Byla A-556-1048-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininke) ir Aruno Sutkeviciaus (pranešejas), sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei, dalyvaujant pareiškejo atstovui prokurorui Jonui Rinkeviciui, atsakovo atstovui Rimgaudui Kvikliui, treciojo suinteresuoto asmens E. U. U. atstovei advokatei Redai Kurlavicienei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciuju suinteresuotu asmenu E. U. U., Ž. U. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima atsakovams Zarasu rajono savivaldybes administracijai, atsakovui ir treciajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Gražutes regioninio parko direkcijai, E. U. U., Ž. U., S. B. del sprendimu panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškejas, prokuroras) su pareiškimu kreipesi i teisma (T 1, b. l. 3-8), kuriame praše: 1) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. liepos 18 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ); 2) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2006 m. rugpjucio 28 d. statybos leidima Nr. ( - ); 3) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 „Apie nebaigta statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statini“; 4) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. spalio 31 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ); 5) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidima Nr. ( - ); 6) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5 „Apie nebaigta statyba (rekonstravima, kapitalini remonta) be esminiu nukrypimu nuo projekto“.

5Pareiškejas skunda grinde tuo, kad 2005 m. rugpjucio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo iregistruota S. B. nuosavybes teise i 0,5300 ha mišku ukio pagrindines tikslines naudojimo paskirties žemes sklypa, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis

6Nr. ( - ), ( - ) sav., ( - ) regioninio parko ( - ) mariu hidrografinio draustinio teritorijoje. Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architekte 2006 m. liepos 18 d. patvirtino ir išdave S. B. ukinio pastato atstatymo minetame žemes sklype ( - ) sav., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), projektavimo salygu savada Nr. ( - ). Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktorius 2006 m. rugpjucio 28 d. išdave S. B. statybos leidima Nr. ( - ), kuriuo minetame žemes sklype leidžiama statyti ukini pastata. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamentas 2006 m. rugsejo 13 d. išdave pažyma Nr. 9 „Apie nebaigta statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statini“, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsejo 19 d. buvo iregistruotas nebaigtas statyti pastatas (unikalus Nr. ( - )), esantis minetame žemes sklype (Nekilnojamojo turto registre nurodytas ankstesnis nepatikslintas minetos pažymos Nr. 47). S. B.

72008 m. rugsejo 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) mineta žemes sklypa, o 2006 m. rugsejo 21 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šiame sklype esanti nebaigta statyti pastata (unikalus Nr. ( - )) perleido E. U. U. ir Ž. U. nuosavyben. Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architekte

82006 m. spalio 31 d. patvirtino ir išdave S. B. statomo ukinio pastato rekonstrukcijos i gyvenamaji nama ir pirties esamoje sodyboje statybos minetame žemes sklype projektavimo salygu savada Nr. ( - ). Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktorius

92006 m. gruodžio 28 d. išdave E. U. ir Ž. U. statybos leidima Nr. ( - ), kuriuo minetame sklype leidžiama ukinio pastato rekonstrukcija i gyvenamaji nama ir pirties statyba. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamentas 2007 m. kovo 9 d. išdave pažyma Nr. 5 „Apie nebaigta statyba (rekonstravima, kapitalini remonta) be esminiu nukrypimu nuo projekto“, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2007 m. kovo 9 d. buvo iregistruota nebaigta statyti pirtis (unikalus Nr. ( - )), esanti minetame žemes sklype ( - ) sav. Prokuroras paaiškino, kad skundžiami administraciniai aktai yra neteiseti. Žemes sklypo ( - ) sav. (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), kuriame vykdoma mineta statyba, pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra mišku ukio. Todel išduodant skundžiamus projektavimo salygu savadus ir statybos leidimus buvo privaloma vadovautis Mišku istatymo ir Žemes istatymo nuostatomis, nes butent šie istatymai pirmiausiai reglamentuoja teisinius santykius del mišku ukio paskirties žemes. Saugomu teritoriju istatymo 1 dalies 1 punktas taip pat numato, kad veikla saugomose teritorijose reglamentuoja inter alia Mišku istatymas ir kiti istatymai. Remesi Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma miško (mišku ukio paskirties) žemeje galima statyti medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irengimus (irenginius), o kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie statiniai gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) žemes, nei Mišku istatyme, nei Žemes istatyme nera. Tuo remdamasis prokuroras teige, kad pagal nustatyta paskirti mišku ukio žeme negali buti urbanizuojama, todel ukinio pastato, rekonstruojamo i gyvenamaji nama, ir pirties, kuriems buvo išduoti skundžiami projektavimo salygu savadai ir statybos leidimai, statyba joje negalima, nes mineti teises aktai mišku ukio paskirties žemeje leidžia statyti tik medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irenginius. Aplinkybe, kad mišku ukio paskirties žemes sklype ( - ) sav. (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), mineta statyba vykdoma buvusios sodybos vietoje, atstatant neišlikusi ukini pastata, esmines reikšmes neturi, nes mineti teises aktai to taip pat neleidžia. Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. spalio 13 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A63-1721/2008, 2008 m. vasario 12 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A556-206/2008. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (toliau - ir LAT), pasisakydamas del galimybes nustatyti juridine reikšme turinti sodybos statiniu liekanu buvimo miško paskirties žemeje fakta, taip pat yra konstataves, kad faktas, jog mišku ukio paskirties žemes sklype yra buvusios sodybos statiniu liekanu, negali sukelti teisiniu pasekmiu, nes tiesiogiai negali sukurti prielaidu statiniams atstatyti mišku ukio paskirties žemeje, kurioje pagal mineta teisini reglamentavima pastatu statyba negalima (LAT 2008-06-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-117/2008). Remdamasis tuo, kas išdestyta, prokuroras padare išvada, kad skundžiami projektavimo salygu savadai ir statybos leidimai buvo išduoti pažeidžiant Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta, Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, del ko jie turi buti panaikinti kaip neteiseti ir prieštaraujantys aukštesnes galios teises aktams. Paaiškino, kad pripažinus, jog statybos leidimas išduotas neteisetai ir ji panaikinus, turi buti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios pasekmes (LAT 2000-01-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-20/2000; LVAT 2007-09-21 nutartis administracineje byloje Nr. A3-754-07). Neteisetu skundžiamu statybos leidimu pagrindu buvo išduotos skundžiamos Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento pažymos, t. y.

102006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 ir 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5. Todel šios pažymos taip pat neteisetos ir turi buti panaikintos.

11Atsakovas Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepime i pareiškima (T 1, b. l. 51-53) praše spresti ginca teismo nuožiura.

12Atsakovas nurode, kad pripažista, kad statyba žemes sklype, kurios paskirtis mišku ukio, yra ribota ir galima tik Mišku ir Žemes istatymuose numatytu budu. Taciau žemes sklypas, esantis ( - ) sav., unikalus Nr. ( - ), kuriam išduoti gincijami 2006 m. rugpjucio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ) ir

132006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ), yra saugomoje teritorijoje – ( - ) regioninio parko direkcijos teritorijoje. I šia teritorija ieinanciu žemes sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja specialus istatymas – Saugomu teritoriju istatymas, kuris numato galimybe, nustacius juridine reikšme turinti fakta del šiame žemes sklype buvusios sodybos, vykdyti statybas. Suinteresuotas asmuo S. B. jam nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype toki fakta nusistate. Tai patvirtina Zarasu rajono apylinkes teismo

142006 m. birželio 14 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-328-310/2006. Atsakovas atkreipe demesi, kad pareiškejo minimame Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime statybu klausimas sprendžiamas Mišku ir Žemes istatymu kontekste ir klausimas nenagrinetas Saugomu teritoriju istatymo kontekste. Išduodant gincijamus dokumentus, nebuvo teismu praktikos, todel atsakovas neturejo pakankamo pagrindo neišduoti suinteresuotiems asmenims gincijamu projektavimo salygu savado ir statybos leidimo.

15Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime i pareiškima (T 2, b. l. 28-31) su pareiškejo reikalavimais sutiko.

16Atsakovas pažymejo, kad 2006 m. liepos 18 d. projektavimo salygu savadas Nr. ( - ), 2006 m. rugpjucio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ), 2006 m. spalio 31 d. projektavimo salygu savadas Nr. ( - ) bei

172006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ) buvo išduoti pažeidžiant Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta, del to jie yra neteiseti ir prieštaraujantys aukštesnes galios teises aktams. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 ir 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5 išduotos gincijamu leidimu pagrindu, todel pripažinus neteisetais statybos leidimus ir juos panaikinus, turi buti panaikintos ir ju pagrindu atsiradusios teisines pasekmes.

18Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (T 2, b. l. 35-38) su pareiškejo reikalavimais sutiko, praše juos patenkinti.

19Treciasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad mišku ukio paskirties žemeje leidžiama tik medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu statyba. Nors žemes sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) yra saugomoje teritorijoje, t. y. ( - ) regioninio parko ( - ) mariu hidrografinio draustinio teritorijoje, taciau Žemes istatymas ir Mišku istatymas nenumato galimybes mišku ukio paskirties žemes sklypuose statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose.

20Tretieji suinteresuoti asmenys E. U. U. ir Ž. U. atsiliepime i pareiškima (T 2, b. l. 56-61) nurode, kad su pareiškimo reikalavimais nesutinka.

21Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad šiuo konkreciu atveju teises aktais nustatyti ribojimai nera proporcingi siekiamam tikslui, o asmenu teises yra ribojamos labiau negu butina visuotinai reikšmingam ir pagristam tikslui pasiekti – išsaugoti ( - ) marias. Žinoma, kad taip vadinamas miškas ( - ) k. teritorijoje atsirado veliau, nei XIX a. pab. – XX a. pirmoje puseje cia buvusios sodybos – maždaug prieš 50 metu. Iki tol žemelapiuose žemes sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) teritorijoje nebuvo žymimi jokie miškai. Todel nebus proporcinga, jeigu bus ribojamos teises, kurios egzistavo iki tol, kol medžiu savaiminukais apaugusi ne miško žeme nebuvo inventorizuota ir itraukta i apskaita kaip miškas. Prokuroro pareiškimas, ginant viešaji interesa, yra nepagristas, nes viešasis interesas nera pažeistas – miškui, jo apsaugos režimui ir gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimui nebuvo padaryta jokios žalos, o gyventojai ir lankytojai išsaugojo visas galimybes poilsiaudami susipažinti su Antalieptes mariomis, ju gamtine ekosistema, tarp ju ir mišku. Be to, prokuroras net neirodinejo, kad administraciniu aktu igyvendinimas butu sukeles realias neigiamas pasekmes ( - ) regioninio parko ( - ) mariu hidrografinio draustinio tradiciniam kraštovaizdžiui, gamtos bei kulturos vertybems. Atkreipe demesi, kad skundžiami administraciniai aktai jau yra sukele materialinius teisinius padarinius, todel prokuroras, siekdamas apginti viešaji interesa, taciau pareiškime teismo prašydamas tik panaikinti administracinius aktus, nesiejant to su materialiniu teisiniu padariniu pašalinimu, akivaizdžiai neapgins viešojo intereso. Pareikšto pareiškimo tikslas, manytina, yra siekis, kad pareigunai, institucijos nedarytu tokiu klaidu, nepažeidinetu istatymu ar kitu teises aktu. Tarnautojams istatymais nenumatyta pareiga neteisetais sprendimais valstybei padarytus nuostolius atlyginti asmeninemis lešomis. Nusprendus nugriauti statinius, butent valstybes mokesciu moketojai tures atlyginti statiniu savininkams padaryta žala. Šioje byloje protingas mokesciu moketoju pinigu leidimas yra didesnis viešasis interesas, negu visapusiškas ir nuoseklus teises aktu igyvendinimas.

22Treciasis suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime i pareiškima (T 2, b. l. 62-67) prašo skundžiamus administracinius aktus palikti galioti, remesi tokiais paciais motyvais, kokius nurode savo atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys E. U. U. ir Ž. U.

23II.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendimu (T 2, b. l. 89-95) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima patenkino - panaikino Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. liepos 18 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ), panaikino Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2006 m. rugpjucio 28 d. statybos leidima Nr. ( - ), panaikino Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 „Apie nebaigta statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statini“, panaikino Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. spalio 31 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ), panaikino Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidima Nr. ( - ), panaikino Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5 „Apie nebaigta statyba (rekonstravima, kapitalini remonta) be esminiu nukrypimu nuo projekto“.

25Teismas nustate, kad gincijami administraciniai aktai susije su ukinio pastato statyba, ji rekonstruojant i gyvenamaji nama, bei pirties statyba S. B. priklausiusiame, o dabar E. U. U. bei Ž. U. nuosavybes teise priklausanciame 0,5300 ha mišku ukio pagrindines tikslines naudojimo paskirties žemes sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k., ( - ) r. sav., ( - ) regioninio parko ( - ) mariu hidrografinio draustinio teritorijoje. Byloje ginco, kad 0, 5300 ha žemes sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra mišku ukio paskirties, nera. Teismas, vadovaudamasis Žemes istatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktais, 26 straipsnio 1, 4 dalimis, Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Saugomu teritoriju istatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, LVAT 2008 m. spalio 13 d. nutartimi administracineje byloje A63-1721/2008, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, konstatavo, kad Zarasu rajono savivaldybes administracija, 2006 m. liepos 18 d. patvirtindama projektavimo salygu savada Nr. ( - ), 2006 m. rugpjucio 28 d. išduodama statybos leidima Nr. ( - ), taip pat 2006 m. spalio 31 d. patvirtindama projektavimo salygu savada Nr. ( - ) ir 2006 m. gruodžio 28 d. išduodama statybos leidima Nr. ( - ), pažeide Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, Žemes istatymo 21 straipsnio 1, 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todel mineti administraciniai aktai yra naikintini. Panaikinus gincijamus statybos leidimus, naikintinos ir tokiu statybos leidimu pagrindu atsiradusios teisines pasekmes, t. y. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 „Apie nebaigta statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statini“ ir 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5 „Apie nebaigta statyba (rekonstravima, kapitalini remonta) be esminiu nukrypimu nuo projekto“. Teismas taip pat nurode, kad bylos duomenys rodo, jog Utenos apskrities viršininko administracija del šioje byloje gincijamu aktu teisetumo informacija prokurorui pateike 2009 m. vasario 5 d., Vilniaus apygardos prokuratura šia informacija gavo 2009 m. vasario 11 d. Prokuroras i teisma kreipesi 2009 m. kovo 4 d., todel teismas padare išvada, kad prokuroras Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepažeide. Teismas konstatavo, kad nagrinejamu atveju prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas ir prokuroras, vykdydamas savo pareiga, itvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, turejo teise kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo.

26III.

27Tretieji suinteresuoti asmenys E. U. U., Ž. U. apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 102-113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima - prokuroro pareiškima atmesti kaip nepagrista. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Teismo sprendimas neatitinka ABTI 86 straipsnio 1 dalies reikalavimu, nes teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinejo bylos aplinkybes, netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, ginco santykiui netinkamai taike materialines ir procesines teises normas.

292. Vadovaujantis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, LR aplinkos ministro 2002 m. rugpjucio 10 d. isakymu Nr. 415 patvirtinto Gražutes regioninio parko apsaugos reglamento 57 punktu, buvo parengti ir išduoti gincijami administraciniai aktai, todel jie turi buti laikomi teisetais. Teismas minetu Saugomu teritoriju istatymo bei ji detalizuojanciu poistatyminiu aktu nuostatu netaike visiškai. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime apskritai nenagrinejo klausimo del to, ar mišku ukio pagrindines tikslines paskirties žemeje galima atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose, todel šiuo atveju nera jokio teisinio pagrindo šio nutarimo išaiškinimus taikyti nagrinejamoje byloje, be to, pastatu atstatymo esamose ar buvusiose sodybose teisinio reguliavimo skirtingumas nuo nauju pastatu statybu ir proporcingumo principas neleidžia 2006 m. kovo 14 d. nutarimo aiškinti taip placiai, kad jis apimtu draudima mišku ukio pagrindines tikslines paskirties žemeje atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose.

303. Teisine galimybe atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose reikia skirti nuo visiškai nauju pastatu statybu, kuriu pagrindu žemes sklype pastatomi visiškai nauji, iki tol niekada jame nebuve, pastatai. Teisine galimybe atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose yra siejama su teisetu lukesciu principu atkurti buvusias sodybas ir žymiai mažesne žala gamtai, todel tokio pobudžio statybos dažnai yra leidžiamos netgi tokiose vietovese, kuriose nauju pastatu (nesusijusiu su tam tikra veikla) statyba yra visiškai draudžiama.

314. Svarstytina galimybe ne ignoruoti Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata ir jos visai netaikyti, o kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu išaiškinti, ar Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata ir Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalis bei Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra tarpusavyje suderinamos, o jeigu ne, ar tokia teisine kolizija teisineje valstybeje yra leistina.

325. Prokuroro pareiškimas negalejo buti tenkinamas del to, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas viešasis interesas, o jeigu ir buvo pažeistas, prokuroras savo pareiškimu negali jo realiai apginti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas viešuoju interesu pripažino butent mišku, kaip ypatingu vertybiu, išsaugojima. Apeliantai visiškai sutinka, kad mišku išsaugojimas yra viešasis interesas, taciau nesutinka, kad administraciniais aktais šis interesas buvo pažeistas. Bylos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad tik dalis mišku ukio pagrindines tikslines paskirties žemeje esanciu objektu yra laikomi mišku, kuris yra ginamas kaip viešasis interesas. Kita vertus, net jeigu butu pripažinta, jog šioje byloje yra viešasis interesas ir administraciniais aktais jis buvo pažeistas, viešasis interesas nera absoliutus: jis turi buti suderintas tiek su kitais viešaisiais interesais, tiek su privaciais interesais. Šiuo atveju viešuoju interesu reiketu laikyti ir mokesciu moketoju teise i protingus bei proporcingus mokescius ir teise, kad surinkti mokesciai nebutu švaistomi, jais apmokant valdžios instituciju klaidu pasekmes. Konstitucijoje itvirtintos vertybes - asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali buti priešpriešinamos, todel šioje srityje butina užtikrinti teisinga ju pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, LVAT

332008 m. liepos 25 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-335/2008 ir kt.).

346. Viešojo intereso gynimas turi buti ne formalus, o realus - sukelti realias teisines pasekmes. Todel teismas, nagrinedamas prokuroro reikalavima panaikinti administracinius aktus, visais atvejais turi nustatyti, ar šiu aktu panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešaji interesa. Nenustacius, kad administraciniu aktu panaikinimas sukeltu realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškejo reikalavimas turetu buti netenkinamas, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas (LVAT 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822-65/2009). Atkreiptinas demesys, kad šiuo atveju administraciniai aktai jau yra sukele materialinius teisinius padarinius, t. y. administraciniu aktu pagrindu buvo vykdytos statybos ir pastatai jau yra iš dalies pastatyti. Nepaisant to, prokuroras pareiškime nereiške jokio reikalavimo del administraciniu aktu sukeltu materialiniu teisimu padariniu panaikinimo.

35Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (T 2, b. l. 125-129) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.

36Pareiškejas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas, priimtas nepažeidžiant materialines bei procesines teises normu. Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos nesuteikia teises vykdyti gyvenamojo namo ir jo priklausiniu statybos mišku ukio paskirties ar miško žemeje, net ir esamose ar buvusiose sodybose. Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dalis bei Mišku istatymu 2 straipsnio 3 dalis, priešingai nei nurodo apeliantai, yra laikytinos specialiosiomis normomis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu, o ne atvirkšciai. Be to, pažymi, kad pagal Statybos istatymo 2 straipsnio 17 dali buvusio (sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto) statinio atstatymas taip pat yra laikomas naujo statinio statyba, todel neturi jokio pagrindo ir prasmes apeliantu meginimas šiuo atveju vykdoma statyba palikti už naujos statybos savokos ribu. Nurodo, kad miško paskirties suteikimas žemei yra neatsiejamas nuo i ja patenkancio miško, kaip ypatingo nuosavybes teises objekto ir visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes, išsaugojimo. Be to, viešasis interesas šiuo atveju yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybes instituciju ir pareigunu funkciju vykdymas, inter alia statybu srityje. Valstybes institucijoms pažeidus istatyma arba kita teises akta, pakertamas pilieciu pasitikejimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybes instituciju veikloje butu užtikrintas teisetumas ir jos tarnautu žmonems (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai nera ir negali buti laikomi formaliais ar smulkmeniškais pažeidimais. Nereagavimas i tokius pažeidimus ir ju nešalinimas paneigtu principa, kad iš ne teises negali atsirasti teise, sukurtu pavojinga precedenta analogiškiems pažeidimams kartotis ateityje. Apeliantu teiginiai apie žala, kuria jie patirs del gincijamu aktu panaikinimo ir del to atsirasianciu pasekmiu, tera tik niekuo neparemtos prielaidos, o žalos padarymo faktas pirmiausia dar turetu buti ir irodytas, taciau tai nera šios bylos dalykas. Negalima sutikti ir su apeliantu argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantu teisetus lukescius, kuriuos jie neva turejo kreipdamiesi del gincijamu administraciniu aktu išdavimo, taip pat, kad apeliantai nežinojo ir negalejo žinoti, jog gincijami administraciniai aktai yra neteiseti. Pažymi, kad istatymams imperatyviai draudžiant mišku ukio paskirties žemeje statyti kitokius statinius nei medienos sandeliai ar kitokie su mišku susije irenginiai, tretieji suinteresuotieji asmenys jokio teiseto lukescio i gyvenamosios paskirties pastatu statyba mišku ukio paskirties žemeje net negalejo tureti ir neturejo. Tai, jog šioje byloje prokuroras nereiške reikalavimo del gincijamu aktu sukeltu materialiniu teisiniu padariniu likvidavimo, nereiškia, jog apskritai nera ir nebus to siekiama. Isiteisejus teismo sprendimui del minetu aktu panaikinimo, ju sukeltu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimo, o tuo paciu ir visiško viešojo intereso apgynimo bus siekiama kitame procese.

37Atsakovas Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda

38(T 2, b. l. 140-142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 23 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.

39Atsakovas nurodo, kad Saugomu teritoriju istatymas numato galimybe buvusios sodybos vietoje vykdyti statybas, t. y. atstatyti sodyba, todel yra nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu yra ribojama asmenu nuosavybes teises. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepagristai neivertino šiame gince proporcingumo principo privataus ir viešojo intereso aspektu. Pritartina apeliantu nuomonei, kad viešasis interesas, jei jis apskritai yra, ginamas formaliai ir jo tenkinimas gali sukelti žymiai sunkesniu pasekmiu, nei sodybu atstatymas. Pažymi, kad savivaldybems nera suteikta teises aiškinti teises aktus, todel savivaldybes išimtinai vadovaujantis teises aktais ir ju pagrindu priima sprendimus. Pažymi, kad Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, turinti igaliojimus ir pareiga užtikrinti statybu teisetuma bei turejusi realias galimybes spresti del šioje byloje gincijamo išduoto statybos leidimo teisetumo, laiku nesieme jokiu priemoniu, kad statybos leidima gavusio asmens teiseti lukesciai praejus trejiems metams nebutu paneigiami, nebutu pažeidžiamas teisiniu santykiu stabilumo principas. Todel Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, turinti igaliojimus statybu teisetumo srityje, turejo realias galimybes informuoti prokuratura del viešojo intereso pažeidimo išduodant statybos leidima žymiai anksciau, jei butu atlikusi tinkamai savo pareigas, o ne praejus keleriems metams.

40Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu i apeliacini skunda

41(T 2, b. l. 133-139) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.

42Atsakovas nurodo, kad urbanizuojant, t. y. užstatant statiniais (gyvenamasis namas, pirtis ar kt. ukiniai pastatai) miško žeme, jos paskirtis, naudojimo budas bei pobudis neatitiks istatymuose nustatytu požymiu. Be to, konstituciškai pagristi tikslai ir yra išsaugoti (apsaugoti) Konstitucijoje itvirtintas vertybes (miška ir pan.), todel yra proporcinga riboti asmenu ukine veikla (tarp ju ir statybas) vertingose vietovese, nes toks ribojimas ir šiai dienai nera absoliutus (besalygiškas), kadangi mišku ukio paskirties žemeje galima statyti su mišku susijusius statinius (pvz., medienos sandeliai, miško irenginiai ir pan.).

43Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu i apeliacini skunda (T 2, b. l. 130-132) prašo apeliacini skunda atmesti.

44Treciasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes teisingai taike ir aiškino teises aktus reglamentuojancius ginco santykius, tinkamai ivertino faktines aplinkybes. Pažymi, kad apeliantai nepagristai siaurai aiškina viešojo intereso objektus.

45Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a:

46IV.

47Apeliacinis skundas atmestinas.

48Del viešojo intereso.

49Prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešaji interesa, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.

50Istatymu leidejas viešaji interesa supranta placiai ir suteikia teise prokurorui spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti administracine byla, ar ne. Del to kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprendžia teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti viešojo intereso buvimo fakta, atsižvelgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikšme.

51Konstitucinis Teismas yra pažymejes, kad viešojo intereso kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (1997 m. gegužes 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei.

52Konstitucinis Teismas yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d. nutarimas).

53Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose akcentuojama, jog miškai - tai ypatingi nuosavybes teises objektai, nes mišku tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenes išlikimo bei raidos salyga, tad darytina išvada, kad miškai - tai visuotine reikšme turincios vertybes, o ju apsauga - viešasis interesas. Kadangi šioje byloje keliamas klausimas del mišku ukio paskirties žemes urbanizavimo, ginco žemes sklypas patenka ir i parko teritorija, kas (abiem atvejais), kaip aukšciau mineta, laikytina viešuoju interesu, prokuroras turejo teise ginti toki viešaji interesa, pareikšdamas prašyma del viešojo intereso gynimo administraciniame teisme. Vyriausiojo administracinio teismo kolegija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino viešojo intereso buvimo fakta ir prokuroro teise šioje byloje kreiptis i teisma ginant viešaji interesa. Apelianto argumentas, susijes su viešojo intereso nebuvimu, atmetamas kaip nepagristas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutarti administracineje byloje Nr. A17-742/2007).

54Del skundžiamu teises aktu teisetumo bei pagristumo.

55Administracineje byloje nera ginco del to, kad žemes sklypas, kuriame leista statyba, ne tik patenka i mišku ukio paskirties žeme, bet ir i saugoma teritorija - ( - ) regioninio parko teritorija. Pastarosios teritorijos žemes sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja specialus istatymas - Saugomu teritoriju istatymas.

56Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A556-206/2008 yra nurodes (Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina), jog egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal viena teisini reglamentavima negali buti iveiktas kitu to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikianciu teise atlikti tuos pacius tam tikrus veiksmus, todel apeliacinio skundo argumentai del STI 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei žemesnes galios teises aktu taikymo butu svarstytini tik tuo atveju, jei statyba mišku ukio paskirties žemeje butu leidžiama pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma. Butent ka tik pamineti teises aktai, kaip aukštesnes galios teises aktai, yra pagrindiniai, kuriais apibrežiama statyba mišku ukio paskirties žemeje.

57Pagal Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali (redakcija galiojusi projektavimo salygu savado išdavimo metu) buvo numatyta, kad miško žeme - apauges mišku (medynai) ir neapauges mišku (kirtavietes, žuve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir žaliaviniai krumynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame paciame plote esantys miško keliai, kvartalu, technologines ir priešgaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu užimti plotai, poilsio aikšteles, žveriu pašaru aikšteles, taip pat žeme, skirta miškui iveisti.

58Mišku istatyme nera kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie kiti statiniai dar gali buti ant miško ukio paskirties žemes. Pagal Mišku istatyma miško ukio paskirties žemeje yra leidžiama tik medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu, poilsio, žveriu pašaru aikšteliu statyba. Visu kitu statiniu inter alia pastatu atstatymas esamose ar buvusiose sodybose nera leidžiamas.

59Pagal Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dali (redakcija galiojusi 2006 m. liepos 18 d., kada buvo patvirtintas ir išduotas projektavimo salygu savadas) mišku ukio paskirties žemei pagal teritoriju planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apauges plotas (medynai); 2) neapauges mišku plotas: kirtavietes, žuve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir žaliaviniai krumynai bei plantacijos; 3) žeme, kuria užima miško keliai, kvartalu, technologines ir priešgaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu užimti plotai, poilsio aikšteles, žveriu pašaru aikšteles; 4) žeme, kurioje numatyta iveisti miška; 5) miško valdose isiterpusios kitos žemes naudmenos, tarp ju atskirais žemes sklypais nesuformuotos žemes ukio naudmenos. 2006 m. liepos 18 d. išduodant projektavimo salygu savada Žemes istatyme nebuvo kitu nuostatu, apibrežianciu, kokie dar kiti statiniai gali buti ant mišku ukio paskirties žemes. Vadinasi, ir pagal ši teises akta mišku ukio paskirties žemeje leistina tik specializuotu statiniu statyba: medienos sandeliu bei kitu susijusiu su mišku irenginiu, poilsio aikšteliu, žveriu pašaru aikšteliu statyba. Teise i sodybos bei kitu pastatu statyma (atstatyma) mišku ukio paskirties žemeje pagal Žemes istatyma nebuvo itvirtinta.

60Taigi statybos mišku ukio paskirties žemeje santykius reglamentuojantys Mišku istatymas ir Žemes istatymas nenumate išimciu del statiniu inter alia sodybu (pastatu) statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pažymetos vietoves ar kituose planuose), todel tvirtintina, jog negalejo buti sudarytos teisines prielaidos statybai mišku ukio paskirties žemeje, t.y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo salygu savada ir statybos leidima bei priimti paskesnius išvestinius teises aktus iš minetu teises aktu pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma nebuvo. Aukštesnes galios teises aktai (šiuo atveju istatymai ir jais nustatyti draudimai, apribojimai del statybu mišku ukio paskirties žemeje) negali buti iveikti žemesnes galios teises aktais, todel bet koks apeliavimas i žemesnes galios teisini reglamentavima palanku tretiesiems suinteresuotiems asmenims butu teisiškai neargumentuotas.

61Statybos leidimas buvo išduotas 2006 m. rugpjucio 28 d. Konstitucinis Teismas

622006 m. kovo 14 d., taigi prieš išduodant statybos leidima, prieme nutarima, kuriame konstatavo, kad „LR Vyriausybes 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybu privacioje žemeje reglamento 2 punkto nuostata „Mišku ukio paskirties žemeje pastatu statyba leidžiama <...>, kai tokiu pastatu reikia mišku ukio veiklai“ ta apimtimi, kuria mišku ukio paskirties žemeje leidžiama statyti ne tik medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisines valstybes principui, Mišku istatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma miško (mišku ukio paskirties) žemeje galima statyti medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irengimus (irenginius), o kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) žemes, nei Mišku istatyme, nei Žemes istatyme nera. Tai reiškia, jog 2006 m. rugpjucio 28 d. išduodant statybos leidima buvo privalu paisyti ir mineto Konstitucinio Teismo nutarimo.

63Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymejo, kad nera pakankamai teisiniu argumentu, kurie leistu teigti, jog aptartieji Mišku istatyme ir Žemes istatyme nustatyti ribojimai, - ypac atsižvelgiant i mišku, kaip ypatingu nuosavybes teises objektu, pobudi, ju ypatinga ekologine, socialine ir ekonomine reikšme aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagristam tikslui, kad savininku nuosavybes teises varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

64Del išdestytu priežasciu tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad pagal esama teisini reglamentavima mišku ukio paskirties žeme negali buti urbanizuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsejo 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-714/2010).

65Del viešojo intereso realaus apgynimo.

66Apeliaciniame skunde pasisakoma ir del to, kad viešojo intereso gynimas turi buti ne formalus, o realus – sukelti realias teisines pasekmes. Teigiama, jog vien panaikinus administracinius aktus, jei statybos leidimas yra realizuotas, kas ir yra šiuo atveju (iš dalies, remiamasi treciojo suinteresuoto asmens atstoves paaiškinimais duotais apeliacines instancijos teismo posedžio metu), viešasis interesas nebutu apgintas. Iš tikro aptariamas apeliacinio skundo argumentas nera visiškai nepagristas.

67Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymejes, jog nors teises aktai ir ne

Nustatė

68, kad viešaji interesa ginantis subjektas reikalavimus del administraciniu aktu panaikinimo ir reikalavimus del statybos teisiniu pasekmiu šalinimo reikštu toje pacioje byloje, taciau, tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, administraciniu aktu panaikinimas pripažintinas nukreiptu i viešojo intereso gynima tik tuo atveju, jei toks panaikinimas butu siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu). Tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu ju statyba pažeide viešaji interesa, viešojo intereso apgynimas reikštu neteisetos statybos teisiniu pasekmiu pašalinima, o ne vien administraciniu aktu, kurie salygojo šias statybas, panaikinima (2009 m. vasario 12 d. išplestines teiseju kolegijos nutartis administracineje byloje Nr. A822–65/2009).

69Skundžiami administraciniai teises aktai realizuoti, statyba iš dalies užbaigta, viešaji interesa ginantis subjektas šioje byloje nera pateikes reikalavimu, susijusiu su neteisetos statybos padariniu šalinimu, taciau, atsižvelgiant i tikrinamos konkrecios bylos aplinkybes, tai nera pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima.

70Pirma, akivaizdu, jog istatymu leidejas imperatyviai draude mišku ukio paskirties žemeje statyti kitokius statinius nei medienos sandeliai ar kitokie su mišku susije irenginiai, todel tretieji suinteresuoti asmenys jokio teiseto lukescio i gyvenamosios paskirties pastatu statyba mišku ukio paskirties žemeje negalejo tureti. Antra, tai, jog šioje byloje prokuroras iš karto nereiške reikalavimo del gincijamu aktu sukeltu materialiniu teisiniu padariniu likvidavimo, nereiškia, jog apskritai nebus to siekiama. Teismo posedžio metu buvo paaiškinta, kad isiteisejus teismo sprendimui del minetu aktu panaikinimo, ju sukeltu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimo, o tuo paciu ir visiško viešojo intereso apgynimo butu siekiama kitame procese. Šiais paaiškinimais tiketi kliuciu nera. Vadinasi, apeliacinio skundo tenkinti nera visiškai jokio pagrindo.

71Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendima palikti nepakeista, o E. U. U., Ž. U. apeliacini skunda atmesti.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir... 5. Pareiškejas skunda grinde tuo, kad 2005 m. rugpjucio 3 d. Nekilnojamojo turto... 6. Nr. ( - ), ( - ) sav., ( - ) regioninio parko ( - )... 7. 2008 m. rugsejo 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) mineta... 8. 2006 m. spalio 31 d. patvirtino ir išdave S. B. statomo ukinio pastato... 9. 2006 m. gruodžio 28 d. išdave E. U. ir Ž. U. statybos leidima Nr. ( -... 10. 2006 m. rugsejo 13 d. pažyma Nr. 9 ir 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 5. Todel... 11. Atsakovas Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepime i pareiškima... 12. Atsakovas nurode, kad pripažista, kad statyba žemes sklype, kurios paskirtis... 13. 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ), yra saugomoje... 14. 2006 m. birželio 14 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-328-310/2006.... 15. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime i... 16. Atsakovas pažymejo, kad 2006 m. liepos 18 d. projektavimo salygu savadas Nr.... 17. 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. ( - ) buvo išduoti... 18. Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos... 19. Treciasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad mišku ukio paskirties žemeje... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys E. U. U. ir Ž. U. atsiliepime i pareiškima (T... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad šiuo konkreciu atveju teises... 22. Treciasis suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime i pareiškima (T 2, b. l.... 23. II.... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendimu (T... 25. Teismas nustate, kad gincijami administraciniai aktai susije su ukinio pastato... 26. III.... 27. Tretieji suinteresuoti asmenys E. U. U., Ž. U. apeliaciniu skundu (T 2, b. l.... 28. 1. Teismo sprendimas neatitinka ABTI 86 straipsnio 1 dalies reikalavimu, nes... 29. 2. Vadovaujantis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, LR... 30. 3. Teisine galimybe atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose reikia... 31. 4. Svarstytina galimybe ne ignoruoti Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2... 32. 5. Prokuroro pareiškimas negalejo buti tenkinamas del to, kad šiuo atveju... 33. 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracineje byloje Nr.... 34. 6. Viešojo intereso gynimas turi buti ne formalus, o realus - sukelti realias... 35. Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (T 2, b. l. 125-129) prašo... 36. Pareiškejas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas... 37. Atsakovas Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini... 38. (T 2, b. l. 140-142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.... 39. Atsakovas nurodo, kad Saugomu teritoriju istatymas numato galimybe buvusios... 40. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu i apeliacini... 41. (T 2, b. l. 133-139) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.... 42. Atsakovas nurodo, kad urbanizuojant, t. y. užstatant statiniais (gyvenamasis... 43. Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos... 44. Treciasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš... 45. Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a:... 46. IV.... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. Del viešojo intereso.... 49. Prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta Administraciniu... 50. Istatymu leidejas viešaji interesa supranta placiai ir suteikia teise... 51. Konstitucinis Teismas yra pažymejes, kad viešojo intereso kaip valstybes... 52. Konstitucinis Teismas yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine... 53. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose... 54. Del skundžiamu teises aktu teisetumo bei pagristumo.... 55. Administracineje byloje nera ginco del to, kad žemes sklypas, kuriame leista... 56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr.... 57. Pagal Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali (redakcija galiojusi projektavimo... 58. Mišku istatyme nera kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie kiti statiniai dar... 59. Pagal Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dali (redakcija galiojusi 2006 m. liepos... 60. Taigi statybos mišku ukio paskirties žemeje santykius reglamentuojantys... 61. Statybos leidimas buvo išduotas 2006 m. rugpjucio 28 d. Konstitucinis Teismas... 62. 2006 m. kovo 14 d., taigi prieš išduodant statybos leidima, prieme nutarima,... 63. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymejo, kad nera... 64. Del išdestytu priežasciu tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas... 65. Del viešojo intereso realaus apgynimo.... 66. Apeliaciniame skunde pasisakoma ir del to, kad viešojo intereso gynimas turi... 67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymejes, jog nors teises... 68. , kad viešaji interesa ginantis subjektas reikalavimus del administraciniu... 69. Skundžiami administraciniai teises aktai realizuoti, statyba iš dalies... 70. Pirma, akivaizdu, jog istatymu leidejas imperatyviai draude mišku ukio... 71. Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. sprendima... 73. Nutartis neskundžiama....