Byla Ik-2244-281/2011

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovams D. L. ir M. D., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovui Ramojui Kraujeliui, atsakovo Lietuvos centrinio valstybės archyvo atstovui Daliui Žižiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2011-02-25 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2011-05-27, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus, Lietuvos Respublikos vyriausiąjį archyvarą ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą, priimti sprendimą dėl pareiškėjo saugomų LTSR profesinių sąjungų ir su jomis susijusių įmonių, įstaigų organizacijų veiklos dokumentų perėmimo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, dėl archyvo administravimo susidariusius nuostolius – 42 116,27 Lt (1 t., b. l. 1-8, 2 t., b. l. 95-100, 146-154).

4Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad atsakovui nepriėmus sprendimo dėl pareiškėjo saugomų LTSR profesinių sąjungų ir su jomis susijusių įmonių, įstaigų organizacijų veiklos dokumentų perėmimo pareiškėjas yra priverstas saugoti archyvus ir dėl to patiria nuostolius. Paaiškino, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įkurta 2002-05-01, sujungus Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimą ir Lietuvos profesinių sąjungų centrą. 1991m. Lietuvos profesinių sąjungų centras iš buvusių valstybinių profesinių sąjungų de facto perėmė ir ėmė saugoti jungtinį Lietuvos profesinių sąjungų archyvą, kurį sudaro LTSR profesinių sąjungų ir su jomis susijusių įmonių, įstaigų organizacijų veiklos dokumentai. Susijungus minėtoms profesinių sąjungų organizacijoms, archyvų saugojimą perėmė pareiškėjas. Nei pareiškėjas, nei Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas ar Lietuvos profesinių sąjungų centras nebuvo LTSR profesinių sąjungų teisių ir pareigų perėmėjai, archyvus ėmėsi saugoti dėl to, kad jų nebuvo kam perimti. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 ir 3 d., 13 str. 1 ir 4 d., 14 str. 1 d., konstatuotina, kad visi valstybinių įstaigų veiklos dokumentai yra valstybės nuosavybė ir atitinkamai sprendimus dėl jų priima juos sukūrusi valstybės įstaiga, įmonė ar organizacija. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 5 str. 4 d. 1 p. nuostata dėl to, kad valstybės archyvai kaupia, saugo tik Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus, nekeičia fakto, kad ne nuolatinio saugojimo valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai nuosavybės teise irgi priklauso valstybei ir tik valstybės įgaliota institucija gali priimti sprendimus dėl jų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-30 nutarimu Nr. I-437 pripažinta, kad Lietuvos TSR veikusios profsąjungos atstovavo valdančiosios valstybinės partokratijos sistemos, o ne Lietuvos žmonių interesams, tokios profesinės sąjungos buvo valstybinės, o ne visuomeninės organizacijos. Dėl to visi pareiškėjo saugomi dokumentai yra valstybės nuosavybė. Remiantis minėto įstatymo 3 str. 1 d., dalis šių dokumentų priklauso Nacionaliniam dokumentų fondui (nuolatinio saugojimo), kita dalis dokumentų yra ilgalaikio saugojimo, o likusi dalis esą turėtų būti sunaikinta. Tačiau visus sprendimus gali priimti valstybės įgalioti subjektai, o ne pareiškėjas kaip nevalstybinė organizacija. Pagal minėto įstatymo 16 str. 2 d., likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, - savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jei likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Seimas arba