Byla 2A-72-527/2012
Dėl žemės ribų patikslinimo (tretieji asmenys: T. P., D. D., M. N., N. P., Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Pauliui Čerkai ir trečiajam asmeniui T. P., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės ribų patikslinimo (tretieji asmenys: T. P., D. D., M. N., N. P., Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos),

Nustatė

22010-04-30 ieškovė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4) su patikslintu reikalavimu (t. 1, b. l. 91), prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. 5270-0010-0213), esantį Kauno r., Raudondvario sen., ( - ) k., pagal pridedamą planą (t. 1, b. l. 20), atitinkamai įpareigojant atsakovę pagal Planą patikslinti ginčo žemės sklypo ribas, priimant įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, iš dalies pakeičiantį Kauno apskrities viršininko 2004-05-13 įsakymą Nr. 02-05-3881 dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo. 2011-03-21 pareiškimu (2 t., b. l. 12) ieškovė prašė patikslinti jos žemės sklypo ribas pagal patikslintą planą (2 t., b. l. 13). Ieškovė siekia patikslinti sklypo ribas, nes, jos manymu, 2003 m. matininkai, savavališkai atlikdami matavimus, be teisėto pagrindo tarp sklypų išmatavo 4 metrų pločio žemės atkarpą tiesti keliui, kuris niekada nebuvo numatytas, dėl to atimta dalis (apie 4 metrai) ieškovės žemės sklypo, o šios dalies savininke tapo valstybė. Šioje byloje yra ginčijama šiaurinė žemės sklypo riba, kuri, pasak ieškovės, yra neteisėtai užimta ir neteisėtai priskirta pravažiavimui į trečiųjų asmenų N. P., D. D. ir M. N. žemės sklypus. Ieškovės nuomone, jai priklausančios žemės atkarpoje kelias turėtų būti nustatytas servituto ar nacionalizavimo (nusavinimo) būdu. Paties projekto, kuriuo neteisėtai yra įteisintas kelias, tokiu būdu atsiradęs plyšys tarp ieškovės ir D. K. sklypų, ieškovė neginčija, tačiau prašo jį tikslinti.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu (t. 2, b. l. 80-84) ieškinį atmetė.

4Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą pagal pridedamą planą įpareigojant atsakovą patikslinti žemės sklypo ribas, priimant įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, iš dalies pakeičiantį 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-3881 dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji įgijo ginčijamą žemės sklypo dalį nuosavybės teise kuriuo nors iš CK 4.47 str. nurodytų nuosavybės teisės įgijimo būdu. Jokių naujų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad ieškovė teisėtai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą su kitomis, ieškovės nurodytomis žemės sklypo ribomis, ieškovė byloje nepateikė. Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas, kurio ribas ji nori patikslinti, ribojasi su valstybinės žemės fondo žeme, kurioje yra projektuojamas 4 metrų pločio kelias, kuris kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (t. 1, b. l. 60). Teismas, atsižvelgdamas į trečiųjų asmenų N. P., T. D. M. N. paaiškinimus, 2011-06-07 vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškinio patenkinimas pažeistų N. P., T. D. M. N., kaip gretimų sklypų savininkų, teises patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tokiu būdu apribojant jų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir pažeidžiant LR CK 4.37 str. įtvirtintą absoliučią savininkų teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų naudoti nuosavybės teisės objektus.

5Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 86-92) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais argumentais.

61. Apeliantės nuomone, žemės sklypo ribos paslinkimas į pietinę pusę laikytinas kėsinimusi į konstitucines jos teises (Konstitucijos 23 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas principas, jog „Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais“). Ieškovės žemės sklypo ribos buvo pakeistos nesant viešojo intereso, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos. Žemės sklypas (numatomas kelias) tarp ieškovės ir J. K. sklypų atsirado nesant jokio įstatyminio pagrindo. Remiantis LR Žemės įstatymu, valstybinį kelią nutiesti privačioje žemėje yra įmanoma dviem teisėtais būdais: nustatant keliui servitutą arba nusavinant žemę. Remiantis to paties įstatymo 23 str. 2 d. nuostatomis, servitutai, reikalingi valstybiniams keliams tiesti, nustatomi Apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės“). Tačiau T. P. (dabar – ieškovės) nuosavybės atveju toks aktas nebuvo priimtas, be to, apie suprojektuotą servitutą savininkas nebuvo informuotas, todėl T. P. nesvarstė kelio buvimo savo sklype klausimo, laikydamas, kad yra priimtas sprendimas kelią projektuoti laisvoje valstybinėje žemėje arba šis klausimas išspręstas kitais teisėtais būdais, tačiau ne jo sklype.

72. Teismas nepagrįstai konstatuoja, jog aplinkybė, kad kelias faktiškai nėra nutiestas, negali būti argumentu, kad ieškovė įgytų nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliantė nesiekia ir niekada nesiekė įgyti nuosavybės teisių į valstybinį žemės sklypą, o tik siekė atstatyti savo sklypo ribas pagal pirminius matavimus. Faktinio kelio nebuvimas tik patvirtina faktą, jog valstybinės institucijos iš pradžių nebuvo numačiusios jam sklypo. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai: ne visuose žemėlapiuose yra įbraižytas kelias, viešai internete skelbiamame žemėlapyje (t. 1, b. l. 142-159) nėra nurodytas kelias, faktinio kelio nėra. Akivaizdu, jog formuojant žemės sklypus per klaidą nebuvo numatytas kelias, o vėliau klaida ištaisyta ieškovės sąskaita, neteisėtu žemės sklypo ribų pakeitimu. Šalys, įvertinę visus faktus, peržiūrėję pirminius dokumentus, atkūrė pirmines apeliantės žemės sklypo ribas. Tuo patvirtinama, jog atsakovė su apeliante rado būdą klaidą ištaisyti. Teisės aktai nenumato procedūros, pagal kurią apeliantei galėtų būti atstatomos neteisėtai paslinktos žemės sklypo ribos, tačiau šis faktas negali apriboti asmens teisių. Apeliantės nuomone, šalių suderinto plano pagrindu patikslinus apeliantės žemės sklypo ribas, apeliantės teisės bus atstatytos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė, patvirtindama suderintą planą (2 t., b. l. 13), sutiko, kad numatant kelią buvo pažeistos procedūros ir kadi pirminės ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka dabartinių.

83. Teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, nepagrįstas, nes kelio (kitų asmenų patekimo) klausimas yra atskiras, savarankiškas klausimas – ne šios bylos dalykas. Teismui pateikta medžiaga dėl savavališkų statybos aktų, trinkelių išgrindimo, baudžiamoji byla (t. 1, b. l. 40, 107, 122) yra visiškai nesusiję su šia civiline byla, nes šios aplinkybės yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje dėl statybų savavališkumo, o ši byla yra dėl sklypo ribų. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Esant įstatymiškai sureguliuotam kelių tiesimo klausimų sprendimo mechanizmui yra visiškai akivaizdu, kad valstybiniai keliai tiesiami ne matavimų būdu slenkant žemės sklypų ribas, o daiktinių asmenų teisių apribojimo būdu, teisingai kompensuojant. Nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje yra ieškovės žemės sklypo ribos, kelias toje vietovėje gali būti numatytas – servituto ar nusavinimo būdu. Ieškovės nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą privalo būti kuo greičiau atstatytos, o kelio nustatymas yra savarankiškas klausimas, spręstinas atskirai, įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi kelio toje vietovėje niekada nebuvo, todėl anksčiau ieškovė neturėjo jokio pagrindo domėtis, kurioje tiksliai vietoje valstybinis kelias bus numatomas. Klaidos ištaisymas yra reikšmingas žemės sklypo savininko interesams bei teisėms, todėl klaida privalo būti ištaisyta, šiaurinę sklypo ribą patikslinant taip, kad ji atitiktų pirminius planus. Teismas neįvertino, jog plane, kurio pagrindu prašoma patikslinti žemės sklypo ribas (1 t., b. l. 20), yra numatytas 4 metrų pločio servitutinis kelias būtent N. P., T. D. ir M. N. naudai, todėl jų galimybės patekti į savo žemės sklypus jokiais būdais nebus apribotos. Akivaizdu, jog ieškinio patenkinimo atveju trečiųjų asmenų teisės jokiais būdais nebūtų suvaržytos.

94. Apeliantė mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl yra naikintinas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas nenurodė, kuo remiantis buvo remiamasi vienais įrodymais, o atmetami kiti. Be to, į teismo posėdį neatvyko liudytojas J. J., kurį buvo nuspręsta kviesti 2011-04-28 teismo posėdyje (t. 2, b. l. 19), tačiau teismas neargumentuotai nusprendė nagrinėti bylą be šio liudytojo parodymų. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl antstolio konstatuotų faktinių aplinkybių protokolo (t. 1, b. l. 142-159), liudytojos J. K. liudijimo (t. 2, b. l. 71-72). Nėra aišku, kodėl vienų liudytojų (J. M., T. T.) parodymais buvo remiamasi, o kitų (J. K.) atmesti. Teismas remiasi Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, tačiau nėra nurodyta, kuriuo, nors byloje yra pateiktos dvi ištraukos (t. 1, b. l. 95-96). Be to, ieškovė yra išreiškusi įtarimus (t. 1, b. l. 98, b. l. 100 ) dėl šio įrodymų teisėtumo, todėl teismas pirmiausiai turėjo įvertinti įrodymų patikimumo klausimą. Pirma, vizualiai žiūrint į 1995 m. projektą (1 t., b. l. 95), matyti, jog kelias punktyrinėmis linijomis yra nubraižytas kita rašymo priemone nei kiti keliai projekte. Pažymėtina, kad visi įrašai ant 1995 m. projekto yra padaryti juodos spalvos tušu, o šioje byloje reikšmingas kelias nubraižytas blizgiu tušinuku. Antra, atsakovei pateikus 2003 m. projektą (1 t., b. l. 96), matyti, kad kelias jame nubraižytas raudonos spalvos rašikliu, kai tuo tarpu, vis kiti pažymėjimai yra padaryti juoda spalva. Dėl šių priežasčių ieškovei kyla pagrįstų abejonių, jog pateikti žemės reformos žemėtvarkos projektai yra suklastoti. Atsakovės atstovas posėdžio metu negalėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių projektuojamas kelias skiriasi nuo visų kitų žymėjimų. Ieškovė 2010-10-05 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 71-72, 93-94, 97-98, 129-130) teismui skirti ekspertizę, kuri yra būtina, nes tikslių žemės sklypo koordinačių nustatymas reikalauja specialių žinių bei patirties. Įgyvendinant ekonomiškumo principą, su prašymu buvo pateikta eksperto kandidatūra bei klausimai ekspertui. Teismas 2010-10-05 atidėjo klausimo svarstymą vėlesniam laikui. 2010-11-02 buvo pakartotas prašymas, tačiau teismas vėl jo nesprendė, 2010-12-14 teismas nemotyvuotai atmetė prašymą skirti ekspertizę, pažymėjęs galimybę prašymą teikti vėliau. Galiausiai, paskutinio posėdžio metu 2011-06-07 teismas, visiškai nemotyvuota nutartimi, tuo pažeisdamas CPK 291 str. nuostatas, nusprendė neskirti ekspertizės (t. 2, b. l. 74). Apeliantė mano, jog teismui neskyrus ekspertizės, buvo priimtas neteisingas bei neteisėtas sprendimas, nes dėl faktų prieštaringumo bei klausimo dėl žemės ribų sudėtingumo, ekspertizė šioje byloje buvo būtina, todėl prašo paskirti žemės ribų nustatymo ekspertizę.

105. Teismas neįvertino visų bylos įrodymų bei neišsprendė procesinių klausimų. 2010-12-06 teismui buvo pateiktas pareiškimas (t. 1, b. l. 100) dėl įrodymų suklastojimo, kuriuo apeliantė išreiškė įtarimus dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais yra argumentuojamas sprendimas, teisėtumo. Teismas nėra galutinai pasisakęs dėl šio pareiškimo. Be to, 2010-12-14 buvo pateiktas prašymas dėl internetinio puslapio apžiūros (t. 1, b. l. 127, 129), kuris patvirtintų apeliantės argumentus dėl kelio nenumatymo, tačiau ir šis prašymas teismo nebuvo išspręstas. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo, buvo suvaržytos apeliantės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl buvo priimtas neteisėtas bei neteisingas sprendimas.

11Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 98-99) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, ginčo sklypas buvo suformuotas laikantis įstatymų ir tvarkos. Kelias pro ieškovei priklausantį žemės sklypą suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. 1995 m. kelias paženklintas atliekant preliminarius matavimus atkuriant nuosavybės teises į žemę J. J. ir gretimų sklypų savininkams, ką patvirtina žemės tvarkymo byloje esantys įrodymai, tai konstatavo ir teismas. T. P. įsigijo sklypą iš J. J. jau pažymėtą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir su atliktais preliminariais matavimais, kuriuose buvo numatytas projektuojamas kelias. Šioje situacijoje atsakovei kyla klausimas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę. Akivaizdu, kad niekaip negalėjo būti pažeistos apeliantės nuosavybės teisės, teisėti lūkesčiai, nes iš neteisės negali atsirasti teisė, apeliantė negali turėti daugiau teisių ir pareigų negu kiti ginčo subjektai. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog įgijo ginčijamą sklypo dalį CK 4.47 str. numatytais nuosavybės teisės įgijimo būdais ir ieškinį atmetė. Atsakovė visiškai nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė, patvirtindama suderintą planą, sutiko, jog numatant kelią buvo pažeistos procedūros, bei pirminės ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka dabartinių, kad atsakovė su apeliantė rado būdą klaidai ištaisyti. Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, žemės sklypo ribos gali būti keičiamos tik pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso apeliantei, todėl tik ji galėjo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą dėl sklypo ribų pakeitimo. Šiuo atveju apeliantė inicijavo teritorijų planavimo dokumento rengimą. Parengtą 0,1060 ha ginčo žemės sklypo planą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, o vedėjas konstatavo, kad šis planas parengtas atsižvelgiant į 1995-11-10 projekto autorės parengtą žemės sklypo ribų nužymėjimo abrisą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir planas, kuriame nurodyta, kad sklypas ribojasi su projektuojamu keliu, yra įregistruoti kadastro žemėlapyje, tai reikalavimas pakeisti žemės sklypo ribas pagal pateiktą pasiūlymą, kuris neatitinka kadastro žemėlapyje įregistruotų ginčo žemės sklypo ribų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų nuginčijimo, o, vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

12Tretieji asmenys N. P. (t. 2, b. l. 102-107) ir D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 109-114) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei ieškovei skirti maksimalią 20.000 Lt baudą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (CPK 95 str.).

13Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą (Konstitucijos 23 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas principas). Byloje nustatyta, kad ginčijamas kelias pro ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. 1995 m. kelias paženklintas atliekant preliminarius matavimus, atkuriant nuosavybės teises į žemę J. J. ir gretimų sklypų savininkams. J. J. dėl nuosavybės atkūrimo jokių pretenzijų nereiškė ir į atitinkamas institucijas dėl Nekilnojamo turto registre įregistruotų duomenų nuginčijimo nesikreipė. Vadovaujantis LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str., visi Nekilnojamo turto registre esantys duomenys, nuo jų įrašymo, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nei T. P., nei I. P. iki šiol įstatymų nustatyta tvarka Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto taip pat neginčijo. T. P. minėtą žemės sklypą 2003-10-01 iš J. J. įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad T. P. įsigyjant žemės sklypą jis sutarties 5.2 punkte pareiškė, kad turėjo galimybę ir susipažino su žemės sklypo būkle ir dėl jos pretenzijų nereiškė. Be to, iš 4.2 punkto žinojo, kad sklypui nėra atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, o juos atlikus ir nustačius žemės sklypo skirtumą, skirtumas žemės sklypo savininkui nebūtų kompensuojamas. T. P. sutiko priimti žemės sklypą be geodezinių matavimų, o iškilus būtinybei juos atlikti savo sąskaita. Iš sutarties 1 p. matyti, kad pirkdamas šį sklypą T. P. žinojo, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir sklypas yra įregistruotas kadastre (unikalus Nr. 5270/0010-0213). Iš šios sutarties taip pat matyti, kad T. P. buvo susipažinęs su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-09-05 išduota pažyma Nr. 44-79313 apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. 2004-11-19 šį sklypą T. P. padovanojo žmonai (ieškovei). Akivaizdu, kad padovanotas būtent minėtas sklypas, atitinkantis visus minėtus kadastrinius duomenis. Iš byloje esančio 1995 m. parengto Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto aiškiai matyti, kad tarp J. K. ir J. J. priklausančių žemės sklypų yra suprojektuotas bendro naudojimo neservitutinis kelias, skirtas patekimui į gretimus sklypus (N. P., D. D. ir kt.). Ieškovės teiginys, kad matininkai atlikdami matavimus savavališkai, be jokio teisinio pagrindo tarp J. K. ir ieškovės sklypų išmatavo 4 m. pločio atkarpą, visiškai neatitinka tikrovės, nes matavimai buvo atlikti tarp J. J. ir J. K. sklypų. Atliekant matavimus ieškovė nebuvo minėto sklypo savininkė. Nuosavybė į minėtą sklypą J. J. buvo atkurta Kauno apskrities viršininko 1998-11-11 sprendimu Nr. 52-7856, o minėti žemės sklypo matavimai buvo atliekami dar anksčiau. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad tik 2010 metais, besigilinant į klausimus, iškeltus kitose civilinėse bylose, jai paaiškėjo ieškinyje nurodytos aplinkybės. Neservitutinis kelias valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas jau 1995 m. Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, o apeliantės minėtose kitose iki 2010-04-28 ieškovės ieškinio inicijuotose civilinėse bylose prokuratūra ir kitos valstybinės institucijos prašo teismo apeliantę ir jos sutuoktinį atlaisvinti užgrobtą valstybinę žemę ir bendro naudojimo kelią ir nuo jos pašalinti savavališkus statinius. Apeliaciniame skunde minimo J. K. žemės sklypo, pietinėje dalyje besiribojančio su valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu, kadastriniai matavimai ir teisinė registracija atlikta dar 1999 m., tai yra gerokai anksčiau, kai 2003 m. kitoje kelio pusėje priešais J. K. sklypą esančią žemę iš J. J. įsigijo apeliantė ir jos sutuoktinis. J. K. žemės sklypo kadastro byloje nurodyta, kad jos sklypas pietinėje pusėje ribojasi su valstybinėje žemėje suprojektuotu bendro naudojimo keliu. J. K. nei savo sklypo ribų, nei teisinės registracijos neginčija. Apeliantė skunde teigia, kad 2011-03-18 ieškovė ir atsakovė suderino planą, atsižvelgiant į 1995-11-10 projekto autorės parengtą žemės sklypo ribų nužymėjimo abrisą, kurio pagrindu apeliantė prašo atitaisyti jos žemės sklypo ribas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo N. P. dėl minėto plano teisėtumo kreipėsi į atsakovę ir gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad šio plano pagrindu nėra teisinės galimybės pakeisti sklypo ribas. Apeliantės teiginys, kad „valstybinio kelio numatymo klausimas yra neteisėtai išspręstas kelią numatant apeliantės nuosavybe, nes jokie sprendimai nei dėl žemės nusavinimo, nei dėl servituto suteikimo nebuvo priimti“, visiškai neatitinka tikrovės, nes ginčijamo sklypo kadastriniai matavimai, tame tarpe ir kelio nužymėjimas, buvo atliekami nei apeliantei, nei jos vyrui dar nesant sklypo savininkais. Atsakingi asmenys, rengę Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, J. M. ir T. T., teisme apklausti liudytojais, taip pat patvirtino, kad neservitutinis bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje yra suprojektuotas teisėtai. Pati apeliantė šiurkščiai pažeidžia trečiojo asmens teises - neteisėtai užblokavo kelią, dėl ko jis neturi patekimo į savo sklypą. Be to, trečiajam asmeniui yra daroma didžiulė tęstinė ilgai trunkanti moralinė bei materialinė žala, nes kelias yra užblokuotas, todėl jis neturi jokios galimybės pilnai disponuoti savo žemės sklypu. Tai yra akivaizdus jo turtinių teisių suvaržymas. Apeliantė teigia, kad „teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė, patvirtindama suderintą planą, sutiko, jog numatant kelią buvo pažeistos procedūros bei pirminės ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka dabartinių“. Tačiau šį tvirtinimą paneigia faktas, kad ieškovė sklypo savininke tapo vėliau, t. y. po ginčijamo sklypo kadastrinių duomenų suformavimo. Apeliantės teiginį, kad nebus apsunkintas trečiųjų asmenų patekimas į jiems priklausančius sklypus, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad apeliantė net ir nebūdama ginčijamo kelio savininke yra užtvėrusi šį kelią ir tuo pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus patenkant į nuosavybės teise valdomus sklypus. Tuo tarpu servitutinis kelias šioje teritorijoje Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nėra numatytas. Minėtas projekto planas su numatytu keliu tarp J. K. ir J. J. sklypų buvo viešai visuomenėje svarstomas ir niekas dėl jo jokių pastabų nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad ieškinys buvo pareikštas visiškai be jokio juridinio pagrindo. Nagrinėjant bylą teismas buvo aktyvus, visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Siekdamas kuo objektyviau išnagrinėti ginčą netgi surengė išvažiuojamąjį posėdį. Trečiojo asmens manymu, J. J. parodymai teisme neatskleistų daugiau aplinkybių, nei yra aptarta 2003-10-01 pirkimo–pardavimo sutartyje bei kituose teismui pateiktuose dokumentuose. Be to, esant pakankamai rašytinių įrodymų, teismas turėjo teisę atsisakyti kviesti liudytojus, idant nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, o byla būtų išnagrinėta operatyviai. Neatitinka tikrovės ir ieškovės teiginys, kad teismas rėmėsi Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, bet nenurodo kuriuo, nors pateiktos dvi jo ištraukos. Byloje yra pateiktas tik vienas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas kadastre. Apeliantės teigimu, teismas pirmiausia turėjo įvertinti įrodymų patikimumo klausimą. Trečiojo asmens nuomone, teismas šiuo atveju pasirinko įrodymą, kuris visiškai atitinka žemės restitucijos norminiams aktams, nes, vadovaujantis LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str., visi Nekilnojamo turto registre esantys duomenys, nuo jų įrašymo, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Patikimesnio įrodymo būti negali. Dėl ieškovės teiginio, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, trečiasis asmuo mano, kad ekspertizės paskyrimas būtų tik šios bylos bereikalingas vilkinimas. Atlikus ekspertizę niekas nebūtų išspręsta kitaip, nei yra, todėl teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą pasielgė teisingai ir pagal įstatymus. Apeliantė skunde teigia: „pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos įrodymų bei neišsprendė procesinių klausimų“. Ji pažymi, kad „2010-12-06 teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl įrodymų suklastojimo, kuriuo ieškovė išreiškė įtarimus dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais yra argumentuojamas sprendimas, teisėtumo“. Skunde teigiama, kad teismas galutinai nepasisakė dėl šio pareiškimo. Tačiau trečiojo asmens manymu, teismui ieškinio atmetimui pilnai pakako vienintelio fakto, kad Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas nėra užginčytas, o pagal LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. visi Nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 33 str. („skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos”) norint apskųsti šį dokumentą, nebėra teisinių galimybių tą padaryti. J. J. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentas galėjo būti skundžiamas tik Kauno apygardos administraciniam teismui. Dėl apeliantės ir jos sutuoktinio užgrobto ir savavališkai užstatyto kelio atlaisvinimo į Kauno rajono savivaldybės administraciją ir kitas kompetentingas institucijas trečiasis asmuo kreipėsi dar 2008 m. pradžioje. Kadangi savivaldybė tinkamai neveikė, 2009-02-26 skundu „Dėl valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio neteisėto užtvėrimo ( - ) k., Raudondvario sen., Kauno r. ir valstybinių institucijų pareigų neatlikimo“ trečiasis asmuo kreipėsi į Seimo kontrolierių. 2009-05-07 pažyma Nr. 4D-2009/4-240 Seimo kontrolierius trečiojo asmens skundą pripažino pagrįstu ir surinktą medžiagą perdavė generalinei prokuratūrai, paprašęs įvertinti valstybės tarnautojų veiksmus. 2010 m. balandžio mėn. pareiškimu trečiasis asmuo kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją. Buvo pradėtas tyrimas. Apeliantės ir jos sutuoktinio užgrobtą ir savavališkai užstatytą valstybinę žemę - šios bylos ginčo objektą - vietoje apžiūrėjo komisijos nariai. Seimo antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms žemėtvarkos klausimų srityje tirti 2010-06-17 vykusio posėdžio metu komisijos nariai vienbalsiai nutarė surinktą medžiagą perduoti LR generalinei prokuratūrai. Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta su šios bylos ginčo objektu susijusi baudžiamoji byla Nr. 1-600-651/2011 (teisėja D. K.), kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis valstybės tarnautojų atžvilgiu, kurie apkaltinti pareigų neatlikimu ir kurioje trečiasis asmuo pripažintas nukentėjusiuoju. Minėtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui b. b. 1A-204-2012. Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama su ginčo objektu susijusi civilinė byla Nr. 2-208-660/2012 (teisėja L. T.), kurioje Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, prašo teismo įpareigoti pareiškėją (ieškovę) ir jos sutuoktinį T. P. nuo šios bylos ginčo objekto - valstybinėje žemėje esančio neservitutinio bendro naudojimo kelio pašalinti savavališkai pastatytus statinius - gyvenamojo namo kolonas, tvorą, kelio dangą ir kelio sankasą. Kauno apygardos teismas 2010-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1548-324/2010 konstatavo, kad tuo atveju, jeigu teismas kitoje byloje priims sprendimą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sklypo koordinačių tikslinimo, toks sprendimas sušvelnins ieškovės ir jos sutuoktinio savavališkos statybos padarinių šalinimą, nes statiniai stovės privačioje žemėje. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliantės ieškinį nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis jau nuo 2008 m. birželio mėn. daug kartų raštu įteikiant pasirašytinai buvo informuoti apie ginčo objekto – valstybinės žemės užgrobimą ir gavo nurodymus ją atlaisvinti ir nuo jos pašalinti savavališkus statinius. Tai nepadaryta iki šiol. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. nagrinėjo administracinę bylą Nr. A2.2-413-358/2009, Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus iškeltą pareiškėjai (ieškovei) dėl šios bylos ginčo objekto - savavališkai užimto ir kaip gyvenamojo namo kiemas naudojamo 4 m. pločio ir apie 27 m. ilgio valstybinės žemės ploto. Trečiasis asmuo 2011-02-02 prašyme teismui nurodė, kad LR žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl žemės valstybinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 2002-08-07 Nr. 302 patvirtintos Žemės valstybinės apskaitos tvarkos 17 p. nustato, kad kaimo vietovėse keliams priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninių ir kinkomojo transporto priemonių, žemės ūkio technikos privažiavimui prie sodybų, statinių, žemės sklypų, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru. Pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu TS-01 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius naujai formuojamoms teritorijoms privažiavimai prie sklypų formuojami atskirais sklypais, ne servitutais, kai jie reikalingi 3 ir daugiau naudotojų (žr.: Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu TS-01 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano III-ojo tomo „Sprendiniai“ 3.1.2.1.5 poskyris „Neprioritetinės plėtros/žemės ūkio teritorijos“ (31-33 psl., 5 lentelė)). Iš neteisės negimsta teisė - taip ne kartą yra konstatavęs LR Konstitucinis Teismas, LAT ir Vyriausias administracinis teismas. LAT 2005-02-28 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-122/2005 bei LR Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas – teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais. Sutuoktiniai nuo pat savo žemės sklypo įsigijimo 2003 m. iki dabar žinojo, suprato ir sutiko su savo žemės sklypo ribomis, kad šalia jų žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad jų žemės sklypas nesiriboja su J. K. žemės sklypu ir kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą I. Ir T. P. žemės sklypą, savo gyvenamąjį namą statydami daugiau nei keturi metrai už sklypo detaliuoju planu nustatytos užstatymo zonos, namo kolonas ir pamatus po jomis pastatydami ant valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio, šį kelią aptverdami ant betoninių pamatų pastatytomis tvoromis, savavališkai supildami kelio sankasą, savavališkai išklodami kelią betono trinkelėmis, naudodami aptvertą kelią kaip savo sodybos teritoriją, nevykdydami pakartotinų teisėtų pareigūnų reikalavimų atlaisvinti užgrobtą valstybinę žemę ir pašalinti savavališkų statybų padarinius, siekdami asmeninės naudos, planingai ir sąmoningai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė trečiojo asmens ir valstybinės vadžios teisę, galimai bendrininkaudami su valstybės tarnautojais ir pareigūnais, galimai klastodami dokumentus, galimai sunaikindami savo sklypo ribos ženklus užvaldė didelės vertės svetimą turtą - valstybinę žemę ir bendro naudojimo kelią ir taip padarė ir tebedaro didelę tęstinę žalą tiek trečiojo asmens, tiek valstybės teisėms ir teisėtiems lūkesčiams bei interesams. Apeliantė inicijavo šią bylą tik siekdama sušvelninti jos ir sutuoktinio savavališkų statybų padarinių šalinimą (tai konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2010-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1548-324/2010) arba padaryti jį neįmanomą bei kitaip vilkinti teismo procesą. Todėl trečiasis asmuo mano, kad apeliantė pareiškė nesąžiningą ieškinį, ir piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą. Kadangi apeliantei buvo gerai žinomos aplinkybės dėl jos ieškinio patenkinimo negalimumo, akivaizdu, kad apeliantė pateikė žinomai nepagrįstą ieškinį, todėl apeliantė turi padengi trečiojo asmens išlaidas ir nuostolius bei apeliantei turėtų būti skirta maksimali 20.000 Lt bauda (CPK 95 str.).

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

16Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 5270-0010-0213, esantis ( - ) kaime, Kauno raj., (t. 1, b. l. 6-8), įgytas 2004-11-19 dovanojimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens T. P. (t. 1, b. l. 14-17), kuris šį sklypą 2003-09-01 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš J. J. (t. 1, b. l. 9-13). Iš sutarties 1 p. matyti, kad pirkdamas šį sklypą T. P. žinojo, jog žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir yra įregistruotas kadastre (unikalus Nr. 5270/0010-0213). Iš šios sutarties taip pat matyti, kad T. P. buvo susipažinęs su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-09-05 išduota pažyma Nr. 44-79313 apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Sutarties 4.2 punktu pirkėjas T. P. nurodė, kad jam yra žinoma, jog yra neatlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, atlikus geodezinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės sklypo savininkui nekompensuojamas, pirkėjas sutiko priimti žemės sklypą be geodezinių matavimų, o iškilus būtinybei, juos atlikti savo sąskaita. 2003-10-14 T. P. parašė prašymą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, prašydamas leisti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus tikslu ,,patikslinti ribas ir pakeisti žemės paskirtį“ (žemės tvarkymo bylos l. 37). 2004 m. sausio mėn. geodezininkas V. M., atlikdamas žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, nubraižė T. P. žemės sklypo planą (žemės tvarkymo bylos l. 29, 42), kuriame sklypo šiaurėje taškuose 2–3 kaip gretimybė nurodyta ,,projektuojamas kelias“. Ant šio plano kaip žemės savininkas pasirašė T. P., patvirtindamas, jog sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, ir nustatytu plotu. Pažymėtina, jog būtent šiame plane pirmą kartą buvo pažymėtos ginčo sklypo koordinatės, o būtent: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40. Taigi, jau šiame plane buvo pažymėtas projektuojamas kelias prie ginčo žemės sklypo 2–3 ribos, su detaliojo plano sprendiniais buvęs sklypo savininkas T. P. sutiko pasirašydamas. Iš visų šių aplinkybių, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovė ir jos sutuoktinis T. P. (buvęs žemės sklypo savininkas) žinojo, suprato ir sutiko, kad šalia jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų projektuojamas kelias ir kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuoto žemės sklypo ribas. Taip pa nustatyta, kad 2004-05-13 Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į tai, jog, atlikus 0,1 ha ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo nustatytas toks pat plotas, kaip nurodyta 2003-10-01 pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-05 įsakymą Nr. ĮS-514 ,,Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“ ir į T. P. prašymą, įsakymu Nr. 02-05-3881 (t. 1, b. l. 57) įpareigojo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 52/37860) kadastro duomenis pagal pridėtą priedą bei leido T. P. pakeisti 0,1 ha žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija). Iš šio įsakymo priedo (t. 1, b. l. 58) matyti, jog buvo patikslinti T. P. ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, jog patikslinus duomenis „plotų skirtumo nėra“. Kaip matyti iš spaudo ant žemės sklypo plano (žemės tvarkymo bylos l. 42), sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2004-05-14. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo rašto (t. 1, b. l. 60) nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 5270-0010-0213) pagal preliminarių matavimų žemės sklypo planą šiaurinėje pusėje ribojosi su valstybinės žemės fondo žeme, kurioje buvo pažymėtas 4 metrų pločio kelias; 2004-02-13 kadastrinių matavimų žemės sklypo plane, šiaurinėje pusėje, gretimybė nurodyta projektuojamas kelias; šis kelias, kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

17Ieškovė su šioje byloje pareikštu ieškiniu pateikė žemės sklypo planą (2 t., b. l. 13), pagal kurį prašė patikslinti jos žemės sklypo ribas, siūlydama projektuojamą 4 m pločio kelią valstybinėje žemėje šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo šiaurinės dalies prijungti prie jos sklypo, pripažinti jai nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, atitinkamai įpareigojant atsakovę pagal Planą patikslinti ginčo žemės sklypo ribas, priimant įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, iš dalies pakeičiantį Kauno apskrities viršininko 2004-05-13 įsakymą Nr. 02-05-3881 dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo. Ieškovės teigimu, pagal pirminius matavimus, kuriuos patvirtina 1995-11-10 nubraižytas abrizas (1 t., b. l. 18), žemės sklypas Nr. 3582 šiaurinėje dalyje ribojosi su valstybine žeme (dabartine J. K. privatizuota žeme), ir tarp šių sklypo nebuvo jokio atskiro 4 m pločio žemės sklypo.

18Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamas 4 m pločio kelias, besiribojantis su šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurine dalimi, yra pažymėtas į bylą pateiktoje Ištraukoje iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto (1 t., b. l. 95) bei Ištraukoje iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692 (1 t., b. l. 96). Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė, jog ieškovei kyla abejonių, kad pateikti žemės reformos žemėtvarkos projektai yra suklastoti, todėl tuo atveju, jeigu atsakovė ketina remtis pateiktais projektais, ieškovės atstovo nuomone, jų tikrumui nustatyti skirtina dokumentinė ekspertizė (1 t., b. l. 100). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto neginčijo, jis yra galiojantis, taip pat įvertinęs liudytojų J. M. ir T. T. parodymus, pateiktas projektų ištraukas vertino kaip įrodymus ir konstatavo, jog kelias pro ieškovei priklausantį sklypą buvo suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas jos prašymo dėl įrodymų suklastojimo tinkamai neišsprendė. CPK 184 str. numatyta, jog jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu. Kolegija pažymi, jog CPK 184 str. teismui tik suteikia teisę, bet neįpareigoja skirti ekspertizę. Apylinkės teismas, pasinaudodamas įstatymo suteikta alternatyva, apklausė atvykusius liudytojus ir vertino jų parodymus. Kolegija pažymi, jog aplinkybė, buvo ar nebuvo ginčo 4 m pločio kelias numatytas 1995 m. Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 1995 m., nėra esminė ir sąlygojanti šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimą ar jo atmetimą, todėl, netgi jeigu ir būtų pagrindas, įvertinus antstolio konstatuotų faktinių aplinkybių protokolą (t. 1, b. l. 142-159), pateiktų į bylą projekto ištraukų nepripažinti įrodymais ir konstatuoti teismo padarytą CPK 184 str. pažeidimą, kolegijos nuomone, tai niekaip negalėtų įtakoti neteisėto sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų kolegija plačiau nepasisako. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, esminės aplinkybės, nulemiančios ieškinio atmetimą, yra tai, jog:

19- 2004-01-28 ieškovas, kaip žemės savininkas, pasirašė ant jo paties prašymu inicijuoto geodezininko V. M. 2004 m. sausio mėn. atlikto žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano (kuriame sklypo šiaurėje taškuose 2–3 kaip gretimybė nurodyta ,,projektuojamas kelias“) ir patvirtino sutinkąs su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, ir nustatytu plotu (žemės tvarkymo bylos l. 29, 42);

20- šiame plane (žemės tvarkymo bylos l. 29, 42) pažymėtos ginčo sklypo koordinatės (t. y. taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40);

21- 2004-05-13 Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į tai, jog, atlikus 0,1 ha ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo nustatytas toks pat plotas, kaip nurodyta 2003-10-01 pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-05 įsakymą Nr. ĮS-514 ,,Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“ ir į T. P. prašymą, įsakymu Nr. 02-05-3881 (t. 1, b. l. 57) įpareigojo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 52/37860) kadastro duomenis pagal pridėtą priedą (t. 1, b. l. 58, iš kurio matyti, jog buvo patikslinti T. P. ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, jog patikslinus duomenis „plotų skirtumo nėra“) bei leido T. P. pakeisti 0,1 ha žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija);

22- sklypo (unikalus Nr. 5270-0010-0213) ribos būtent 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3881 (t. 1, b. l. 57, 58) pagrindu 2004-05-14 pažymėtos kadastro žemėlapyje (kas matyti iš spaudo ant žemės sklypo plano žemės tvarkymo bylos l. 42).

23Akivaizdu, jog šiuo metu ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. 5270-0010-0213) nenuginčyto 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3881 (t. 1, b. l. 57, 58) pagrindu pakeistais duomenimis yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 punktą Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

24Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 2 d. numatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Kolegijos nuomone, nei vienas iš šioje normoje nurodytų pagrindų, kuriems atsiradus (įvykus) turi būti keičiami ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys, byloje nėra nustatytas.

25Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto galutinai sutikslinto ieškinio (prašant pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. 5270-0010-0213) pagal pridedamą planą (2 t., b. l. 13), atitinkamai įpareigojant atsakovę pagal Planą patikslinti ginčo žemės sklypo ribas, priimant įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, iš dalies pakeičiantį Kauno apskrities viršininko 2004-05-13 įsakymą Nr. 02-05-3881) argumentų (apie tai, jog ieškovės žemės sklypas, pavaizduotas 1995-11-40 abrize, be teisėto pagrindo 2003-2004 m. formuojant sklypus buvo paslinktas 4 m į pietinę pusę), akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastro duomenų keitimo ieškovė faktiškai siekia ne įrodinėdama naujas atsiradusias aplinkybes, būtinas nustatyti kadastro duomenų pakeitimui, bet įrodinėdama neteisėtumą 2004-05-13 įsakymo ir jo pagrindu įregistruotų duomenų, kuriuos ir prašo pakeisti (patikslinti). Kolegijos nuomone, tokio prieštaringo ieškinio (kai ieškinio pagrindas neatitinka jo dalyko) patenkinimas vien dėl šios priežasties yra neįmanomas. Kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 33 str. „skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos”. Todėl, kolegijos nuomone, ieškovė tik 2010-04-30 nusprendusi pradėti bylą su šioje byloje suformuluotais reikalavimais, tiesiog nebeturėjo teisinių galimybių apskųsti 2004-05-13 įsakymą, nors iš esmės pagal faktinį pareikšto reikalavimo pagrindą būtent su šiuo įsakymu nustatytomis žemės sklypo ribomis ir nesutinka.

26Kolegija šioje vietoje taip pat pažymi, jog Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-0002-408/2006 pagal ieškovės A. B. (sklypo kaimynės iš vakarų pusės) ieškinį atsakovams T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Kauno apskrities viršininko 2004-05-13 įsakymo Nr. 02-05-3881 ir kt. bei dėl įpareigojimo T. P. ir I. P. patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis pagal žemės įsigijimo dokumentus. Pažymėtina, jog šioje byloje, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-762-343/2006 priimtos nutarties, kuria 2006-04-03 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, atsakovai P., atsiliepdami į A. B. ieškinį, teigė, jog ,,I. P. sklypo matavimai yra tikslūs“, ,,Matininkas V. M. asmeniškai kelis kartus iki atliekant matavimus buvo susitikęs su ieškove, visi gretimų sklypų savininkai pritarė atliekamiems matavimams, apie matavimus buvo informuota ir viešai 2004-04-03. Todėl ieškovė turėjo visas sąlygas pateikti savo pastabas ar turimus dokumentus matininkui, tačiau jų nepateikė nustatyta tvarka. Dėl motyvų, jog ieškovės elgesys be pagrindo buvo vertinamas kaip persigalvojimas, o ne kaip suklaidinimas, atsakovai nurodo, kad apeliantė pati aktyviai dalyvavo nustatant žemės sklypų ribas, jos duktė bei sūnus aktyviai domėjosi rengiamais planais, t.y. ieškovei ir jos artimiesiems buvo gerai žinomos detalaus plano rengimo aplinkybės (jie patys ne kartą buvo nuvykę į atitinkamas institucijas tais tikslais), tačiau net žodinių pretenzijų ar pastabų reiškiama nebuvo. Toks elgesys (vėlesnis persigalvojimas) turėtų būti vertinamas kaip ieškovės nerūpestingumas ir neapdairumas įgyvendinant jos pačios teises, todėl neturėtų būti pagrindu naikinti sąžiningai atliktus matavimus ir nustatytas žemės sklypo ribas.“ Teismai, išnagrinėja šią bylą, kuri užsibaigė LAT 2007-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, aplinkybių, kad atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų pažeista jų atlikimo procedūra, nenustatė. Akivaizdu, jog šioje dabar nagrinėjamoje byloje P. laikosi kitokios pozicijos, o jų pačių civilinėje byloje Nr. 2-0002-408/2006 išsakytais argumentais ieškinį prašo atmesti atsakovė.

27Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė, 2011-03-18 patvirtindama suderintą planą (2 t., b. l. 13), sutiko, kad numatant kelią buvo pažeistos procedūros ir kad pirminės ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka dabartinių, kad atsakovė su apeliantė rado būdą klaidai ištaisyti. Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, žemės sklypo ribos gali būti keičiamos tik pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso apeliantei, todėl tik ji galėjo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą dėl sklypo ribų pakeitimo. Šiuo atveju apeliantė ir inicijavo teritorijų planavimo dokumento rengimą, parengtą 0,1060 ha ginčo žemės sklypo planą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui V. D., kuris tik konstatavo, kad šis planas parengtas atsižvelgiant į 1995-11-10 projekto autorės parengtą žemės sklypo ribų nužymėjimo abrisą, tačiau tai, kolegijos nuomone, dar nereiškia, jog atsakovė sutiko su ieškinio patenkinimu ir kad ieškinys dėl kadastro duomenų pakeitimo nesant tam įstatyme numatytų prielaidų turi būti patenkintas. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB ,,Inventora“ sudarant sklypo planą (2 t., b. l. 13) nebuvo atlieka žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūra – nebuvo atnaujinami ginčo sklypo kadastro duomenys, nebuvo sudarytas sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir kt., todėl kolegija, pritardama atsakovės argumentams, planą vertina tik kaip vieną iš nagrinėjamoje byloje pasiūlytų teisminio ginčo taikaus sprendimo variantų, o ne kaip ginčo sklypo kadastrinių matavimų metu parengtą brėžinį ir tuo labiau – ne kaip atsakovės sutikimą su pareikštu ieškiniu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo N. P. dėl minėto plano teisėtumo kreipėsi į atsakovę ir gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad šio plano pagrindu nėra teisinės galimybės pakeisti sklypo ribas.

28Apeliantės teiginį, kad nebus apsunkintas trečiųjų asmenų patekimas į jiems priklausančius sklypus, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad apeliantė net ir nebūdama ginčijamo kelio savininke užtvėrė šį kelią, tuo apribodama trečiųjų suinteresuotų asmenų patekimą į nuosavybės teise valdomus sklypus. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškinio patenkinimas pažeistų N. P., T. D. M. N., kaip gretimų sklypų savininkų, teises patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tokiu būdu apribojant jų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir pažeidžiant LR CK 4.37 str. įtvirtintą absoliučią savininkų teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų naudoti nuosavybės teisės objektus.

29Apeliantė taip pat mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ne teismas nenurodęs, kodėl buvo remiamasi vienais įrodymais, o atmetami kiti. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 346 str. 2 dalies 1 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

30Dėl apeliantės teiginio, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, kolegija mano, kad ekspertizės paskyrimas būtų tik šios bylos bereikalingas vilkinimas. Ieškovės 2010-10-05 prašyme (1 t., b. l. 93) suformuluota dalis kausimų (pvz., ,,Ar galima projektuoti privažiavimo prie sklypo kelią labai aukšto upės kranto šlaito pakraščiu?“), kolegijos nuomone, visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštu ieškiniu, o atsakymas į kitus užduotus klausimus (netgi pasitvirtinus ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms) nėra susijęs su šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimu dėl prieš tai jau aptartų aplinkybių.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skirti ieškovei 20.000 Lt baudą už nepagrįsto ieškinio ir apeliacinio skundo teikimą, nes, jų nuomone, ieškovė inicijavo šią bylą tik siekdama sušvelninti jos ir sutuoktinio savavališkų statybų padarinių šalinimą (tai konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2010-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1548-324/2010) arba padaryti jį neįmanomą bei kitaip vilkinti teismo procesą, t. y. piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą (CPK 95 str.). Kolegijos nuomone, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl, jos manymu, pažeistos teisės gynimo su argumentuotu ieškiniu, įgyvendino CPK 5 str. įtvirtintą savo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Nenustačius tiesioginio ieškovės nesąžiningumo kreipiantis į teismą tiek su ieškiniu, tiek su apeliaciniu skundu, kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

32Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys pagrįstai atmestas, palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2010-04-30 ieškovė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu... 3. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu (t. 2, b. l. 80-84)... 4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai... 5. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 86-92) prašo panaikinti Kauno rajono... 6. 1. Apeliantės nuomone, žemės sklypo ribos paslinkimas į pietinę pusę... 7. 2. Teismas nepagrįstai konstatuoja, jog aplinkybė, kad kelias faktiškai... 8. 3. Teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį būtų pažeistos trečiųjų... 9. 4. Apeliantė mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl yra... 10. 5. Teismas neįvertino visų bylos įrodymų bei neišsprendė procesinių... 11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 98-99) prašo teismo... 12. Tretieji asmenys N. P. (t. 2, b. l. 102-107) ir D. D. atsiliepimu į... 13. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise... 17. Ieškovė su šioje byloje pareikštu ieškiniu pateikė žemės sklypo planą... 18. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamas 4 m pločio kelias, besiribojantis... 19. - 2004-01-28 ieškovas, kaip žemės savininkas, pasirašė ant jo paties... 20. - šiame plane (žemės tvarkymo bylos l. 29, 42) pažymėtos ginčo sklypo... 21. - 2004-05-13 Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į tai, jog,... 22. - sklypo (unikalus Nr. 5270-0010-0213) ribos būtent 2004-05-13 Kauno... 23. Akivaizdu, jog šiuo metu ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas... 24. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 2 d.... 25. Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto galutinai sutikslinto ieškinio... 26. Kolegija šioje vietoje taip pat pažymi, jog Kauno rajono apylinkės teisme... 27. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios... 28. Apeliantės teiginį, kad nebus apsunkintas trečiųjų asmenų patekimas į... 29. Apeliantė taip pat mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ne teismas... 30. Dėl apeliantės teiginio, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skirti ieškovei... 32. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atmeta, o... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 34. apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-21...