamentas nepriskirtinas.

20Kiti ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai sprendimo priėmimui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

21Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčo testamento sudarymo ir registravimo tvarka nebuvo pažeista, kaip nurodė ieškovė (LR Notariato įstatymo 29-32 str., 37 str., 48 str.), todėl atmestinos kaip nepagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės (dėl kurių pasisakyta aukščiau), jog pagal CK (1964 m.) 582 str. notariškai patvirtintiems testamentams nėra prilyginti testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai. Taip pat neįrodytos aplinkybės, jog testatorius testamento sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo testamento pasirašyti bei testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios.

22Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės ieškinys dėl testamento panaikinimo atmestinas.

23Atmetus ieškovės ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestini ir ieškovės reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 5 p. nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Nagrinėjamu atveju nepripažinus testamento negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat netenkinus reikalavimų pripažinti negaliojančiais ( - ) testamentą bei ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą, negali būti tenkinamas ir reikalavimas atnaujinti 6 mėn. terminą palikimui po Z. A. mirties priimti, kadangi palikimas yra teisėtai paveldėtas pagal testamentą.

24Dėl ieškinio senaties. Atsakovas prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog yra suėję ieškinio senaties terminai tiek pagal 1964 m. CK – 3 metų ieškinio senaties terminas, tiek ir pagal 2000 m. CK – 1 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nurodė, kad ieškovei apie testamentą yra žinoma nuo 2006 metų, kuomet buvo ruošiamas ieškinys Kauno apygardos teismui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią žemę atsakovo mirusiai motinai E. A.. 2014-02-19 Kauno apygardos teismo priimtame sprendime civilinėje byloje yra konstatuota, jog „<...Z. A. ( - ) testamentu savo mirties atveju visą turtą paliko sūnui R. A....>, <...pastarasis pagal testamentą paveldėjo visą Z. A. turtą, ( - ) jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą...>. Ieškovė nurodytoje byloje dalyvavo, kaip atsakovo atstovė, todėl nurodytos aplinkybės jai buvo gerai žinomos.

25Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1d.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (1964 m. CK 86 str.; 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2002-01-07 civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2002).

26CK 1.126 str. 1 d., 2 d. nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

27LITEKO informacinėje sistemoje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovas 2008-05-16 Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra. Atsakovą byloje, be kitų atstovų, atstovavo ir K. S.. Byloje nagrinėjimo metu buvo pateiktas ( - ) Z. A. testamentas bei ( - ) atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Byloje nustatyta, kad „Z. A. 1996 08 06 testamentu savo mirties atveju visą turtą paliko sūnui R. A., t. y. ieškovui (2 t., b. l. 124). Pastarasis pagal testamentą paveldėjo visą Z. A. turtą, 2002 07 25 jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (Prijungtos Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 9000/13571 lapas Nr. 37)“. Vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovei, jog Z. A. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui, kad testamentas yra patvirtintas seniūno bei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vėliausiai tapo žinoma teikiant ieškinį teismui, t. y. 2008 metais, tačiau ieškovė su ieškiniu testamentą bei paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiais kreipėsi tik 2017-03-21.

28Visuotinai žinoma aplinkybė, jog po žmogaus mirties atsiranda palikimas, ką bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo turi suvokti. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovas visiems teigė, jog jis priėmė Z. A. palikimą pagal testamentą ir pagrindo juo netikėti nebuvo. Atsižvelgiant į tai neatmestina galimybė, jog ieškovei paveldėjimo pagal testamentą faktas buvo žinomas gerokai anksčiau, t. y. po Z. A. mirties ( - ). Pažymėtina, jog ieškovė Vytauto Didžiojo Universitete yra įgijusi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, todėl paveldėjimo teisiniai santykiai ieškovei turėjo būti žinomi bei suprantami (1 t., b. l. 30, 175).

291964 m. CK 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal 2000 m. CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Todėl net ir vertinant, jog ieškovei apie paveldėjimą pagal testamentą tapo žinoma tik 2008 metais, ieškinio senaties terminas yra suėjęs tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2000 m. CK – atitinkamai 2009 m. ar 2011 m.. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta laikytina, jog ieškovė praleido senaties terminą, o ieškinio senaties pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d., 2000 m. CK 1.131 str. 1 d.).

30Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2017-06-05 nutartimi buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - viešame registre įrašyti įrašą draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-daržinę, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančius R. A., a. k. ( - )

31Vadovaujantis CPK 150 str. 2 d. ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2018-03-30 ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės aktas teisme gautas 2019-01-24. Su ekspertizės aktu buvo pateikta 2019-01-23 sąskaitą-faktūra VTMT K009 už atliktą sveikatos būklės ekspertinį tyrimą 558,80 Eur sumai. Kadangi 2017-11-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei 12 mėnesių laikotarpiui buvo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 92), ekspertinio tyrimo išlaidos priteistinos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (CPK 79 str., 88 str., 96 str. 4 d.).

33Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str.,

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Kęstučio g. 21, Kauno m., Kauno m. sav., LT-44320, Valstybinei teismo medicinos tarnybai, įmonės kodas 191351330, Didlaukio g. 86 E, LT-08303, Vilnius, a. s. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 558,80 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) sveikatos būklės ekspertinio tyrimo išlaidų.

372017-06-05 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - viešame registre įrašyti įrašą draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-daržinę, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančius R. A., a. k. ( - ) ieškinį atmetus, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

38Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė K. S. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti... 5. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos... 6. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose... 7. Teismas,... 8. ieškinys atmestinas.... 9. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta: ( - ) Z. A. sudarė testamentą,... 10. Byloje ieškiniu ieškovė ginčija testamento teisėtumą dėl formos ir... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog testamentas yra tinkamos formos,... 12. Ginčijamo testamento sudarymo metu galiojusio CK (1964 m.) 40 str. normos... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus ieškinyje argumentus, sudarančius... 15. Be formos trūkumų, ieškovė nurodė, kad senelis negalėjo testamento... 16. CK 5.6 str. numato, jog neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei... 17. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog atsakovas praleido terminą kreiptis... 18. Nesudaro pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu ta aplinkybė, kaip... 19. 2000 m. CK 5.32 str. nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytų... 20. Kiti ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai sprendimo... 21. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčo... 22. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės ieškinys dėl testamento... 23. Atmetus ieškovės ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu... 24. Dėl ieškinio senaties. Atsakovas prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog... 25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 26. CK 1.126 str. 1 d., 2 d. nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę... 27. LITEKO informacinėje sistemoje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog... 28. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog po žmogaus mirties atsiranda palikimas, ką... 29. 1964 m. CK 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą.... 30. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2017-06-05 nutartimi buvo paskirtos... 31. Vadovaujantis CPK 150 str. 2 d. ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2018-03-30 ieškovės prašymu byloje buvo... 33. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei 100 proc. suteikta antrinė teisinė... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str.,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno... 37. 2017-06-05 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - viešame... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...