Byla 2-1738/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Rizikos cesija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4819-823/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Lietuvos automatika“ ieškinį atsakovams antstolei B. P. ir uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Rizikos cesija“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „SLO Lithuania“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo pripažinti 2013 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0171/12/05286/V ir Nr. 0171/12/05287/V negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovo UADBB „Rizikos cesija“ žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) nuomos teisę ir sandėlį (unikalus Nr. ( - )) ( - ), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UADBB „Rizikos cesija“ perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) nuomos teisę ir sandėlį (unikalus Nr. ( - )) ( - ), įrašant draudimą viešame registre. Nurodė, kad šio draudimo tikslas – sustabdyti turto, perleisto ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu, tolesnį perleidimą tam, kad būtų galima restitucija natūra.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovas prašo taikyti restituciją natūra. Jeigu atsakovas UADBB „Rizikos cesija“ perleistų ginčo turtą tretiesiems asmenims, ieškinio tenkinimo atveju nebūtų įmanoma taikyti restitucijos natūra. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas UADBB „Rizikos cesija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų, pateiktų faktinių ir teisinių argumentų, pagrįstumo, o tik formaliai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą. Apelianto nuomone, ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir juo iš esmės siekiama užvilkinti kitos civilinės bylos, kurioje apeliantas yra pareiškęs reikalavimą ieškovui dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo, nagrinėjimą (bylos Nr. 2-4414-811/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismas). Be to, ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad apeliantas atlieka ar gali atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, t. y. apelianto elgesys bylos iškėlimo metu nekėlė jokių pagrįstų abejonių dėl galimo jo nesąžiningumo. Apelianto vertinimu, ieškovas nepagrindė galimos teismo sprendimo neįvykdymo rizikos jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.

10Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.

13Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apelianto nuomone, ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Dėl šios priežasties taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

14Nors, kaip apeliantas teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, tai nereiškia, kad teismas preliminariai nevertino ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų. Iš ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo rezultato (skundžiama nutartimi prašymas buvo patenkintas) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ieškovo reikalavimų nepagrįstumą sieja su ieškovo siekiu užvilkinti kitos civilinės bylos, kurioje apeliantas yra pareiškęs reikalavimą ieškovui dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo, nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas nėra susijęs su ieškinio tikėtinu pagrįstumu.

15Iš nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytų faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas siekia susigrąžinti ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovui UADBB „Rizikos cesija“ perleistą turtą. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų taikoma restitucija, grąžinant ieškovui ginčo turtą. Neuždraudus atsakovui UADBB „Rizikos cesija“ perleisti nuosavybės teisę į šį turtą, atsakovas gali jį perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju ieškovas privalėtų ginčyti šiuos sandorius, iškiltų klausimas dėl turto išreikalavimo iš sąžiningų trečiųjų asmenų ir kt. Tai, kad tokia grėsmė egzistuoja, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo UADBB „Rizikos cesija“ santykiai yra konfliktiniai, šalys viena kitai kelia bylas, todėl yra tikimybė, jog atsakovas gali imtis neadekvačių veiksmų sprendžiant kilusį ginčą, pavyzdžiui, perleisti ginčo turtą.

16Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai