Byla 2-81-494/2013
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R.Baliūčiui, atsakovei V. K., jos atstovui advokatui R.Samaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Nustatė

2Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. K. 4125 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-09 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 018126844, kuria buvo apdrausta automobilio „Suzuki Vitara“, valstyb. Nr.( - ) (toliau – Suzuki Vitara), valdytojų civiline atsakomybė. 2011-10-08 Konstitucijos pr., Vilniuje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Corola“, valstyb. Nr. ( - ) (toliau - Toyota Corola). Vadovaujantis 2011-10-08 eismo įvykio deklaracija, 2011-10-10 pranešimu apie įvykį kaltu pripažintas automobilio Suzuki Vitara vairuotojas E. K., kuris eismo įvykio metu neturėjo 25 metų. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio savininkas yra atsakovė V. K., remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 8250 Lt už žalą, padarytą automobiliui Toyota Corola. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p, ieškovas turi į atsakovę regreso teisę 50 procentų išmokėtos sumos, t.y. 4125 Lt. Draudimo sutarties 1.6 p. nurodyti visi rizikos padidėjimo atvejai, tuo tarpu ir transporto priemonės perdavimas jaunesniam nei 25 m. amžiaus asmeniui, todėl darytina išvada, kad atsakovė, būdama sutarties šalimi, privalėjo informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, o ieškovas, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, nuslėpdama atsiradusią faktinę draudimo riziką iš esmės pažeidė draudimo sutartį. Atsakovei 2011-12-05 buvo pateikta pretenzija Nr. 23/10-4682 dėl 4125 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo, vienok, atsakovė žalos neatlygino. Piniginės prievolės atveju ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo palūkanas pagal CK 6.37 str. 2 d, todėl prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.) bei bylinėjimosi išlaidas.

3Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija, kad tarp šalių buvo sudaryta tokia sutartis ir, kad ta rizika yra padidėjusi, tačiau ginčija procentinį išmokos dydį. Atsakovė, sudarydama sutartį, nuslėpė nuo draudiko, kad vairuos jaunesni nei 25 metų asmenys ir toks informacijos nuslėpimas turėjo įtakos draudimo išmokai paskaičiuoti. Draudimo rizikos padidėjimas šioje situacijoje yra aiškus dėl to, kad jei ji būtų vairavusi, toks eismo įvykis greičiausiai nebūtų įvykęs. Draudimo rizika tiesiogiai priklauso nuo asmens ir tiesiogiai nuo jo patirties. Atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį. Atsakovė buvo neapdairi, nerūpestinga ir už tai turi atsakyti, jos nurodyti argumentai, kad buvo vairuojama tik kartą per metus, atmestini, jokių tai patvirtinančių dokumentų atsakovė nepateikė. 50 procentų draudimo išmoka atitinka visus kriterijus.

4Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas tvirtina, jog Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p, ieškovas turi į atsakovę regreso teisę 50 procentų išmokėtos sumos, t.y. 4125 Lt. Atsakovė sutinka, kad pasirašydama draudimo sutartį patvirtino, kad transporto priemonės „Suzuki Vitara“, valstyb. Nr.( - ) nevairuos asmenys jaunesni nei 25 metų amžiaus arba su mažesniu nei 3 metų vairavimo stažu. Eismo įvykio kaltininkas E. K., atsakovės sūnus, buvo jaunesnis nei 25 metų amžiaus bei neturėjo 3 metų vairavimo stažo. Perdavimas tokiam asmeniui valdyti transporto priemonę laikytinas rizikos padidėjimu. Atsakovė privalėjo pranešti ieškovui apie rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė, o ieškovas tokiu atveju turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju jokio realaus draudimo rizikos pasikeitimo nebuvo ir šio eismo įvykio metu automobilį Suzuki Vitara vairavęs E. K. minėto automobilio naudotoju netapo. Kad E. K. šį automobilį vairuos ir juo naudosis tik 2011-10-08, t.y. vienintelę draudimo rizikos padidėjimo dieną, iš anksto nebuvo planuojama, o operatyvios galimybės vienintelei draudimo rizikos padidėjimo dienai apmokėti draudimo rizikos padidėjimą draudikas nesudaro sąlygų, todėl E. K. pasinaudojimas apdraustąja transporto priemone vienintelę dieną, nelaikytinas draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės perdavimu kitam asmeniui, kuris neatitinka sutartyje nurodytų sąlygų. Atsakovės sūnus naudodavosi kitais automobiliais, kurie buvo draudžiami tokiomis sąlygomis, kad galėtų vairuoti E. K.. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 60.2 p. nurodyta „iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos“, tokiu būdu ieškovo reikalavimas galėtų būti nuo 0 iki 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos, t.y. nuo 0,00 Lt iki 4125 Lt. Atsižvelgiant, kad metuose yra 365 dienos, o E. K. vairavo automobilį ir juo naudojosi tik vieną dieną, atsakovė galėtų pasiūlyti ieškovui atlyginti dalį prašomos atlyginti sumos 22,60 Lt (8250:365).

5Teismo posėdžio metu atsakovė palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti dalinai. Nurodė, kad ji neginčija, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta draudimo sutartis bei joje buvo nurodyta, kad transporto priemonės nevairuos jaunesni kaip 25 metų amžiaus asmenys. Ji davusi sūnui vairuoti transporto priemonę tą kartą, suvokia, kad pažeidė draudimo sutarties sąlygas, vienok, sutinka atlyginti tik 10 procentų žalos, t.y. atlyginti 1000 Lt.

6Atsakovės atstovas palaikė savo atstovaujamosios poziciją.

7Ieškinys tenkintinas.

8Kaip nustatyta byloje nustatyta, kad 2011-09-09 tarp šalių: ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis) AYAS Nr. 018126844, kuria buvo apdrausta automobilio „Suzuki Vitara“, valstyb. Nr.( - ) valdytojų civiline atsakomybė; Sutarties 1.6 punkte buvo nustatyti apribojimai, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 25 metų amžiaus, ši nuostata negalioja vairuotojams, turintiems didesnį nei 3 metų vairavimo stažą; taip pat nurodyta, jog apie draudimo rizikos padidėjimą atsakovė privalo nedelsiant pranešti ieškovui ir, kad draudėjas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos (b.l.8). 2011-10-08 21.30 val. įvykusio Konstitucijos pr., Vilniuje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Corola“, valstyb. Nr. ( - ), įvykio kaltininku pripažintas E. K., vairavęs automobilį „Suzuki Vitara“, valstyb. Nr.( - ) (b.l. 9, 14), kuris eismo įvykio metu neturėjo 25 metų. Ieškovas paskaičiavo ir atlygino 8250 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės „Toyota Corola“, valstyb. Nr. ( - ) apgadinimais (b.l.10-13, 15-18). Dėl 50 procentų dydžio, t.y. 4125 Lt dydžio nuostolių atlyginimo ieškovas 2011-12-05 raštu kreipėsi su pretenzija į atsakovę (b.l. 18).

9CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius..

10Ginčo byloje, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta draudimo sutartis (CK 6.987, 6.992 str. str.) – nekilo. Pagal CK 6.1010 str. 1 d., jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.

11Atsakovė neginčijo tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygų ir pripažino, jog savo veiksmais pažeidė Sutartį, atsakovė taip pat neginčija ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Tačiau mano, kad ieškovo prašoma priteisti maksimalaus 50 procentų dydžio draudimo išmoka yra per didelė, atsižvelgiant, kad transporto priemonė sūnui buvo perduota valdyti tik vienai dienai. Tačiau, atsižvelgiant į šalių Sutarties 1.6 p. nurodytas sąlygas, atsakovė, būdama sutarties šalimi, privalėjo informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, o ieškovas, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, nuslėpdama atsiradusią faktinę draudimo riziką iš esmės pažeidė draudimo sutartį. Atsakovė pripažino, jog apie tai, kad automobilį įvykio dieną vairavo jos sūnus ieškovui nepranešė, įrodymų, kad jos sūnus automobilį vairavo tik tą įvykio dieną, nepateikė.

12Vadovaujantis 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 62.2 p. nustatyta, kad jeigu atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) atsakovas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko (ieškovo) draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

13Taigi, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, jog atsakovė, sudariusi su ieškovu Sutartį, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo laikytis Sutarties sąlygų bei jų nepažeisti, tačiau leido naudotis automobiliu „Suzuki Vitara“, valstyb. Nr.( - ) savo sūnui E. K., įvykio metu neturinčiam 25 metų amžiaus, ir nepranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą, tokiais savo veiksmais pažeidė Sutarties sąlygas, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui jo prašomą priteisti draudimo išmoką (CK 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.280 str. 1 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ). Atsakovės nurodyti argumentai, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės draudimo išmoka yra nepagrįsta yra atmestini, nes neįrodyti (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju žala realiai kilo būtent dėl to, kad atsakovė leido automobilį vairuoti asmeniui, neatitinkančiam Sutarties 1.6 p. nurodytų sąlygų, o tai ir lėmė tiesiogiai įvykusio įvykio kilimą.

14Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 124 Lt žyminio mokesčio (b.l.3), 459,80 Lt už ieškinio parengimą (b.l.5). Ieškovo prašomos priteisti 786,50 Lt išlaidos už advokato atstovavimą teisme (b.l.36), yra mažintinos iki 150 Lt, remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7, 8.18, 9 p. p., atsižvelgiant į dviejų posėdžių trukmę: pirmas posėdis truko 20 min., antras – 40 min. Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1060,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

16Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 - 270 str. str., teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti visiškai.

18Priteisti iš atsakovės V. K., a.k( - ) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, 4125 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4125 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1060,50 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt litų 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai