Byla 2-2163/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-5484-520/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams M. M. ir R. M. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo: bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Minresta“, buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 37 086,76 Lt neapmokėtų vertės dengimų, 5 225,60 Lt palūkanų, 3 107,10 Lt draudimo įmokų, 7 956,08 Lt delspinigių, 17 493 Lt nuostolių iš turto realizavimo atlyginimo, 86 163,27 Lt negrąžinto turto likutinės vertės (iš viso 157 031,81 Lt) ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytas lizingo sutartis. Lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl trečiojo asmens kaltės, kuris nemokėjo priklausančių mokėti įmokų. Ieškovas, pareiškęs kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje, pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo: BUAB „Minresta“, perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Nepaisant to, kad buvo visos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių (procesiniai dokumentai atsakovams ir trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį negauta, ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių), teismas padarė išvadą, jog byloje nėra galimybės priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų įvertinimą, o tam, kad byla būtų išnagrinėta, būtina skirti parengiamąjį teismo posėdį, kviesti šalis ir aiškintis teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad laidavimas yra akcesorinė prievolė, kuriai būdinga tai, jog ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti, t. y. jeigu dėl Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė. Kadangi ieškovas pareiškė atsakovams (laiduotojams) 157 031,81 Lt reikalavimą, o trečiojo asmens (skolininko) bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo 151 580,69 Lt kreditorinis reikalavimas, atsakovai ir trečiasis asmuo šioje byloje nėra pateikę atsiliepimų į ieškovo ieškinį, teismo nuomone, būtina suteikti šalims galimybę pateikti papildomus skolą pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama trečiojo asmens bankroto byla, kurioje yra įrodymai apie trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovui, kad Vilniaus apygardos teisme ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų (laiduotojų) suma viršija bankroto byloje ieškovo patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje, teismas konstatavo, kad perdavus bylą šiam teismui bus galima visapusiškiau ir išsamiau išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti bylą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį ir palikti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad visus ieškovo reikalavimą patvirtinančius įrodymus ieškovas yra pateikęs kartu su ieškiniu. Aplinkybė, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimų ieškinį, leidžia teigti, jog tiek atsakovai, tiek trečiojo asmens administratorius sutinka su ieškovo reikalavimu. Teismas nepagrįstai teigia, kad visi trečiojo asmens skolą patvirtinantys įrodymai yra bankroto byloje ir ten byla bus išnagrinėti operatyviau ir išsamiau. Pažymėtina, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas dar Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi pagal ieškovo 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktą kreditorinį reikalavimą ir kartu su juo pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tuo metu buvusį trečiojo asmens įsiskolinimą. Iš prie ieškinio pateiktų priedų matyti, kad dalis turto buvo atsiimta ir realizuota jau po kreditorinio reikalavimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patvirtintas reikalavimas bankroto byloje bus tikslinamas. Visi naujausi įrodymai, patvirtinantys trečiojo asmens įsiskolinimą ir tuo pačiu laiduotojų atsakomybę, ieškovo yra pateikti Vilniaus apygardos teismui kartu su ieškiniu. Teisės aktai nesuteikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui teisės spręsti klausimų, nesusijusių su bankrutuojančia įmone. Dėl skundžiamos nutarties priėmimo vilkinamas bylos nagrinėjimas, kas prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad nei atsakovai, nei tretysis asmuo neprieštarauja ieškovo pateiktam reikalavimui. Pagal teismų formuojamą praktiką, vienam iš bendraskolių iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų kiti solidarieji bendraskoliai, o bankrutuojantis skolininkas tokioje byloje įtraukiamas trečiuoju asmeniu. Apelianto teigimu, perdavus bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, niekaip nepagreitėtų civilinės bylos nagrinėjimas, nes visi įrodymai turėtų būti raštu išreikalauti iš bankroto bylos ir prijungti prie civilinės bylos. Tą patį galima padaryti bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovų gyvenamąją vietą. Šalys laisva valia susitarė dėl sutartinio teismingumo, o sutartys turi būti vykdomos sąžiningai ir šalims turi įstatymo galią.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiame teisme iškeltą civilinę bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. CPK 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju.

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą atsakovams kildina iš laidavimo sutarties, pagal kurią atsakovai kaip solidarūs bendraskoliai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytas lizingo sutartis. Ieškovas ieškinyje neprieštaravo, kad atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų būtų priimtas sprendimas už akių. Nors procesiniai dokumentai atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai ir per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį teisme negauta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtina suteikti galimybę šalims teikti papildomus skolą pagrindžiančius įrodymus (nes ieškovo iš laiduotojų prašoma priteisti įsiskolinimo suma viršija trečiojo asmens (skolininko) bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą, o pagal formuojamą teismų pratiką laidavimas, kaip akcesorinė prievolė, negali viršyti pagrindinės prievolės), padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra galimybės priimti sprendimo už akių atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, o ne pareiga. CPK 285 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą tik motyvuoti atsisakymą priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai motyvavo atsisakymą priimti sprendimą už akių, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės priimti sprendimo už akių.

12Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ši civilinė byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nėra galimybės priimti sprendimo už akių yra ta, kad šalims būtina suteikti galimybę pateikti papildomus skolą pagrindžiančius įrodymus, nes ieškovo iš laiduotojų prašoma priteisti įsiskolinimo suma viršija trečiojo asmens (skolininko) bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą, o pagal formuojamą teismų pratiką laidavimas, kaip akcesorinė prievolė, negali viršyti pagrindinės prievolės. Trečiojo asmens bankroto byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kuriame yra visi įrodymai, patvirtinantys trečiojo asmens skolą ieškovui. Be to, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje dar bus tikslinamas, t. y. ieškovas teiks naujus įrodymus bankroto byloje, kurie yra aktualūs ir šiai civilinei bylai. Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad visi įrodymai, patvirtinantys trečiojo asmens įsiskolinimą ir tuo pačiu laiduotojų atsakomybę, yra pateikti Vilniaus apygardos teismui kartu su ieškiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, pagal kurią laidavimas, kaip akcesorinė prievolė, negali viršyti pagrindinės prievolės, pirmiausia būtina išspręsti ieškovo patikslinto reikalavimo trečiojo asmens bankroto byloje tvirtinimo klausimą ir tik po to laiduotojų atsakomybės klausimą. Ieškovas įrodymus dėl tikslinamo trečiojo asmens įsiskolinimo teiks būtent Šiaulių apygardos teismui, todėl ieškovo ieškinys laiduotojams bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėtas taip pat šiame teisme, t. y. pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Šią išvadą sustiprina ir aplinkybės, kad tiek atsakovų gyvenamoji vieta, tiek trečiojo asmens bankroto administratoriaus buveinė yra Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad perdavus bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui bylos nagrinėjimas niekaip nepagreitėtų, nes visi įrodymai turės būti išreikalauti iš bankroto bylos ir prijungti prie civilinės bylos, o tai galima padaryti ir bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodymų išreikalavimas iš bankroto bylos į civilinę bylą, kuri nagrinėjama bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, yra žymiai operatyvesnis ir ekonomiškesnis negu įrodymų išreikalavimas iš bankroto bylos į civilinę bylą, kuri nagrinėjama kitos apygardos teisme. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

13Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai perdavė civilinę bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai