Byla 2A-791-115/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovės atstovei advokatei Janinai Imbrasienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. N. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-712/2009 pagal ieškovių L. N. ir I. K. ieškinį atsakovei M. K. , tretieji asmenys R. J., Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovės L. N. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė nustatyti, kad riba tarp L. N. ir I. K. , bendrąja daline nuosavybe priklausančio 1,7199 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir M. K. priklausančio 2,91 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). yra linija, einanti tarp dviejų taškų 1 ir 6, pagal 2007-09-05 žemės sklypo planą, atliktą UAB „ITIC“, taip pat iš atsakovės ieškovių naudai priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad ginčijamos teritorijos žemėtvarkos projektas šiai dienai nėra ginčijamas, projektas buvo patvirtintas 2000 m. rugpjūčio 10 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. l 10-08-124. 2001 m. gegužės 24 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu ieškovių motinai L. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant lygiavertį žemės sklypą neatlygintinai. Žemės sklypas buvo suteiktas pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šiuo metu kaip ieškovės taip ir atsakovė yra žemės sklypų savininkės. Joms žemės sklypai buvo suteikti neatlikus kadastrinių matavimų. Ieškinį pagrindžia 2007 m. rugsėjo 5 d. atliktas UAB „ITIC“ planas, kuris yra suderintas su Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo kadastro tvarkytoju. Ieškovės mano, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 125 punktu, jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfiguracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Pagal nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522-35 punktą leidžiama žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti sklypų plotą, remiantis žemės sklypo planu ir pagal galiojantį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašė ieškinį tenkinti.

5Atsakovė M. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes jį patenkinus sumažėtų atsakovės M. K. žemės sklypo plotas, o tuo būtų pažeistas įstatymo (LR CK 4.45 straipsnis) reikalavimas, pažeistos jos teisės į nuosavybę. Patvirtintos ribos gali būti nustatomos tada, kada nėra išlikę aiškių ribų tarp žemės naudotojų. M. K. buvo atstatyta nuosavybė į jos tėvų valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės reforma yra neatskiriami procesai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą kaip yra grąžinama žemė ir remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, M. K. atkūrė nuosavybės teises ir pasirinko žemės sklypo vietą. Tik likusi žemės valda lieka laisvu valstybės fondu. Jeigu ieškovėms, atmatavus jų žemės sklypą, trūksta žemės sklypo ploto, joms turėtų būti suteikta žemė kitoje vietoje.

6Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad ginčą tarp ieškovių ir atsakovės turi spręsti teismas savo nuožiūra. Paaiškino, kad bet kuriuo atveju trūksta žemės ploto, kažkas turi nukentėti, tačiau nukentėjimas yra sąlyginis, nes įstatyme numatyta, jeigu ploto trūkumas viršija leistiną paklaidą, tai tas plotas turi būti kompensuotas kitoje vietoje.

7Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovių L. N. ir I. K. ieškinį atmetė, priteisė iš L. N. ir I. K. atsakovės M. K. naudai po 500,00 Lt už advokato pagalbą. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovės I. K. ir L. N. 2001 m. rugpjūčio 10 d. įgijo žemės sklypą ( - ). Ieškovių užsakymu UAB „ITIC“ 2005 m. liepos 5 d. parengė žemės sklypo planą su 2005 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymu aktu. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 16.5 punktą, žemės sklypo planas turi būti suderintas su Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriumi. Pagal Taisyklių 25, 29.8.4 ir 29.8.5 punktus gretimų žemės sklypų savininkai arba naudotojai, jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymų akte. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas nederina ieškovų užsakymu parengto žemės sklypo plano, nes gretimo sklypo savininkė M. K. savo parašu Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nepatvirtino sutikimo su žemės sklypo ribomis. 2001 m. gegužės 24 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-05-356 L. L. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ir mišką. Ieškovių įgaliotas asmuo 2000 m. gegužės 26 d. prašė ieškovių motinai L. L. žemę perkelti į ( - ). 2000 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymų aktas, nubraižytas abrisas (L. L. nuosavybės teisės atkūrimo byla). Atsakovei M. K. 2000 m. gegužės 13 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-05-326 buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ir mišką natūra, 1999 m. rugsėjo 21 d. surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas, nubraižytas abrisas (V. L. , G. R. , M. K. nuosavybės teisės atkūrimo byla). Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, M. K. atkūrė nuosavybės teises ir pasirinko žemės sklypo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą buvo jos pirmenybė kaimo vietovėje formuoti žemės sklypą. Jeigu ieškovėms, atmatavus jų žemės sklypą, trūksta žemės sklypo ploto, joms turėtų būti suteikta žemė kitoje vietoje. Tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385, konkrečiai žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija) 24 punktas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsisakė tenkinti ieškovių ieškinį, kadangi patenkinus ieškovių ieškinį atsakovės sklypo plotas sumažėtų.

