Byla e2A-502-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bergmile United LLP apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1273-467/2016 pagal ieškovo Bergmile United LLP ieškinį atsakovėms: uždarosioms akcinėms bendrovėms „Laringa“ ir „Todema“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Draudimo pasaulis“ ir uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Bergmile United LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 110 231,79 Eur žalos atlyginimo, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybę dėl žalos atlyginimo apribojant 2015 m. vasario 9 d. vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime nurodyta draudimo suma; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2014 m. sausio 1 d. su Ridgemore Management LLP sudarytos krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Vykdydamas krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP pavedimą, Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, 2015 m. kovo 31 d. su vežėju UAB „Todema“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą, pagal kurią pastaroji įsipareigojo pervežti jai perduotą krovinį – vario gaminius iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2a-213, Vilniuje (pasikrovimo vieta) į Aurubis AG, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20S39, Hamburge, Vokietijoje (pristatymo vieta) už 1 050 Eur pervežimo kainą. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Todema“ su UAB „Laringa“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Laringa“ įsipareigojo įvykdyti nurodytą UAB „Todema“ prievolę už 1 030 Eur pervežimo kainą. Tokiu būdu UAB „Laringa“ faktiškai vežė Bergmile United LLP perduotą krovinį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė – transporto priemonė ir ja vežtas krovinys buvo prarastas, dėl ko patirta 110 231,79 Eur žala (111 800,77 JAV dolerių) bei nuostoliai, susiję su krovinio vežimu. Nors UAB „Laringa“ pristatė krovinį į nustatytą vietą, tačiau krovinio neperdavė jo gavėjui ir paliko transporto priemonę stovėti Aurubis AG gamyklos aikštelėje Hamburge, Vokietijoje. 2015 m. balandžio 7 d. vežėjo atstovams atvykus į iškrovimo vietą, transporto priemonė ir krovinys buvo dingę. Apie įvykį buvo pranešta policijai, Vokietijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  3. Pagal Tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją (toliau – CMR konvencija) vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Kadangi atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių jų atsakomybę, jos privalo atlyginti prarasto krovinio vertę – 111 800,77 JAV dolerių, bei su vežimu susijusius nuostolius – 3 500 Eur už krovinio pristatymą į muitinės sandėlį bei 1 050 Eur už krovinio vežimą iš muitinės sandėlio krovinio gavėjui. AB „Lietuvos draudimas“, kaip UAB „Laringa“ draudiko, atsakomybė atsirado iš pastarųjų sudarytos sutarties (draudimo liudijimo). Ginčo įvykis pripažintinas draudžiamuoju pagal draudimo liudijimo priedo 3, 4, 5 dalis bei Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 (toliau – draudimo taisyklės) II dalies „Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos“ 1.13 ir 5.1.16 punktus. Ginčo krovinys buvo prarastas Vokietijoje, Hamburgo mieste, kai vežėjo darbuotojai, neturėdami galimybės krovinio iškrauti dėl vežėjo kaltės, paliko transporto priemonę bei joje esantį krovinį nesaugomoje prekių gavėjo aikštelėje.
  4. Ieškovo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą įrodo krovinio savininko ir siuntėjo Ridgemore Management LLP patvirtinimas, kad Bergmile United LLP atlygino krovinio siuntėjui atsiradusią 111 800,77 JAV dolerių žalą dėl jam priklausančio krovinio – vario gaminių, kurie laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. turėjo būti pervežti iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2A-213, Vilniuje, į Aurubis AG, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20539, Hamburgą, Vokietijoje, praradimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovėms UAB „Laringa“ – 619,02 Eur, UAB „Todema“ – 1 500 Eur, trečiajam asmeniui UADBB „Draudimo pasaulis“ – 664 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas Bergmile United LLP ir Ridgemore Management LLP 2014 m. sausio 1 d. sudarė krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti Ridgemore Management LLP žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Ieškovas pateikė į bylą 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimus, kuriais, jo teigimu, Ridgemore Management LLP (krovinio siuntėjui) buvo atlyginta dėl ginčo įvykio kilusi žala, tačiau paminėtų mokėjimo pavedimų paskirtyse yra nurodyta, kad jais atliekamas sąskaitos papildymas. Nesant byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu buvo atliktos mokėjimo operacijos, teismas sprendė, kad nurodyti mokėjimai galėjo būti atlikti ir dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių, o ne kaip mokėjimas dėl žalos už ginčo krovinio praradimą atlyginimas. Tuo labiau, kad byloje nepateikta įrodymų, kad krovinio siuntėjas reiškė ieškovui pretenzijas ir reikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo padarytą žalą (nuostolius), taip pat kitų tinkamų pirminės (buhalterinės) apskaitos dokumentų. Be to, ieškovas į bylą pateikė 2015 m. balandžio 8 d. galutinę sąskaitą, iš kurios matyti, kad Ridgemore Management LLP krovinį pardavė įmonei Aurubis AG (krovinio gavėjui), dėl to teismas neatmetė tikimybės, kad būtent pastarasis turi teisę reikalauti žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo. Byloje nepateikta duomenų dėl nurodytos sąskaitos apmokėjimo, dėl Aurubis AG pretenzijų ieškovui arba krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo.
  3. Nors ieškovas pateikė į bylą krovinio siuntėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimą dėl prievolės įvykdymo, kurį laiko neginčijamu įrodymu, kad jis atlygino bendrovei Ridgemore Management LLP padarytą žalą, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuostoliai dėl prarasto krovinio atsirado būtent krovinio siuntėjui, neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas apskritai turėjo prievolę atlyginti žalą krovinio siuntėjui ir ar iš tikrųjų ją atlygino. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės buvo konstatuotos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuria ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę, tačiau jis tokia galimybe iš esmės nepasinaudojo. Ieškovas pateikė tik dar vieną – 2016 m. kovo 31 d. Ridgemore Management LLP patvirtinimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių neginčijamų įrodymų.
  4. 2016 m. kovo 31 d. Ridgemore Management LLP patvirtinime dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad ginčo dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo nekilo – Bergmile United LLP 2015 m. birželio 30 d. akte dėl skolų suderinimo patvirtino esanti skolinga krovinio siuntėjui 111 800,77 JAV dolerių sumą, kad ieškovas apmokėjo 2015 m. birželio 10 d. jam išrašytą sąskaitą. Įvertinęs tai, kad ieškovas teigia dar 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimais atlyginęs žalą Ridgemore Management LLP, teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovas pagal 2016 m. birželio 30 d. aktą pripažintų pareigą atlyginti krovinio siuntėjui tą pačią žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad krovinio siuntėjo patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais ieškovo regresinio reikalavimo į atsakoves teisei pagrįsti.
  5. Konstatavęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo teisės ir ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, teismas nurodė nepasisakysiantis dėl kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu ieškinį dėl ginčo krovinio praradimo atsakovėms pareikštų asmuo, turintis atitinkamą reikalavimo teisę, nurodytos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos iš naujo, todėl pasisakyti dėl jų, atmetant ieškinį šioje byloje, yra netikslinga ir nereikalinga.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovas Bergmile United LLP apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas į bylą pateikė pakankamai tinkamų ir leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo praradus krovinį. Teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino visapusiškai ir objektyviai, į juos nesigilino, nesivadovavo elementariomis logikos taisyklėmis, nustatė ieškovui nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą.
    2. Teismas nesivadovavo įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis ir nukrypo nuo šias teises normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai, o ne jų visetą, nepagrįstai nustatė prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, nors byloje paaiškintos ginčo faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai aiškiai įrodo nuoseklią ginčo įvykių seką ir ieškovo reikalavimo teisę.
    3. Vertindamas, kad mokėjimo pavedimai, kuriuose aiškiai nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, savaime nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys faktą, kad ieškovas atlygino krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo atsiradusius nuostolius, teismas, siekdamas pašalinti iškilusius neaiškumus bei nustatyti objektyvią tiesą, turėjo mokėjimo pavedimuose nurodytus duomenis vertinti neatsiejamai nuo kitų byloje pateiktų įrodymų – 2015 m. birželio 10 d. krovinio siuntėjo ekspeditoriui pateiktos sąskaitos 111 8000,77 JAV dolerių sumai, kurią prašomą apmokėti kaip kompensaciją už nepristatytą krovinį, bei Ridgemore Management LLP 2015 m. birželio 30 d. sudaryto akto, kuriuo patvirtinama, kad ieškovas atsiskaitė su krovinio siuntėju 2016 m. birželio 18, 25 d. atlikdamas dalinius skolos grąžinimus.
    4. 2015 m. birželio 30 d. akte patvirtinama, kad galutinis ieškovo skolos likutis nurodytai datai sudaro 0,00 JAV dolerių. Maža to, paminėtame akte aiškiai nurodoma, kad ieškovas su krovinio siuntėju atsiskaitė 2015 m. birželio 18 ir 25 d., kai buvo atlikti mokėjimo pavedimai, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta sąskaitos papildymas.