Vyriausybė, - savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė. LTSR profesinės sąjungos neturėjo funkcijų perėmėjo, nėra paskirtos valstybės institucijos, kuri įgyvendintų savininko teises ir pareigas, dėl to neįmanoma nustatyti, kokiai institucijai yra perduotini ilgalaikio saugojimo dokumentai. Analogiškai pagal įstatymo 10 str. 1d., 13 str. 1 d., 14 str. 1 d. nėra aišku, kuri institucija turi nustatyti dokumentų saugojimo terminus ar priimti sprendimus juos sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, taikytinos bendros normos, šiuo atveju minėto įstatymo 5 str. 3 d. 7 p., jog Lietuvos vyriausiasis archyvaras sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus. Pareiškėjas 2006-06-05 kreipėsi į atsakovą, prašydamas perimti archyvą, tačiau prašymas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjo nuomone, tarp pareiškėjo ir atsakovų susiklosčiusiems santykiams taikytini CK 6.229, 6.231, 6.233 str., dėk kito asmens reikalų tvarkymo. CK 4.76 str. numato bendraturčių pareigą išlaikyti bendrą turtą. Nagrinėjamu atveju patalpose, kuriose saugomas archyvas, nėra įrengta techninių apskaitos prietaisų, kurie leistų nustatyti patiriamas sąnaudas, be to, į patalpas patenkama tik per bendro naudojimo patalpas, todėl vienintelis būdas apskaičiuoti patirtus nuostolius yra priskirti bendras pastato komunalinių paslaugų ir analogiškų išlaidų sąnaudas proporcingai atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto saugojimui naudojamam plotui. Pareiškėjas archyvus saugo savo patalpose J. Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, archyvai užima 66,17 kv.m., per 3 metus nuo prašymo atsakovui pateikimo dienos susidarė 6256,52 Lt dydžio nuostolis: pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sąskaitas už sunaudotą elektros energiją – 971,64 Lt (2008 m.), 915,09 Lt (2009 m.), 1072,79 Lt (2010 m.), pagal UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitas už sunaudotą vandenį ir nuotekų tvarkymą – 71,47 Lt (2008 m.), 59,08 Lt (2009 m.), 66,19 Lt (2010 m.), pagal UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas už archyvo patalpų šildymą – 759,55 Lt (2008 m.), 968,39 Lt (2009 m.), 1066,60 Lt (2010 m.), pagal UAB „VSA Vilnius“ sąskaitas už buitinių atliekų išvežimą – 63,89 Lt (2008 m.), 82,87 Lt (2009 m.), 91,97 Lt (2010 m.), pagal UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sąskaitas už patalpų deratizaciją ir dezinsekciją – 22,33 Lt (2008 m.), 22,33 Lt (2009 m.), 22,33 Lt (2010 m.). Be to, pareiškėjas negali išnuomoti patalpų, kurias užima archyvai, todėl per 3 metus nuo prašymo atsakovui pateikimo dienos yra susidariusios negautos pajamos: pagal minėtų patalpų nuomos sutartis vidutinė nuomos kaina apskaičiuojama išvedant vidurkį iš dviejų sutarčių ir yra lygi 30Lt už vieną kv.m., todėl negautos pajamos yra 1985,10 Lt per metus, atitinkamai 5955,30 Lt per trejus metus. Pareiškėjas archyvams tvarkyti samdo archyvarę, tai yra būtina dėl privalomo pažymų apie archyvinius dokumentus iki 1991 m. valstybinėse profesinėse sąjungose dirbusiems asmenims teikimo, todėl pareiškėjo nuostolius sudaro ir archyvaro 3 metų atlyginimas bei mokesčiai: 22 831,31 Lt ir 7073,14 Lt, iš viso 29 904,45 Lt. Iš viso tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos sudaro 42 116,27 Lt. Minėti nuostoliai kilo dėl atsakovo neveikimo, todėl pagal CK 6.271 str. 4 d. atsiranda valstybės atsakomybė ir pareiga atlyginti turtinę žalą.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.

6Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 112-116, 158-159).

7Nurodė, kad Nacionalinį dokumentų fondą sudaro valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų veiklos dokumentai, Lietuvoje įvairiais istorijos laikotarpiais veikusių valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentai, valstybės archyvuose saugomi dokumentai. Tai nereiškia, kad visi šio fondo dokumentai privalomai turi būti perduoti saugoti į valstybės archyvus. Dokumentų ir archyvų įstatymas imperatyviai nustato, kad valstybės archyvai saugo Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus. Pagal ilgalaikę praktiką Nacionalinio dokumentų fondo dokumentai šiuo metu saugomi įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse, nevalstybinėse organizacijose. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba negalėtų priimti ginčo dokumentų: pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras kontroliuoja, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas, nustato dokumentų perdavimo valstybės archyvams tvarką. Pareiškėjas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmtakas Lietuvos profesinių sąjungų centras 1990-1991 m. perėmė buvusių valstybinių profsąjungų turtą. Todėl neaišku, ar teisės aktuose buvo numatyti buvusių valstybinių profsąjungų funkcijų perėmėjai, jų teisės ir pareigos. Tuo tarpu faktinis perėmimas reiškia ir tam tikrus įsipareigojimus, pagal įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., visi juridiniai asmenys privalo išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjui išlieka prievolė saugoti turimus dokumentus. Nurodė, kad likviduotų valstybės institucijų veiklos dokumentų perdavimą reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymo 16 str. Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d., likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, kurios po reorganizavimo pasibaigia, nuolatinio saugojimo dokumentai, turintys išliekamąją vertę, perduodami valstybės archyvui. Atsižvelgiant į tai, LTSR profesinių sąjungų nuolatinio saugojimo išliekamąją vertę turintys dokumentai bus perduoti į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Ginčo objektu šiuo atveju yra ilgalaikio saugojimo dokumentai. Jų perdavimą reglamentuoja įstatymo 16 str. 2 d.. Pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog pagal minėto straipsnio nuostatas neįmanoma nustatyti, kokiai valstybės institucijai perduotini LTSR profesinių sąjungų ilgalaikio saugojimo dokumentai. Pabrėžė, kad pagal įstatymo 5 str. 4 d. 2 p., valstybės archyvai kaupia ir saugo Nacionalinio dokumentų fondo tik nuolatinio saugojimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, LTSR profesinių sąjungų ilgalaikio saugojimo dokumentai nei valstybės archyvui, nei kitai valstybės ar savivaldybės institucijai negali būti perduotini. Dėl to Lietuvos vyriausiasis archyvaras negali priimti sprendimo dėl šių dokumentų perdavimo. Pareiškėjas nurodo, kad į jo pateiktą 2006-06-05 kreipimąsi Lietuvos archyvų departamentas žodžiu nurodė, kad archyvuose nėra vietos. Pažymėtina, kad Lietuvos archyvų departamentas 2006-06-29 raštu Nr. (1.15) V4-606 atsakė pareiškėjui, informuojant apie galimybę perimti archyvą, nurodant, kad tikslinga atlikti saugomų dokumentų vertės ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad nuolatinio saugojimo veiklos įsakymų bylose yra daug įsakymų personalo klausimais, kurie priskirtini ilgo saugojimo dokumentų grupei ir į valstybės archyvą neperduodami. Sprendimą dėl dokumentų nuolatinio saugojimo priima Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgalioti valstybės archyvai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 2011-02-09 raštu Nr. (1.16) V4-181 pavedė Lietuvos centriniam valstybės archyvui spręsti Nacionalinio dokumentų fondo papildymo pareiškėjo saugomais išliekamąją vertę turinčiais dokumentais klausimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodomi galimų patirtų išlaidų paskaičiavimai nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad archyvas užima didelę dalį patalpų, bet matyti, kad tai sudaro tik 1,8 proc. nuo bendro pastato ploto. Nenurodyta, kokia archyvo eksploatacinių išlaidų dalis tenka saugomiems iki 1991 m. sudarytiems buvusių valstybinių profesinių sąjungų dokumentams, kokia – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir jos pirmtako Lietuvos profesinių sąjungų centro. Turėtų būti išskirta iki 1991 m. sudarytų nuolatinio saugojimo dokumentų apimtis. Elektros energijos sąnaudos visame pastate ir archyvo patalpose priklauso nuo įrenginių galios, elektros energija saugyklose naudojama tik apšvietimui, todėl sąnaudas skirstyti proporcingai nelogiška. Vandens ir nuotekų sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų, jų yra vienas. Išlaidos buitinių atliekų išvežimui dokumentų saugojimo procese nesusidaro. Archyvo vedėjo pareigybė reikalinga visoms archyvinėms byloms organizuoti ir tvarkyti, todėl neaišku, kokią darbo apimtį sudaro profesinių sąjungų dokumentų, sudarytų po 1991 m., ir pareiškėjo dokumentų tvarkymas, kokią dalį sudaro pažymų išdavimas.

8Per teismo posėdį atsakovų atstovas prašė skundą atmesti.

9Atsakovas Lietuvos centrinis valstybės archyvas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b. l. 143, 167-168).

10Nurodė, kad 2011-02-10 raštu Nr. V5-160 pareiškėjas buvo paprašytas pateikti saugomų fondų sąrašą, kuriame būtų nurodytas fondų pavadinimas, dokumentų datos, apyrašų ir bylų skaičius ir bylų apyrašus. 2011-03-08 pareiškėjas atsiuntė fondų sąrašą. Tą pačią dieną atsakovas patvirtino jį gavęs, pakartotinai nurodė, kad saugomi tik nuolatinio saugojimo dokumentai, konkrečiai – centrinių valstybės įstaigų 1940-1990 m. dokumentai. Paprašius pateikti pataisytą sąrašą, atsakymo iki šiol negauta. Nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuostatus, archyvas nustatyta tvarka kaupia ir saugo priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentus: Lietuvoje nuo 1918 iki 1990 metų veikusių valdžios ir valdymo institucijų, centrinių valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos dokumentus. Pareiškėjo archyve saugomi fondų dokumentai ne visi priskirti atsakovo administruojamai Nacionalinio dokumentų fondo daliai. Nurodė, kad archyvų ekspertai turėtų atlikti nuolatinio saugojimo dokumentų vertės ekspertizę. Profesinių sąjungų nuolatinio saugojimo išliekamąją vertę turintys dokumentai galės būti perduoti valstybės archyvams pagal jiems administravimui priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

12Skundas netenkintinas.

13Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įkurta 2002 m. gegužės 1 d. sujungus du profesinių sąjungų centrus: Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimą (LPSS) ir Lietuvos profesinių sąjungų centrą (LPSC).

14Remiantis pareiškėjo pateikta pažyma, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyvas yra adresu J. Basanavičiaus g. 29A, Vilnius, užimamas plotas sudaro 66,17 kv.m. (1 t., b. l. 15). Per teismo posėdį kaip liudytoja apklausta archyvarė R. G. nurodė, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve saugomi buvusios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausančių organizacijų dokumentai, jie sudaro apie 85 proc. visų saugomų dokumentų (2 t., b. l. 163-164).

152006-06-05 pareiškėjas raštu Nr. 167 kreipėsi į Lietuvos archyvų departamentą, nurodydamas, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija administruoja Jungtinį Lietuvos profesinių sąjungų archyvą, kuriame didžiąja dalimi saugomi LTSR profesinių sąjungų veiklos dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad LTSR profesinės sąjungos buvo valstybės aparato dalis, prašė, remiantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 3 str. 2 d., perimti profesinių sąjungų, veikusių iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, dokumentus. Pateikė saugomų dokumentų sąvadą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas administruoja Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakų archyvinius dokumentus (1 t., b. l. 9-13, 14).

162006-06-29 Lietuvos archyvų departamentas raštu Nr. (1.15) V4-606 informavo, kad valstybės archyvai kaupia ir saugo Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus. Siekiant įvertinti, ar visi pareiškėjo archyve saugomi dokumentai, įrašyti į apyrašą 1, turi išliekamąją vertę, tikslinga atlikti jų vertės ekspertizę. Nustačius išliekamąją vertę turinčius dokumentus, jie bus perimti į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Nurodė, kad apie dokumentų vertės ekspertizės laiką pareiškėją informuos iš anksto. Paaiškino, kad personalo dokumentai, įrašyti į apyrašus 2, 3, 4, turi praktinę vertę ir į valstybės archyvus neperduodami (2 t., b. l. 123).

172009-03-17 pareiškėjas raštu Nr. V5-485 kreipėsi į Lietuvos archyvų departamentą, prašydamas perimti pareiškėjo saugomus neegzistuojančios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakų archyvinius dokumentus arba skirti pareiškėjo archyvo išlaikymui lėšas (2 t., b. l. 124).

182009-05-22 Lietuvos archyvų departamentas raštu Nr. (1.15) V4-550 informavo, kad dėl vietos dokumentų saugyklose stokos nėra galimybės priimti nuolat saugoti pareiškėjo archyve saugomų buvusios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakinių profesinių sąjungų dokumentų, be to, departamentas iš jam skiriamų asignavimų skirti lėšų kitam asmeniui negali. Nurodė užtikrinti saugomų dokumentų išsaugojimą, kol bus baigtos statyti Lietuvos valstybės naujo archyvo saugyklos (2 t., b. l. 125).

192011-01-20 pareiškėjas raštu Nr. 19 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos archyvų departamentą, prašydamas perimti pareiškėjo saugomus neegzistuojančios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakų archyvinius dokumentus arba skirti pareiškėjo archyvo išlaikymui lėšas (2 t., b. l. 126).

202011-02-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (iki 2010-12-31 vadinosi Lietuvos archyvų departamentas) raštu Nr. (1.15) V4-182 informavo, kad tarnyba iš jai skiriamų asignavimų skirti lėšų kitam asmeniui negali. Nurodė, kad pareiškėjo rašto kopiją persiuntė Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuris pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 5 str. 4 d. 5 p. ir 13 str. 4 d. nuostatas turėtų spręsti Nacionalinio dokumentų fondo dalies papildymo pareiškėjo archyve saugomais anksčiau veikusios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakinių profesinių sąjungų sudarytais išliekamąją vertę turinčiais veiklos dokumentais klausimą ir informuoti apie priimtą sprendimą (2 t., b. l. 127).

212011-02-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba raštu Nr. (1.16) V4-181 persiuntė pareiškėjo 2011-01-20 kreipimąsi Nr. 19 ir nurodė spręsti Nacionalinio dokumentų fondo dalies papildymo pareiškėjo archyve saugomais anksčiau veikusios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakinių profesinių sąjungų dokumentais klausimą, atsižvelgiant į jų išliekamąją vertę, ir informuoti apie priimtą sprendimą (2 t., b. l. 128).

222011-02-10 Lietuvos centrinis valstybės archyvas raštu Nr. V5-160 informavo pareiškėją apie gautą pareiškėjo prašymą ir nurodė atsiųsti pareiškėjo saugomų fondų sąrašą, kuriame būtų nurodytas fondo pavadinimas, dokumentų datos, apyrašų ir bylų skaičius, kiekvieno fondo ilgis metrais, taip pat nuolatinio saugojimo bylų apyrašus. Nurodė, kad gavęs medžiagą, Lietuvos centrinis valstybės archyvas analizuos dokumentų išliekamąją vertę (2 t., b. l. 130).

23Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl to, kas turi administruoti anksčiau veikusios Lietuvos profesinių sąjungų tarybos ir jai priklausiusių šakinių profesinių sąjungų archyvinius dokumentus.

24Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, jog jis nėra Lietuvos profesinių sąjungų tarybos teisių perėmėjas, todėl nėra įgaliotas priimti sprendimus dėl šių dokumentų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, be to, dėl dokumentų saugojimo patiria tam tikrų išlaidų, kurias vertina kaip nuostolius ir negautas pajamas.

251995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (toliau – Įstatymas) reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų valdymą ir naudojimą, nustato subjektų, atliekančių dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą, kompetenciją ir uždavinius.

26Pagal Įstatymo 6 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra Vyriausybės įstaiga, padedanti Lietuvos vyriausiajam archyvarui įgyvendinti archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro funkcijas reglamentuoja Įstatymo 5 str. 3 d., nustatanti, kad Lietuvos vyriausiasis archyvaras: 1) dalyvauja formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendina; 2) Vyriausybės arba kultūros ministro pavedimu dalyvauja formuojant Europos Sąjungos politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje; 3) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymą Lietuvoje; 4) reglamentuoja dokumentų ir archyvų valstybinio valdymo srities administravimą, teikia derinimo išvadas kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtiems su archyvų ir dokumentų valdymo politika susijusiems teisės aktų projektams, kitiems dokumentams; 5) kontroliuoja, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas; 6) formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse; 7) sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus; 8) turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymu; 9) tvirtina Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos administracijos struktūrą, yra Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai ir valstybės archyvams skirtų biudžeto asignavimų valdytojas; 10) atlieka teisės aktuose nustatytas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas. Analogiškas funkcijas nustato ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1786, 10 p.

27Pagal Įstatymo 7 str. 1 d., valstybės archyvai yra biudžetinės įstaigos, pavaldžios ir atskaitingos Lietuvos vyriausiajam archyvarui. Remiantis Įstatymo 5 str. 4 d., valstybės archyvai: 1) atlieka viešojo administravimo funkcijas, susijusias su šio ir kitų įstatymų nuostatų, priskirtų valstybės archyvų kompetencijai, įgyvendinimu; 2) kaupia, saugo, tiria ir populiarina Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus; 3 įstatymų nustatyta tvarka užtikrina visuomenės priėjimą prie valstybės archyvuose saugomų dokumentų; 4) valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, išrašus juridiniams faktams patvirtinti; 5) administruoja jiems priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį, sprendžia šio fondo dalies papildymo nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir fizinių asmenų veiklos dokumentais klausimus; 6) pagal kompetenciją prižiūri teisės aktuose nustatytą dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimą; 7) pagal kompetenciją įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dokumentų valdymo ir naudojimo srityje; 8) turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su savo uždavinių ir funkcijų vykdymu; 9) turi teisę sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis; 10) turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

28Pagal Įstatymo 3 str. 1 d., Nacionalinį dokumentų fondą sudaro valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų veiklos dokumentai, Lietuvoje įvairiais istorijos laikotarpiais veikusių valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentai, taip pat valstybės archyvuose saugomi dokumentai. Remiantis Įstatymo 13 str. 1 d., valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų vidaus administravimo, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir dokumentus, kurie bus perduoti nuolat saugoti į valstybės archyvus, nustato Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100. Remiantis Įstatymo 2 str. 14 d., nuolatinis saugojimas – išliekamąją vertę turinčių dokumentų saugojimas neribotą laiką. Įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, kad sprendimą dėl dokumentų nuolatinio saugojimo priima Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgalioti valstybės archyvai. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 4 p. nustato, kad įstaigos dokumentus priimantis valstybės archyvas, atsižvelgdamas į dokumentuose užfiksuotos informacijos išliekamąją vertę, gali nuspręsti priimti nuolat saugoti įstaigos konkrečius dokumentus ar jų nepriimti.

29Remiantis Įstatymo 16 str. 1 d., likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, kuri po reorganizavimo pasibaigia, nuolatinio saugojimo dokumentai perduodami valstybės archyvui. Pagal to paties straipsnio 2 d., likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.

30Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad LTSR veikusios profesinės sąjungos laikytinos valstybinėmis organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad LTSR veikusių profesinių sąjungų archyviniai dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis. Byloje nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad valstybės archyvams Įstatymo priskirta saugoti, kaupti, atlikti kitus administravimo veiksmus dėl atitinkamos Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo (turinčių išliekamąją vertę) dokumentų dalies. Remiantis Įstatymo nuostatomis, kitus dokumentus, t.y. kurie nėra nuolatinio saugojimo, saugo atitinkamos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys teisės aktų nustatytais terminais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas saugo šiuo metu neegzistuojančios valstybinės organizacijos archyvinius dokumentus. Pareiškėjas nurodo ir atsakovas neginčija, kad buvusių LTSR profesinių sąjungų funkcijų perėmėjų ar jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų ar jų įgaliotų įstaigų nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra tokio subjekto, kuriam, vadovaujantis Įstatymo 16 str., būtų galima perduoti buvusių LTSR profesinių sąjungų dokumentus, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs.

31Vadovaujantis Įstatymo 5 str. 3 d. 7 p., Lietuvos vyriausiasis archyvaras sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo saugomų dokumentų perėmimo į buvusį Lietuvos archyvų departamentą pirmą kartą kreipėsi 2006-06-02, į jo prašymą atsakyta 2006-06-29 raštu, paaiškinant, kad perimti gali būti tik nuolatinio saugojimo dokumentai, be to, tikslinga atlikti dokumentų vertės ekspertizę. Duomenų, kad tokia ekspertizė buvo atlikta, nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjui su analogišku prašymu kreipusis 2011-01-20, Lietuvos vyriausiasis archyvaras 2011-02-09 raštu Nr. (1.15) V4-182 informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymą nagrinėti pagal kompetenciją pavesta Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Bylos medžiaga patvirtina, kad klausimas dėl nuolatinio saugojimo dokumentų perdavimo nėra išspręstas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas nurodė pareiškėjui pateikti reikalingus duomenis. Pateikus šiuos duomenis, įvertinus dokumentų išliekamąją vertę, atitinkami dokumentai bus perduoti archyvui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo iš esmės dėl LTSR profesinių sąjungų dokumentų, kurie priskirtini nuolatinio saugojimo dokumentų grupei, t.y. dokumentų, turinčių išliekamąją vertę, perdavimo valstybės archyvui nėra. Lietuvos vyriausiasis archyvaras, pavesdamas minėtą klausimą spręsti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu kitus, ne nuolatinio saugojimo, dokumentus, kaip buvo minėta, saugo ne valstybės archyvai, bet atitinkamos institucijos, įstaigos, įmonės ir kiti subjektai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis archyvaras dėl objektyvių priežasčių negali priimti sprendimo dėl ilgalaikio saugojimo dokumentų perdavimo.

32Pareiškėjo skunde (1t. b.l. 1) minėta, kad 1991m. Lietuvos profesinių sąjungų centras iš buvusių valstybinių profesinių sąjungų de facto perėmė ir ėmė saugoti jungtinį Lietuvos profesinių sąjungų archyvą, teikė pažymas apie archyvinius dokumentus iki 1991m. valstybinėse profesinėse sąjungose dirbusiems asmenims. Taigi nuo tada iki šiol faktiškai administruoja visus perimtus buvusių LTSR profesinių sąjungų veiklos dokumentus, tam skirtos archyvo patalpos, patiriamos tam tikros administravimo sąnaudos.

33Įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad Nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. 1998 m. gegužės 12 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 16 str. 2 d., jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dokumentai perduodami savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.

34Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad teisės aktai nenustato Lietuvos vyriausiajam archyvarui ar Lietuvos centriniam valstybės archyvui pareigos perimti minėtos kategorijos ginčo dokumentus, todėl nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovus atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus (ABTĮ 90 str.).

35Pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, priteisti dėl archyvo administravimo susidariusius nuostolius – 42 116,27 Lt, kuriuos sudaro tiesioginiai nuostoliai – įvairūs mokesčiai bei netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos.

36CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

37Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

38Pagal CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos yra tokios, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos ir tai turi būti jo grynasis pelnas. Tai reiškia, kad nuostoliai dėl negautų pajamų nėra preziumuojami, todėl asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti.

39Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla civilinė atsakomybė ir dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

40Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127str.,

Nutarė

41pareiškėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.