8Ieškovės L. N. ir I. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovės nurodo, kad teismas atmetė ieškinį motyvuodamas, kad atsakovei M. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos anksčiau, t. y. Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-05-12 sprendimu Nr. 47381-45-5360, o ieškovių motinai L. L. - Utenos apskrities viršininko 2001-05-24 sprendimu Nr. 54612-45-6189, t. y. vėliau. Suteikiant žemės sklypus neatlygintinai L. L. ir atsakovei M. K. , grąžintinų žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Kartu su Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimais buvo pridėti žemės sklypų planai M 1:10000, kuriuose nėra nustatyta žemės sklypų ribų, posūkio taškų ir riboženklių koordinačių, nustatytų valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Ieškovės pažymi, kad byloje nėra ginčo nei dėl teritorijų planavimo dokumento teisėtumo, nei dėl ieškovėms ir atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų atitikimo žemės reformos žemėtvarkos projektui. Ieškovės nurodo, kad pagal jų užsakymą UAB „ITIC“ parengė žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų, posūkio taškais valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Sklypo planas buvo parengtas remiantis aukščiau minėtu Utenos apskrities viršininko 2000-08-10 įsakymu Nr.10-08-124 patvirtintu VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ 1999-2000 metais parengtu ( - ) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypų planu M 1:10000, kuris yra priedas prie Utenos apskrities viršininko 2001-05-24 sprendimo Nr. 54612-45-6189 ir, kuris 2001-07-04 buvo pažymėtas kadastro žemėlapyje. Ieškovės nurodo, kad jų ieškinio pagrįstumą pagrindžia ir Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-08-21 raštas Nr. 2-1417, kuriame nurodyta, kad kadastriniai planai, 2007-02-01 parengti A. B. tyrinėjimų įmonės, nėra suderinti su Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriumi, o sklypų ribos, pažymėtos planuose, iš esmės skiriasi nuo sklypų ribų, pažymėtų valstybinio žemėtvarkos instituto E. C. parengtuose planuose bei nuo ribų, pažymėtų kadastro žemėlapiuose. Be to, ieškovių pateiktas teismui tvirtinti žemės sklypo planas, parengtas UAB „ITIC“, 2008-03-06 buvo suderintas su VĮ Registrų centro Utenos filialu. Todėl ieškovės mano, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

9Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimą nepakeistą ir priteisti turėtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Atsakovė nurodo, kad apeliančių argumentas, jog tarp šalių nėra ginčo, prieštarauja ieškovų veiksmams, nes jeigu nebūtų ginčo, ieškovės nebūtų kreipęsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Atsakovės nuomone, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, kadangi, jeigu būtų priimtas ieškovių patikslintas ieškinys, sumažėtų atsakovės K. žemės sklypo plotas ir būtų pažeistos LR CK 4.45 str. nuostatos. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (žemė pirmoje eilėje grąžinama natūra) ir į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog tuo atveju kai natūra grąžinamas mažesnis žemės sklypas negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Todėl atkuriant atsakovei M. K. nuosavybės teises ir suteikiant jai naudotis 2.91 ha žemės sklypą jos, kaip savininkės teisės nebuvo pažeistos, o ieškovėms atkuriant nuosavybės teises joms priklausantis žemės plotas turėjo būti suteiktas laisvame žemės plote ir mažinti žemės savininkei jei priklausantį plotą be jokio teisinio pagrindo prieštarauja įstatymams ir LR Konstitucijai.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

12Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

13Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės L. N. ir I. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jų ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

15Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

16Kolegija pažymi, kad ginčas dėl žemės sklypų ribų yra kilęs tarp savininkų, kuriems nuosavybės teisė į žemę yra atkurta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, atsakovei M. K. Utenos apskrities viršininkas 2000-05-12 įsakymu Nr. 47381-45-5360 atkūrė nuosavybės teises į pasirinktą ginčo sklypą (unikalus Nr. ( - )), kuris yra ( - ), jos tėvui A. R. priklaususioje žemėje. Prieš atkuriant nuosavybę 1999 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas, nubraižytas abrisas. Šią aplinkybę patvirtina V. L., G. R., M. K. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esantys dokumentai. Tuo tarpu ieškovių motinai L. L. po jos mirties į jai tenkančią L. Š. dalį žemės, kuri buvo ( - ), 2001-05-24 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 54642-45-6189 nuosavybės teisės atstatytos į ( - ) esančią žemę, perduodant neatlygintinai lygiavertį 1,63ha žemės sklypą ir 0,77ha miško sklypą. Iš L. L. nuosavybės teisės atkūrimo bylos matyti, kad 2000 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymų aktas, nubraižytas abrisas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą atsakovė atkuriant nuosavybę turėjo teisę pirmąja eile gauti neatlygintinai žemę, kuri priklausė jos tėvui kaimo vietovėje (Įstatymo 10str.1d.1p.). Tuo tarpu ieškovėms ginčo sklypas yra suformuotas likusioje laisvoje A. R. žemės sklypo dalyje, persikeliant joms tenkančią žemės dalį iš kitos vietos ir šios aplinkybės apeliantės neginčija. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad atsakovei grąžintas ginčo žemės sklypas, kuris plane M1:10000 ir abrise pažymėtas Nr.75-3 (plotas-2,91ha), neviršija atkurtos nuosavybės ploto. Tas pats sklypas pagal preliminarius matavimus yra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre (b.l. 98-99, t.1). Atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad atsakovės turimas ginčo sklypas yra 2,9619ha ploto (b.l. 121, t.1, b.l. 56-61, t.3). T.y. sklypo plotas iš esmės atitinka jai suteiktą, kadangi paklaida sudaro tik 1,02 proc.(2,9619:2,91) arba 0,0519 ha ir nukrypimas neviršija leistinos normos.

17Ieškovėms, t.y. jų motinai L. L., pagal dokumentus yra grąžintas žemės sklypas, kuris pažymėtas plane Nr.248-1(plotas 1,65ha) ir toks pats plotas (sklypo unikalus numeris Nr.4501-0004-0012) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus (b.l. 22-23, t.3). Pagal pateiktą atliktą kadastrinių matavimų planą, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, šio sklypo plotas yra - 1,7199ha (b.l.9-13, t.3). Apeliantės teigia, kad atsakovei priklausantis ir jos naudojamas žemės sklypas yra nevisiškai toje vietoje, kuri nurodyta žemėtvarkos projekte ir kituose planuose. Ši aplinkybė yra grindžiama ir Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-08-21 raštu, kuriame nurodyta, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai planai nėra derinta šiame skyriuje, o sklypo ribos skiriasi nuo pažymėtų žemėtvarkos projekte ir kadastriniuose žemėlapiuose. Tačiau iš byloje esančių abrisų ir kitų planų (b.l 6, t.1, 94, t.2), kurių pagrindu buvo atkurta nuosavybė, matyti, kad jie faktiškai nėra tikslūs, kadangi planuose nėra nurodyti išmatavimai ir pažymėtos taškų vietos koordinačių sistemoje. Tai rodo, kad atliekant kadastrinius matavimus yra galimi tam tikri neatitikimai. Šią aplinkybę nurodė ir apklausti byloje asmenys. Iš jų liudytojas S. L. parodė, kad atliekant kadastrinius matavimus ieškovių žemės sklypo plotis pagal abrisą turėjo būti net virš 60m ir neatitiko priklausančio pagal sklypo dydį. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo pamatuotas ir atsakovės bei trečiojo asmens R. J. žemės sklypai bei nustatyta, kad jam pagal nuosavybės atstatymo dokumentus natūroje trūksta 40 arų žemės, o visiems savininkams žemės toje pačioje vietoje pakakti negali (b.l. 34-35, 36-37, t.3). Liudytojas A. B. parodė, kad jis, atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovavosi natūroje esančiais riboženkliais, abrisu, tačiau realiai planai neatitinka faktinės padėties ir dažnai galimi nukrypimai, kurie šiuo atveju nėra dideli (b.l. 35-36, 99-100, t.3). Iš ieškovių pateikto plano matyti, kad natūroje ieškovių ir atsakovės žemės sklypai yra pakreipti, o ieškovių turimo sklypo faktinė riba iš kitos pusės neatitinka tos, kuri nurodyta atlikus kadastrinius matavimus (b.l. 45, t.1). Todėl kolegija mano, kad nustatyti nukrypimai atsirado dėl žemėtvarkos projekto ir paruoštų žemės gražinimo planų netikslumo, ir nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama esanti riba tarp ieškovių ir atsakovės žemės sklypų, nurodyta A. B. sudarytame kadastriniame plane, yra neteisinga, o ieškovių sklypo kadastriniai matavimai atitinka žemėtvarkos projektą, abriną. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir Nekilnojamojo turto registro nuoroda ieškovės pateiktame plane (b.l.6, t.1), kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, kadangi šis įrašas yra padarytas nesant plano koordinačių sistemoje. Be to, ieškovių žemės sklypo ribos atkuriant nuosavybę nebuvo derintos su atsakove ir šios ribos nustatyta tvarka nėra suderintos atlikus kadastrinius matavimus. Patvirtinus ribą tarp sklypų pagal ieškovių pateiktą kadastrinių matavimų planą, būtų pažeistos atsakovės teisės, kadangi jai neliktų ploto tėvui priklausiusioje žemėje. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad iš kitos pusės atsakovės žemės sklypas ribojasi su R. J. žemės sklypu, tačiau ginčo tarp jų nėra, o jo turimas žemės sklypas faktiškai neviršija atkurtos nuosavybės ploto, t.y. mažesnis nei priklauso pagal dokumentus, ką nurodė matininkas S. L.

18Apskrities viršininko administracijos atstovas pripažino, kad pagal esamus planus ieškovėms ir atsakovei atkurtai nuosavybei žemės faktiškai nepakanka ir bet kuriuo atveju kažkas turi nukentėti. Kolegija mano, kad taikyti šiuo atveju CK 4.45 normą negalima, nes atkuriant nuosavybę suformuotų žemės sklypų plotas neturi skirtis nuo teisiškai suteiktų ir įtvirtintų. Byloje taip pat nėra pateiktas ir planas, kurio pagrindu būtų galima nustatyti ribą tarp ginčo šalių sklypų, taikant paminėtos normos nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atlikus ieškovėms suteikto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog trūksta ploto, joms trūkstama žemės dalis turėtų būti suteikta tos pačios kadastrinės teritorijos kitoje vietoje. Šią galimybę numato galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 24 punktas. Be to, pirmos instancijos teismo padaryta išvada iš esmės atitinka ir CK 1.5straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi atsakovei žemės sklypas pirmumo teise yra suformuotas jos tėvo žemėje, atkuriant į ją nuosavybės teises, o buvusio savininko likusi laisva žemės dalis atiteko ieškovėms, persikeliant joms tenkančią žemę iš kitos vietos.

19Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

20Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

21Vadovaujantis CPK 93, 98 str. ieškovė taip pat privalo atlyginti atsakovei 1000Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-712/2009 palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovių L. N. ir I. K. po 500,0Lt iš kiekvienos atsakovei M. K. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovės L. N. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Atsakovė M. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad... 7. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovių L.... 8. Ieškovės L. N. ir I. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 9. Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 13. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės L. N. ir I. K. apeliaciniu skundu... 15. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos... 16. Kolegija pažymi, kad ginčas dėl žemės sklypų ribų yra kilęs tarp... 17. Ieškovėms, t.y. jų motinai L. L., pagal dokumentus yra grąžintas žemės... 18. Apskrities viršininko administracijos atstovas pripažino, kad pagal esamus... 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad... 21. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. ieškovė taip pat privalo atlyginti atsakovei... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 23. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje... 24. Priteisti iš ieškovių L. N. ir I. K. po 500,0Lt iš kiekvienos atsakovei M....