    5. Tai, kad į bylą buvo pateikta krovinio siuntėjo krovinio gavėjui išrašyta sąskaita už krovinį, nereiškia, kad krovinys dar iki pervežimo buvo parduotas Aurubis AG. Krovinio pardavimą patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta, o bylos nagrinėjimo metu ieškovas, pateikęs paties krovinio siuntėjo raštišką pareiškimą, patvirtino, kad Aurubis AG jam pateiktų sąskaitų nėra mokėjęs dėl to, kad krovinys jo gavėjui taip ir nebuvo perduotas.
    6. Teismas galėjo papildomai atsižvelgti į Hamburgo policijos pateiktus duomenis apie nusikalstamą įvykį – transporto priemonės bei jame esančio krovinio vagystę, iš kurių matyti, kad nukentėjusia dėl įvykio buvo pripažinta Lietuvos ekspedicinė įmonė, kuri Anglijos įmonės užsakymu metalo laužą iš Rusijos turėjo pristatyti įmonei Aurubis AG. Pastaroji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Be to, pagal pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas nuosavybės teisė į turtą pereina pirkėjui tik nuo turto perdavimo momento. Šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad turtas – krovinys, gavėjui nebuvo perduotas. Todėl teismui neturėjo kilti abejonių, kad krovinio nuosavybės teisė, priklausiusi krovinio siuntėjui, krovinio gavėjui neperėjo.
    7. Teismas negalėjo reikalauti ieškovo pateikti byloje papildomus rašytinius įrodymus, kad krovinio siuntėjas pareiškė ieškovui pretenzijas ir reikalavo atlyginti padarytą žalą, ar kad tokius reikalavimus ieškovui pareiškė krovinio gavėjas. Kaip minėta, Aurubis AG krovinio negavo, nuosavybės teisės į jį neįgijo, todėl pretenzijų nei ieškovui, nei krovinio siuntėjui reikšti neturėjo pagrindo. Krovinio siuntėjas ieškovui taip pat nereiškė pretenzijų, nes pastarasis savo civilinę atsakomybę, kylančią šalių 2014 m. sausio 1 d. krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties pagrindu, pripažino ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo.
    8. CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (Konvencijos 17, 18 str.). Ši prezumpcija gali būti paneigta vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje ir/ar 4 dalyje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo atleisti vežėjus UAB „Todema“ bei UAB „Laringa“ nuo atsakomybės už ieškovui atsiradusius nuostolius nėra – nei vienas iš vežėjų nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad krovinio praradimo nebuvo galima išvengti.
    9. UAB „Laringa“, faktiškai vežusi ginčo krovinį, galėjo išvengti nuostolių dėl jo praradimo, tačiau savo, kaip vežėjo, prievolių tinkamai nevykdė. Nurodytos atsakovės darbuotojai, nesat galimybių iškrauti krovinio jo pristatymo metu, galėjo arba patys saugoti jiems patikėtą vežti turtą, arba transporto priemonę su kroviniu palikti aikštelėje, kurioje šis turtas būtų buvęs saugomas, ar, susisiekę su krovinio siuntėju/gavėju, imtis kitokių saugumo priemonių, tačiau to nepadarė.
    10. UAB „Laringa“ pateikti duomenys įrodo, kad ji savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ – 2015 m. vasario 9 d. atsakovei buvo išduotas vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimas, kurio pagrindu 100 000 Eur sumai apdrausta UAB „Laringa“ atsakomybė už vežamą/ekspedijuojamą krovinį, bei 10 000 Eur sumai – už finansinius nuostolius. Šio draudimo liudijimo priede pažymėta, kad draudimo apsauga vežėjui suteikiama atliekant pervežimus su transporto priemone DAF FTT 95 XF 480, kurios valstybinis numeris ( - ) t. y. su transporto priemone, kuria buvo vežamas ginčo krovinys. Ginčo įvykis yra draudžiamasis ir teikia pagrindą draudikui skirti draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui.
    11. Draudiko pozicija byloje, kad jam atsakomybė sumokėti draudimo išmoką UAB „Laringa“ nekyla, yra nesuprantama atsižvelgiant į pastarosios byloje pateiktame draudimo liudijime bei jo priede aiškiai išdėstytas draudimo apsaugos sąlygas.
  2. Atsakovė UAB „Laringa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skunde ieškovas pats sau prieštarauja – teigia, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, tačiau skundo argumentai patvirtina, kad teismas ne tik vertino ieškovo akcentuojamus įrodymus, bet ir išsamiai pasisakė dėl jų įrodomosios vertės. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne ieškovo naudai, nereiškia, kad jie iš viso nebuvo įvertinti.
    2. Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atlygino žalą CMR važtaraštyje nurodytam Ridgemore Management LLP. Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą nėra aišku, kas buvo krovinio savininkas jo praradimo metu. Pareiškęs ieškinį ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių faktą, kad jis apskirtai atlygino kam nors žalą dėl krovinio praradimo. Atsakovėms iškėlus klausimą dėl ieškovo reikalavimo teisės, pastarasis kartu su patikslintu ieškiniu pateikė krovinio siuntėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimą, kad ieškovas jam atlygino 111 800,77 JAV dolerių dydžio žalą dėl krovinio praradimo. Tačiau šis dokumentas neįrodo, kad ieškovas žalą atlygino ją faktiškai patyrusiam asmeniui (pvz. krovinio savininkui). Dar vėliau ieškovas pateikė į bylą 2015 m. birželio 18, 25 d. mokėjimo pavedimus, tačiau, pirma, jie buvo padaryti jau po ieškinio pareiškimo, antra, jų paskirtyse nurodyta sąskaitos papildymas, trečia, jais krovinio siuntėjui pervesta pinigų suma neatitinka (gerokai viršija) prarasto krovinio vertės, ketvirta, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokėjimo nurodymų pagrindą.
    3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčo krovinys į Lietuvą buvo pristatytas iš Kazachstano, ir net prašė priteisti 3 500 Eur dydžio krovinio vežimo šiuo maršrutu išlaidų pagal 2015 m. kovo 14 d. sąskaitą Nr. 29/2015. Iš Vilniaus teritorinės muitinės išreikalavus su minėtu vežimu susijusius dokumentus paaiškėjo, kad ginčo krovinys, remiantis sąskaita faktūra ir CMR važtaraščiu buvo parduotas ir gabenamas net ne Ridgemore Management LLP, o kitai įmonei – Primavera Investments LP. Kokiu būdu Ridgemore Management LLP tapo ginčo krovinio savininke ir ar iš viso ja tapo byloje nepateikta jokių įrodymų. Remiantis šia aplinkybe, dar daugiau abejonių kelia ieškovo į bylą pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su šia bendrove.
    4. Ieškovui buvo suteikta papildoma proga pašalinti visas anksčiau nurodytas abejones dėl krovinio savininko ir jam žalą atlyginusio asmens, t. y. byla buvo atnaujinta dar kartą pasiūlant ieškovui pateikti jo reikalavimo teisę įrodančius dokumentus, tačiau nurodytos abejonės dėl Ridgemore Management LLP teisės į nuostolių atlyginimą, taip pat ir dėl paties ieškovo reikalavimo teisės, nebuvo pašalintos.
  3. Atsakovė UAB „Todema“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime UAB „Todema“ nurodo kategoriškai nesutinkanti su skundu ir mananti, kad teismas priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovo skundas turėtų būti atmestas.
  4. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pasisakė dėl visų ieškovo įrodymų, kuriais jis grindė savo reikalavimo teisę. Ieškovo pateiktų mokėjimo pavedimų paskirtis bei tai, kad nebuvo kitokių dokumentų, kurie parodytų šių pavedimų atlikimo paskirtį bei tikslą, teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad šios operacijos galėjo būti atliktos ir dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių.
    2. Krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimas dėl prievolės jam įvykdymo taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad minėtai įmonei ieškovas atlygino žalą dėl krovinio praradimo.
    3. Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra aišku, kam priklausė prarastas krovinys jo praradimo metu. Vien tai, kad Ridgemore Management LLP nurodo, kad Aurubis AG su juo neatsiskaitė, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent ieškovas turi krovinio savininkui priklausančias teises ir pareigas.
    4. UAB „Laringa“, faktiškai vežusi krovinį, tinkamai neįvykdė savo, kaip vežėjo, prievolių apsaugoti krovinį. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta, kad šalių santykiai buvo reglamentuojami Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklėmis, kurių 5.1.15 punktas nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai draudėjas nesaugojo priimto krovinio, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros.
    5. Byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp UAB „Laringa“ atstovės L. T. ir UADBB „Draudimo pasaulis“ darbuotojos patvirtina faktą, kad atsakovės iniciatyva buvo pakeistas jai išduotas draudimo liudijimas ir išbrauktos transporto priemonės, tarp kurių ir ginčo transporto priemonė. Padaryti pakeitimai aiškiai matosi iš byloje esančių draudimo liudijimo priedų. Taigi draudimo apsauga krovinį vežusiai transporto priemonei negaliojo.
