Byla 2A-2223-601/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. D. 3 780 Lt skolos, 446,36 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. su atsakove pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas už 5 040 Lt pardavė atsakovei dėvėtų drabužių skyrelį su visais drabužiais ir prekybai reikalinga įranga, buvusius Dainavos turgavietėje (duomenys neskebtini), Kaune. Atsakovė įsipareigojo pagal šalių pasitvirtintą grafiką sumokėti prekės kainą per 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis po 420 Lt iki 2013-12-31. Atsakovė yra sumokėjusi 1 344 Lt už prekes ir 84 Lt delspinigių. Sutarties 4.1 p. pirkėjas įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas savarankiškai sumažina sutarties 4.1 punktu nustatytą delspinigių dydį nuo 1procento iki 0,05 procento, prašo priteisti 446,36 Lt delspinigių už paskutinius 6 mėnesius, ir likusią 3 780 Lt skolą už įsigytą prekę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai (b. l. 59-61).

  1. Priteisė ieškovui M. S. iš atsakovės R. D. 3 780 Lt skolos; 446,36 Lt delspinigių; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 127 Lt bylinėjimosi išlaidų;
  2. Priteisė valstybei iš R. D. 22 Lt pašto išlaidų.

8Teismas nustatė, kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį bendrai 5 040 Lt sumai, pagal kurią pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo perduoti prekes pirkėjo (atsakovės) nuosavybėn; šalys susitarė, kad prekių nuosavybės teisė pirkėjui perduodama nuo faktinio perdavimo pirkėjui momento. Sutarties 2.3 punktu pirkėja įsipareigojo už prekę pagal šalių pasitvirtintą grafiką sumokėti per 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis po 420 Lt iki 2013-12-31; šalys sudarė atsiskaitymo grafiką, kurį patvirtino parašais. Taigi byloje nėra ginčo, kad tarp šalių egzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovei sutartyje nurodytas prekes, atsakovė neginčija, kad sumokėjo ieškovui tik dalį prekių kainos, tačiau tvirtina, jog ieškovas neperdavė prekybai skirtos įrangos, įranga priklauso UAB „(duomenys neskebtini)“, ieškovas neperdavė ir prekių įsigijimo dokumentacijos. Teismas laikė, kad šalių sudaryta sutartis atitinka CK 6.327 str. 1 dalies sąlygas. Atsakovė iš dalies vykdė savo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Iš viso atsakovė yra sumokėjusi už įsigytas prekes 1 344 Lt ir 84 Lt delspinigių, liko skolinga ieškovui 3 780 Lt ir 446,36 Lt delspinigių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovui pretenzinių reikalavimų dėl įsigytų ir perduotų prekių trūkumo, dėl dokumentacijos neperdavimo, yra sumokėjusi dalį prekių kainos ir delspinigių, tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip vengimas įvykdyti likusią prievolės dalį pagal sutartį. Neparemtas jokiais įrodymais motyvas, kad prekybai skirta įranga priklauso kitai įmonei. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad nebuvo sudarytas prekių priėmimo–perdavimo aktas, pažymėdamas, kad įstatymas imperatyviai nenustato tokio akto surašymo. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, todėl ieškinys negali būti patenkintas, kadangi ieškovas painioja darbo teisės ir civilinės teisės normas, nes materialinės atsakomybės sutartis tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovei buvo perduotos visos prekės pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Sutartis yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė R. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5214-713/2014 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 73-75).

11Motyvuose nurodė:

  1. Šalims esant darbo santykiuose, sudaryta materialinės atsakomybės sutartis negali būti laikoma tinkamu prekių priėmimo–perdavimo atsakovės nuosavybėn dokumentu, nes prekės buvo pateiktos be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Bylos esmė nebuvo atskleista, nes teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino tik formaliai, net neišsiaiškino, koks yra tikrasis sutarties dalykas. Byloje yra rašytinių įrodymų, kad turgavietės įranga nuosavybės teisėmis priklausė ne ieškovui, o turgavietės savininkui. Pasibaigusi visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalėjo įrodyti, kad daiktai pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo perduoti tinkamai ir ar iš viso objektyviai galėjo būti perduoti atsakovės nuosavybėn. Pagal CK 6.318 str. 1 d. nuostatas, pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl įsigytų prekių trūkumų. 2013 m. balandžio 16 d. ieškovui buvo išsiųstas registruotas laiškas, pranešant apie atsakovės norą nutraukti sutartį dėl pardavėjo įsipareigojimų tinkamo nevykdymo – jog sutartyje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie prekybai reikalingą įrangą bei neperduotus įsigytas prekes pagrindžiančius dokumentus. 2013 m. balandžio 19 d. advokatės R. K. kontoroje įvyko šalių susitikimas, kuriame ieškovui vėl buvo išsakytos pretenzijos dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir pateiktas pasiūlymas dėl taikaus susidariusios situacijos sprendimo būdo. Atsakovo prašymu paskirtas kitas susitikimas 2013 m. gegužės 10 d. , tačiau atsakovas neatvyko. Iš kitų byloje esančių įrodymų ir šio skundo argumentų matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra neaiškus, nekonkretūs, neaiškiai išreikštas, daiktai perduoti be dokumentų.
  3. Apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad sumokėdama pradines įmokas atsakovė pripažino tarp šalių sudarytą sutartį ir jos sąlygas, tačiau teismas įmokų sumokėjimą, apeliantės nuomone, įvertino tik formaliai.

12Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 81-84).

13Motyvuose nurodė:

  1. Apeliantė skundą pateikė teismui praleidusi įstatymo nustatytą 30 dienų skundo padavimo terminą, neprašo teismo šio termino atnaujinti, nenurodo dėl kokių svarbių priežasčių jį praleido, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jo nepriimti.
  2. Atsakovė neteisingai interpretuoja teismo sprendime nurodytą teiginį, kad materialinės atsakomybės sutartis patvirtino aplinkybę, kad atsakovei buvo perduotos visos prekės pagal pirkimo–pardavimo sutartį <...>. Teismas pasisakydamas dėl to, kad byloje nėra ginčo dėl prekių perdavimo ir jų trūkumo, tik papildomai patvirtino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovei buvo perduotos visos prekės pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, atsakovė pripažino prekių gavimą, nereiškė pretenzijų dėl jų trūkumo, vykdė prievolę atlikdama mokėjimus pagal šalių sudarytą mokėjimų grafiką, sumokėjo delspinigius už neatsiskaitymą laiku.
  3. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai nebuvo perduoti turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Kad, apeliantės teigimu, ji negalinti jų realizuoti (tokių įrodymų byloje nėra) yra ne šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Teiginiai dėl neva neperduotų turto įsigijimą dokumentų yra tik vengimas atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes. Pagal CK 6.317 str. 4 d. daiktus (prekes) pirkėja valdė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes dirbo pas ieškovą pardavėja, gavo jai priklausantį darbo užmokestį. Prekių įsigijimo dokumentai jai perduoti, kai ji dirbo pas jį pardavėja.
  4. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis, o sutartinius teisinius santykius, kylančius iš pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuos reglamentuoja Civilinės teisės normos, nurodydamas, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių egzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovei sutartyje nurodytas prekes <...>.
  5. Ieškovas gavo atsakovės pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo, tačiau su pasiūlymu nesutiko ir tai pareiškė susitikime su atsakove jos advokato kontoroje. Taigi pati apeliantė pripažįsta, kad pretenzijų ieškovui dėl prekių trūkumo nereiškė, o tik siūlė nutraukti sutartį, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pretenzijų dėl prekių trūkumų nereiškė.
  6. Apeliantės paaiškinimai, kad neginčijo sutarties teisėtumo, nes ją netinkamai atstovavo teisininkai, o ji esanti jauna, neturinti darbo, negali būti tinkami apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo argumentai. Byloje buvo vertinama surinktų rašytinių įrodymų visuma, teismas, priešingai, nei teigia apeliantė, atskleidė bylos esmę, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes: 1) neišsiaiškintas pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ginčo sutartis) dalykas, 2) apeliantei nebuvo perduoti prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, 3) įranga priklausė ne ieškovui, o turgavietei (UAB „(duomenys neskebtini)“), 4) nesudarytas priėmimo-perdavimo aktas.

18Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

19Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčo esmė yra byloje pateiktų įrodymų vertinimas, o ne būtinybė rinkti papildomus įrodymus, ar tirti neištirtas aplinkybes, kurios reikšmingos bylai, be to, apeliantė nenurodė aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo pripažinti, jog neatskleista bylos esmė, nėra.

20Nustatyta, kad ieškovas M. S. 2012 m. lapkričio 12 d., išsinuomavęs Dainavos turgavietėje patalpą, pradėjo prekiauti dėvėtais drabužiais, priimdamas į darbą apeliantę kaip pardavėją bei sudarydamas su ja visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas šį savo verslą perleido apeliantei, todėl darbo sutartį nutraukė ir jai išsimokėtinai pardavė visus dėvėtus drabužius ir prekybai reikalingą įrangą (pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. p.). Apeliantė tris mėnesius mokėjo ieškovui įmokas pagal sutartą mokėjimo grafiką už įsigytas prekes (sumokėjo 1 344 Lt: 1 260 Lt skola ir 84 Lt delspinigiai), vėliau įmokų mokėjimą nutraukė.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

22Apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovo paaiškinimai ir byloje surinkti įrodymai (darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ginčo sutartis, ieškovo banko sąskaitos išrašas) yra pakankami daryti išvadą, jog ieškovas apeliantei pardavė tai, ką turėjo vykdydamas savo verslą (dėvėtus drabužius ir prekybai reikalingą įrangą), o apeliantė suprato, kiek ir ko įsigijo, nes būtent apeliantės atsakomybėje (valdyme) buvo įgijamos prekės. Prekių priėmimo-perdavimo akto nesurašymas nepanaikina fakto, kurį pripažįsta ir pati apeliantė, jog prekės jai buvo perduotos. Ginčo sutartis buvo pradėta vykdyti (apeliantė vykdė mokėjimus), todėl laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė (CK 6.329 str. 1 d.), t. y. kiek prekių tuo metu buvo.

23Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovas pardavė įrangą (2 vnt. prekystalių ir 29 vnt. sieninių kabyklų), kuri priklausė Dainavos turgavietei (UAB „(duomenys neskebtini)“). Ginčo sutarties 2.1. punkte yra numatyta, kad „pirkėjo pageidavimu pardavėjas parduoda šias prekes: dėvėtų drabužių skyrelį su visais drabužiais ir prekybai reikalinga įranga, esančią Dainavos turgavietėje <...>“. Taigi, ginčo sutartyje nėra numatyta nei kad parduodami prekystaliai ir sieninės kabyklos, nei kad parduodama turgavietei priklausanti įranga. Ginčo sutartyje nėra konkrečiai įvardinta, kas yra „prekybai reikalinga įranga“, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog buvo parduodama ne ieškovui priklausanti įranga (pakabos, sulankstoma kėdė, dirbtinė eglė). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad apeliantė nesuprato, ką įsigija.

24Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad jai nebuvo perduoti prekių įsigijimo dokumentai. Ieškovas nurodė, kad apeliantei buvo perduoti tiek prekių dezinfekciniai aktai, tiek prekių kilmės dokumentai, be šių dokumentų nebūtų galima vykdyti prekybos, kuri buvo vykdoma. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes bei patvirtintų jos nurodomas aplinkybes. Apeliacinis teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (iš esmės apeliantei buvo perduotas ieškovo verslas, kuriame apeliantė dalyvavo nuo pat pradžių, buvo vienintelė darbuotoja; po ginčo sutarties pasirašymo daugiau kaip tris mėnesius nereiškė jokių pretenzijų ieškovui ir kt.), nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, juo labiau, kai pati apeliantė posėdžiuose nedalyvavo ir neteikė savo paaiškinimų.

25Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Ieškovas prašo priteisti 1 000 Lt (už procesinių dokumentų surašymą ir konsultacijų teikimą) išlaidų turėtų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 500 Lt.

28Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Apeliacinį skundą atmesti.

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. ( - ) ieškovui M. S., a. k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. D. 3 780... 5. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. su atsakove pasirašė pirkimo–pardavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas nustatė, kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį bendrai 5 040... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė R. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Šalims esant darbo santykiuose, sudaryta... 12. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno... 13. Motyvuose nurodė:
    1. Apeliantė skundą pateikė teismui... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės,... 18. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 19. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčo esmė yra byloje pateiktų... 20. Nustatyta, kad ieškovas M. S. 2012 m. lapkričio 12 d., išsinuomavęs... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovo paaiškinimai ir byloje surinkti... 23. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovas pardavė įrangą... 24. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad jai nebuvo perduoti prekių... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 26. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 27. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi... 28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325... 29. Apeliacinį skundą atmesti.... 30. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. ( - ) ieškovui M. S., a. k. ( - ) 500 Lt...