Byla I-2902-624/2012

Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Infomedia“ atstovui Valentui Gailiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens O. A. atstovei Inai Navickienei, nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Infomedia“ skunde prašo teismo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-09-21 sprendimą Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“ ir 2011-09-27 sprendimą Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2011-09-21 sprendimu Nr. 6-15-1465 nusprendė O. A. 2009-02-13 nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu ir 2011-09-27 sprendimu Nr. 6-18-3244 jai skyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamo sprendimo, dėl to ginčijamas sprendimas yra naikintinas. Atsakovas neteisingai suprato Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-08 nutarti kaip pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su O. A. nustatyta profesinės ligos diagnoze, 2009-03-16 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (toliau – ir CDMEK). Su analogišku prašymu į CDMEK 2009-03-13 kreipėsi ir atsakovas. CDMEK 2010-06-04 protokolu Nr. 14/6/2010 išnagrinėjo skundus ir 2010-06-30 surašė išvadą Nr. S-(14.2)-350, kurioje nusprendė nepripažinti O. A. profesinio susirgimo. O. A. su skundu kreipėsi į teismą dėl minėtos išvados panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-09-08 nutartimi paliko teismo sprendimą galioti. LVAT nutartyje pažymėjo, kad CDMEK apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą nesilaikymas (apie 2010-06-04 posėdį O. A. nebuvo informuota, o pranešimas, adresuotas jos atstovei, grįžo neįteiktas, O. A. profesinės ligos diagnozės pagrįstumą vertino neturėdama išsamių ir objektyvių medicinos duomenų apie visus reikšmingus O. A. gyvenimo faktus) daro CDMEK 2010-06-04 sprendimą neteisėtu. LVAT pašalino iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-20 sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad CDMEK 2010-06-30 išvados Nr. S-(14)-350 panaikinimas reiškia ir VSDFV Vilniaus skyriaus skundo, paduoto CDMEK netenkinimą. Taigi, pareiškėjos 2009-03-16 ir atsakovės 2009-03-13 raštuose išdėstyti pareiškimai, kuriuos turėjo išnagrinėti CDMEK dar nėra išnagrinėti ir ši aplinkybė yra žinoma ir O. A.. Todėl nesant CDMEK išvados, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamo sprendimo, juo labiau žinant, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-13 rašte Nr. (10.72)3-18797 iškelti reikalavimai CDMEK nebuvo išnagrinėti (I tomas, b. l. 1-3).

3Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti. Nurodo, kad 2009-02-23 VSDFV Vilniaus skyriuje gautas O. A. profesinės ligos tyrimo komisijos 2009-02-09 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190 (0751-09), iš kurio matyti, kad 2009-02-13 O. A. buvo nustatyta profesinė liga. O. A. 2009-02-27 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją dėl profesinės ligos ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. ( - ), kuriuo O. A. buvo nustatytas 30 procentų netektas darbingumas. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 31 str. 1 d. 15 p. ir Profesinių ligų nuostatų 31 p. nuostatomis, 2009-03-12 raštu Nr. (10.72) 3-18797 kreipėsi į CDMEK su prašymu peržiūrėti O. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą bei atlikti papildomą tyrimą ir panaikinti profesinės ligos diagnozę. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-08 gavo CDMEK 2010-06-30 išvadą Nr. S-(14.2) 350 „Dėl profesinės ligos“ (toliau – ir CDMEK išvada), iš kurios matyti, kad CDMEK, išanalizavusi turimus medicininius ir teisinius dokumentus, priėmė sprendimą nepripažinti O. A. profesinio susirgimo. Vadovaudamasis CDMEK išvada, VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-13 sprendimu Nr. 6-15-982 „Dėl O. A. profesinės ligos“ O. A. 2009-02-13 nustatytą profesinę ligą pripažino nedraudiminiu įvykiu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-27 sprendimu Nr. 6-18-2194 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nuspręsta neskirti O. A. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes profesinė liga, dėl kurios pareiškėja neteko 30 procentų darbingumo, pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-20 sprendime administracinėje byloje Nr. I-597-602/2011 tenkino pareiškėjos O. A. skundą, t. y. panaikino CDMEK išvadą, kuria remiantis buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas O. A. nustatytą profesinę ligą pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2818/2011 UAB „Infomedia“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-597-602/2011, kuriuo panaikinta CDMEK išvada, buvo atmestas. Vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 ir 6 d. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 p., O. A. profesinės ligos tyrimo komisijos 2009-02-09 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-190 (0751-09), atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-597-602/2011 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2818/2011, VSDFV Vilniaus skyrius 2011-09-21 sprendimu Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“, O. A. 2009-02-13 nustatytą profesinę ligą pripažino draudiminiu įvykiu. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d., Nuostatų 62 p. bei NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. ( - ), VSDFV Vilniaus skyrius 2011-09-27 priėmė sprendimą Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“. Taip pat pažymėjo, kad Nuostatų 120 p. numatyta, kad asmuo, nesutinkantis su VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu, turi teisę apskųsti jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 37 str., draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundai Fondo valdybai dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad apie skundžiamų sprendimų priėmimą sužinojo 2012-03-12, todėl, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 ir 2 d., juos iki 2012-04-10 galėjo skųsti privalomai išankstinei ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai VSDFV. Ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai nebuvo skundžiami privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 7 p. pagrindu (II tomas, b. l. 4-7).

5Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 1998-09-11 buvo priimta į darbą UAB „Infomedia“ ir dirbo iki 2009-07-22. Jai 2008-04-29 buvo diagnozuota abipusė kochlearinė neuropatija, o 2008-11-07 surašytas pranešimas apie įtariamą profesinę ligą. Profesinės ligos tyrimo komisija 2009-02-09 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-190(0751-09) konstatavo aplinkybės, turėjusias įtakos profesinei ligai, t. y. įmonės darbo vietos, technologinio proceso, gamybos priemonių charakteristikos, rizikos įvertinimas. Pagrindiniu profesinės rizikos veiksniu nurodytas akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa, kas turėjo įtakos profesiniam vidinės ausies pažeidimui veikiant triukšmui ir išsivystė profesinė garsinė trauma bei profesinis klausos netekimas. Valstybinė darbo inspekcija 2010-01-19 atsakovui surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus R1. Kaip matyti iš darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. ( - ), jai nuo 2009-02-19 neterminuotai nustatytas 30 % darbingumo netekimas. 2010-06-30 pranešimu Nr. S-(14.2)-350 „Dėl profesinės ligos“ buvo pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nusprendė nepripažinti jai profesinio susirgimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011- 01-20 sprendimu jos skundą patenkino ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2010-06-30 išvada dėl profesinės ligos, kuria komisija priėmė sprendimą nepripažinti profesinio susirgimo, buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-20 sprendimą paliko galioti. Nei aukščiau teismo 2011-01-20 sprendime, nei 2011-09-08 nutartyje nebuvo nurodyta atlikti jokio papildomo ir/ar pakartotinio tyrimo, kurį siekia atlikti pareiškėja. Šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-13 sprendimą Nr. 6-15-982 (pripažinti profesinę ligą nedraudiminiu įvykiu) bei 2010-07-27 sprendimą Nr. 6-18-2194 (neskirti netekto darbingumo periodinės kompensacijos) panaikino ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-09-21 sprendimu Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“ buvo nuspręsta nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu, o 2011-09-27 sprendimu Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nuspręsta dėl profesinės ligos netekus 30 % darbingumo skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurią mokėti nuo 2009-02-19 neterminuotai. Tokie sprendimai buvo priimti po to, kai buvo baigta nagrinėti byla, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl CDMEK išvados nepripažinti profesinės ligos teisėtumo. Pažymėjo, kad CDMEK gali spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo ir tai turi daryti atsižvelgdama į Darbo inspekcijos nustatytas profesinės ligos priežastis. Jokie pareiškėjos inicijuojami „nauji“ tyrimai neturi nei prasmės nei reikšmės. Naujų duomenų, kurie galėtų turėti įtakos kitokiems sprendimams dėl jos profesinės ligos nebuvo ir nėra pateikta. Pažymėjo, kad visos su profesinės ligos nustatymu ir patvirtinimu teisės aktuose reglamentuotos procedūros yra atliktos, jokie pakartotiniai tyrimai negalimi, nes jie nenumatyti nei teisės aktuose, nei kokiu kitu pagrindu. Ginčijami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisėti. Taip pat nurodo, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokia apimtimi priimti sprendimai pažeidžia jos teises, t. y. neįrodė savo reikalavimo teisės ginčyti minėtus sprendimus, buvimo. Be to, mano, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, kadangi apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2012-01-11, todėl skundas turėtų būti atmestas (II tomas, b. l. 33-36).

7Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

8Skundas paliekamas nenagrinėtu.

9Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-09-21 sprendimu Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais nusprendė O. A. 2009-02-13 nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu (I tomas, b. l. 73).

10Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-09-27 sprendimu Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais nusprendė O. A. dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu, netekus 30 procentų darbingumo, skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2009-02-19 neterminuotai (I tomas, b. l. 74).

11Pareiškėja ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-09-21 sprendimo Nr. 6-15-1465 ir 2011-09-27 sprendimo Nr. 6-18-3244, kuriais nuspręsta O. A. nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu ir skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, teisėtumą ir pagrįstumą.

12Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 6 d. nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Šio įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau – ligos pašalpa); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 33 str. numato, kad ginčai dėl šio Įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

13Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20004-03-22 nutarimu Nr. 309, 120 ir 121 p. numato, kad asmuo, nesutinkantis su Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu, turi teisę apskųsti jį Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o Fondo valdybos direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

14Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) 1-2 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išaiškėjus, jog kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

16Iš byloje pateiktų įrodymų bei pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėja UAB „Infomedia“ su skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-09-21 ir 2011-09-27 priimtų sprendimų į VSDFV, t. y. į privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesikreipė. Kadangi tokiam ginčui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėja nėra pasinaudojusi, skundas paliekamas nenagrinėtu. Byla nėra nutraukiama, kaip to prašo atsakovas, kadangi terminas, kuriuo pateikiami skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas.

17Pareiškėjai išaiškinti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-09-21 ir 2011-09-27 sprendimus ji turi apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuriai skundą išnagrinėjus, ginčas gali būti sprendžiamas administraciniame teisme.

18Pareiškėja paduodama skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. ABTĮ 42 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami skundą palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžinamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str., 106 str., 149 str. 2 d.,

Nutarė

20Pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. dėl sprendimų panaikinimo palikti nenagrinėtą.

21Grąžinti pareiškėjai UAB „Infomedia“ 2012-04-05 sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.

22Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.