  5. Trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ atsiliepime į skundą palaiko atsakovių poziciją ir prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai, kuriais lygtai atlyginama žala dėl ginčo įvykio įmonei Ridgemore Management LLP, neįrodo, kad dėl ginčo įvykio atsiradusi žala buvo atlyginta iš tikrųjų ir kad ji tikrai atlyginta ją faktiškai patyrusiam asmeniui.
    2. Iš bylos duomenų matyti, kad žalą dėl prarasto krovinio galėjo patirti tiek Kazachstano įmonė (jei įmonė Primera Investments LP neatsiskaitė su ja), tiek įmonė Primera Investments LP (jeigu ji atsiskaitė su Kazachstano įmone), tačiau byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Atitinkamai Ridgemore Management LLP galėtų būti laikoma žalą patyrusiu asmeniu vieninteliu atveju, jeigu įrodytų, kad nupirko krovinį iš Primera Investments LP, su ja faktiškai atsiskaitė bei įmonė Aurubis AG už parduotą krovinį su ja neatsiskaitė. Ieškovas nepateikė tokias aplinkybes įrodančių duomenų.
    3. Vokietijoje atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys apie tai, kad Lietuvos ekspedicinė įmonė pripažinta nukentėjusiąja dėl krovinio dingimo patys savaime neįrodo ieškovo reikalavimo teisės.
    4. Ieškovas skunde aiškiai nurodo ir pripažįsta, kad UAB „Laringa“ darbuotojai, nesant galimybių iš karto perduoti krovinio, galėjo patys jį saugoti arba palikti transporto priemonę su kroviniu aikštelėje, kurioje jie būtų saugomi. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aikštelė, kurioje buvo paliktas ginčo krovinys, nebuvo saugoma. Atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju pagal taisyklių 5.1.15 punktą.
    5. Aplinkybė, kad draudimo sutarties priedas, kuriuo buvo atsisakyta draudimo apsaugos transporto priemonei, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, nebuvo pasirašytas, nedaro jo negaliojančiu. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro jį negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Bylos duomenys ir dokumentai rodo, kad būtent UAB „Laringa“ iniciatyva buvo atsisakyta draudimo apsaugos nurodytai transporto priemonei taikymo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Bergmile United LLP kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 110 231,79 Eur žalos atlyginimo, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybę dėl žalos atlyginimo apribojant 2015 m. vasario 9 d. vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime nurodyta draudimo suma; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovas savo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą grindė krovinio savininko ir siuntėjo Ridgemore Management LLP patvirtinimu, kad Bergmile United LLP atlygino krovinio siuntėjui atsiradusią 111 800,77 JAV dolerių žalą dėl jam priklausančio krovinio – vario gaminių, kurie laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. turėjo būti pervežti iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2A-213, Vilniuje, į Aurubis AG, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20539, Hamburge, Vokietijoje, praradimo.
  5. Šioje byloje kilęs ginčas visų instancijų teismuose iš esmės buvo nagrinėjamas tik ieškovo regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių aspektu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais ieškovo regresinio reikalavimo į atsakoves teisei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, pateikdamas tik jo paties ir krovinio siuntėjo sudarytus dokumentus (pirmiau nurodytus patvirtinimus), neįrodė, kad jis atlygino „Ridgemore Management LLP“ žalą dėl ginčo krovinio praradimo, t. y. regresinio reikalavimo teisės į atsakoves (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi galutinai išsprendė ginčą dėl ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, įvertinęs „Ridgemore Managament LLP“ patvirtinimus apie ieškovo jam atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo, konstatavo, kad byloje įrodyta ieškovo regresinio reikalavimo teisė.
  6. Byla apeliacinės instancijos teismui grąžinta ištirti ir įvertinti įrodymus, susiujusius su vežėjų ir draudiko atsakomybės taikymo sąlygomis, pasisakyti dėl kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Tai reiškia, kad byla grąžinta nagrinėti iš naujo visiškai nauju, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtu, aspektu, t. y. dėl atsakovių civilinės atsakomybės.
  7. Iš šioje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai, tarp jų ir pirmosios instancijos teismas, apskritai netyrė bei neanalizavo aplinkybių, kurioms nustatyti byla yra grąžinta nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo teisės ir kad ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, netyrė ir nevertino vežėjų ir draudiko atsakomybės taikymo sąlygų, kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo, todėl nurodytos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos iš naujo.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šios nutarties 20–21 punktuose nurodytos aplinkybės, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai, pateikti po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
  9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytais, aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai