Byla AS-492-58-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) prašymą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Domus Athleticus“ dėl statybos leidimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, A. A.-V. K., A. V. K. ir G. V. K.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apskrities viršininko administracija, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS112-94 ir 2007 m. liepos 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NS-112-94/1 (b. l. 4–5).

5Prašyme nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. patikrinus išduotus statybos leidimus, buvo nustatyti pažeidimai, nes statytojas UAB „Domus Athleticus“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybas įstatymas) 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu savivaldybės administracijos direktoriui nepateikė nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, todėl negalėjo įgyvendinti statytojo teisės. Prašyme taip pat nurodė, kad išvada dėl ginčijamų statybos leidimų neteisėtumo buvo gauta tik 2009 m. rugsėjo 3 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyto termino prašymui paduoti nepraleido.

62011 m. sausio 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi Kauno apskrities viršininko administracija pakeista jos teisių perėmėja – Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija).

7Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė patikslintą prašymą (b. l. 124–130), kuriuo prašė: 1) priimti šį patikslintą prašymą ir bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui; 2) panaikinti 2002 m. lapkričio 18 d. Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. NS112; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 112-94 ir 2007 m. liepos 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NS-112-94/1; 4) įpareigoti statytoją pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus padarinius.

82011 m. spalio 14 d. Inspekcija Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė dar kartą patikslintą prašymą (b. l. 152–160), kuriuo jau prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 112-94 ir 2007 m. liepos 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NS-112-94/1; 2) įpareigoti statytoją per 6 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – per 3 mėnesių terminą (nuo pirmojo termino suėjimo dienos) nugriauti statinį (statinius) ir sutvarkyti statybvietę.

9Prašymuose nurodė, kad pirminiai prašyme nurodyti argumentai tapo nebeaktualūs, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno žemėtvarkos skyrius patikslino žemės sklypo kadastro duomenis ir statytojas gavo žemės sklypo valdymo teises patvirtinančius dokumentus. Tačiau konstatavo, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pakartotinai atliko statybos leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimą dėl jų atitikimo jo išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams ir nustatė, jog išduodant šiuos ginčijamus leidimus buvo padaryta ir daugiau teisės aktų pažeidimų, kurių pirminis pareiškėjas – Kauno apskrities viršininko administracija nenustatė, neįvardijo ir jų pagrindu į teismą nesikreipė. Naujai įstojusio į bylą pareiškėjo nuomone, išduodant ginčijamus statybos leidimus, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ nuostatomis, turėjo būti atlikta naujo statinio statybos projekto ekspertizė ir pateiktos jos išvados, kadangi šis statinys – viešbutis, naudojamas visuomenės poreikiams, jame, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalą bei lankytojus, vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, todėl priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Kadangi privaloma statinio ekspertizė atlikta nebuvo, taip pat statinio projektas nebuvo patikrintas Nuolatinėje statybos komisijoje, pažeidžiant pagrindines administracines procedūras, be to, byloje nėra duomenų ar atlikta statyba neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, todėl ginčijami leidimai išduoti neteisėtai. Kadangi ginčijamų neteisėtų statybos leidimų pagrindu statybos darbai jau atlikti, statiniai pastatyti, todėl, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis, neteisėtos statybos teisinės pasekmės šalintinos, įpareigojant statytoją per šešis mėnesius reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – per tris mėnesius (nuo pirmojo termino suėjimo dienos) nugriauti stalininį (statinius) ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracija, paduodama pradinį prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ABTĮ nustatyto termino nepraleido.

10Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu nesutiko (b. l. 136–139, 164–168).

11Nurodė, kad tikslindama prašymą Inspekcija iš esmės pakeitė prašymo pagrindą, nurodydama visiškai kitus ginčijamų statybos leidimų neteisėtumo pagrindus, tuo tarpu pirminis pareiškėjas tokių pažeidimų patikrinimo metu nebuvo nustatęs. Pabrėžė, kad pakartotiniam statybos leidimų teisėtumo patikrinimui atlikti, esant nepanaikintai ar neatšauktai pirminei patikrinimo išvadai, nebuvo teisinio pagrindo, šis patikrinimas atliktas nesurašius patvirtintos formos dokumento, taigi pažeistos pagrindinės procedūros. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui paduoti, kadangi šie administraciniai aktai yra ginčijami remiantis naujais pagrindais, kurių kreipiantis į teismą su pirminiu prašymu pareiškėjas nebuvo nustatęs. Mano, kad pareiškėjas patikslinto prašymo padavimo terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo nepakankamo rūpestingumo.

12Atsakovas UAB „Domus Athleticus“ su pareiškėjo prašymu taip pat nesutiko (b. l. 175–178).

13Nurodė, kad skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo padavimo administraciniam teismui terminą, kurio atnaujinti neprašoma. Akcentavo, jog patikslinto prašymo pagrindas yra grindžiamas visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios pirminiame prašyme nurodytos nebuvo, taip pažeidžiant ABTĮ 52 straipsnio nuostatas. Vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, kuriomis pareiškėjui numatyta pareiga vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, ir teigė, jog statybos leidimų išdavimo faktas ir turinys pareiškėjui buvo žinomas nuo jų išdavimo dienos. Mano, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, delsė paduoti prašymą teismui ir dėl savo paties nepakankamo rūpestingumo, neapdairumo praleido nustatytą terminą. Aiškino, kad ginčijami statybos leidimai jau yra sukėlę teisines pasekmes, viešieji ar trečiųjų asmenų interesai nepažeisti, panaikinus juos, būtų grubiai pažeisti sudedamieji teisinės valstybės principo elementai: teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, kurių pagrindu pastatas priskirtas ypatingų statinių kategorijai, dėl to motyvuojant, jog buvo privalu atlikti projekto ekspertizę, nepateikta.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka (b. l. 179–180).

15Trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra.

16II.

172011 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

18Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi iki Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) įsigaliojimo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalies nuostata, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius proceso įstatymus, padarė išvadą, kad šioje byloje Statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė netaikytina, nes kreipimosi į teismą metu ji dar negaliojo, ir ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta byloje pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį Marijampolės savivaldybės administracijai.

19Vertindamas, ar nebuvo praleistas terminas prašymui paduoti, teismas konstatavo, kad termino paduoti skundams dėl ginčijamų statybos leidimų eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo to momento, kai 2009 m. sausio 8 d. pareiškėjo institucijoje buvo užregistruotas trečiojo suinteresuoto asmens atstovo kreipimasis į Kauno apskrities Žemėtvarkos skyriaus vedėją dėl detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo – sklypų ribų pakeitimo ir sujungimo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas, remiantis nurodytame prašyme bei prieduose pateikta informacija ir joje nurodytais duomenimis, turėjo galimybę (privalėjo) sužinoti ne tik apie Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 886 bei detaliojo plano sprendinius, bet ir pagal šiuos dokumentus spręsti apie galimus teisės aktų pažeidimus, nustatant, kad nepateikus savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriui žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisė patvirtinančių dokumentų po viešbučio „Daniela“ priestato dalimi yra neteisėtai išduotas statybos leidimas ir taip pažeistas viešasis interesas. Teismas pabrėžė, jog teisinių santykių atsiradimo momentu Kauno apskrities viršininko administracijai, kaip tuo metu statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, pakako specialiųjų žinių operatyviai, nedelsiant patikrinti ginčijamų statybos leidimų teisėtumą ir savarankiškai konstatuoti šiuos pažeidimus, nes minėtas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas ir pridėti dokumentai leido padaryti vienareikšmišką išvadą, kad jų pagrindu buvo išduoti ginčijami statybos leidimai, taip pažeidžiant atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė apdairiai, rūpestingai, efektyviai, nepateisinamai ilgai, nesant jokioms svarbioms priežastims, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. gavęs informaciją, jokių papildomų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą nerinko, statybos leidimų patikrinimo teisėtumo per pagrįstą ir protingą terminą neatliko, nuo skundžiamo statybos leidimo išdavimo iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję daugiau kaip septyneri metai, o galutinis sprendimas bus priimtas praėjus jau beveik devyneriems metams. Teismas akcentavo, kad ginčo atveju pripažinus pareiškėjo prašyme išsakytus argumentus dėl termino skundui paduoti nepraleidimo pagrįstais, teismo nuomone, būtų visiškai nepagrįstai iškelti administravimo subjektai privačių asmenų atžvilgiu, tai neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai

20Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė konkrečių duomenų ir neįvardijo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galimybė objektyviai pripažinti konkrečių reikšmingų, vertingų visuomenės arba jos dalies vertybių, valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų teisių, saugomų bei ginamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažeidimo faktą. Pareiškėjas taip pat neapibrėžė, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas bei kokias realias teisines pasekmes sukels ginčijamų aktų panaikinimas viešojo intereso gynimui, kokią įtaką teismo sprendimas turės asmenims, esantiems (nesantiems) šios administracinės bylos proceso šalimis. Akcentavo, kad priminiame prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas šis prašymas, teisės aktuose nustatyta tvarka yra pašalintos.

21III.

22Pareiškėjas Inspekcija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 210–216), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, jog pareiškėjas nepraleido prašymo padavimo administraciniam teismui termino.

23Atskirąjį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

241. Mano, kad Kauno apskrities viršininko administracija, pateikdama pradinį prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ABTĮ nustatyto termino nepraleido. Paaiškina, kad nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei Inspekcija nėra tiesiogiai su statybos leidimo išdavimu susijęs asmuo ir negavusi statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos, pagal kurią statybos leidimas buvo išduotas, nepatikrinusi statybos leidimo išdavimo teisėtumo negali daryti išvadų, ar statybos leidimas yra išduotas teisėtai, ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir juo labiau, nenustačiusi tokių duomenų, objektyviai negali kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, nes paprasčiausiai neturi jokių duomenų nei apie patį ginčytiną aktą, jį priėmusį subjektą, nei argumentų, dėl ko tas aktas laikytinas neteisėtai išduotu.

252. Aiškina, kad 2009 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1-46 Kauno apskrities viršininko administracijai nebuvo jokių duomenų netgi apie galimą viešo intereso pažeidimą, taip pat nebuvo jokių duomenų, kad yra išduoti atitinkami statybos leidimai, juo labiau nebuvo duomenų, kad tie statybos leidimai yra išduoti neteisėtai ir pažeidžiant imperatyvias statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, iš ko Kauno apskrities viršininko administracija galėtų padaryti bent prielaidas, kad išduodant administracinius aktus buvo padaryti teisės aktų pažeidimai.

263. Taip pat mano, kad termino prašymui paduoti eigos pradžia laikytina ta diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, t. y. atitinkamų išvadų, kuriuose yra nurodoma, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, surašymo diena, ginčo atveju tai yra 2009 m. rugsėjo 3 d., o prašymas administraciniam teismui buvo surašytas 2009 m. rugsėjo 21 d. ir įteiktas 2009 m. rugsėjo 24 d. Net jeigu termino eigos pradžia būtų skaičiuojama nuo to momento, kai institucijai, atsakingai už vykdytą žemės reformą, t. y. valstybinė žemės patikėtiniui, kilo įtarimas, kad galėjo būti pažeistas viešasis interesas (2009 m. rugpjūčio 24 d.), šis terminas nėra praleistas.

274. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiai bylai yra ypatingai svarbios aplinkybės, kurios buvo konstatuotos Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje ir prie šios bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-229-406/2011.

285. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pasisakė jo kompetencijai nepriskirtu klausimu, nes ginčijamų administracinių aktų pagrindu statybos darbai yra atlikti, statinys pastatytas, todėl viešojo intereso apgynimas nėra įmanomas nekeliant reikalavimo dėl galimai neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimo Statybos įstatyme numatytais būdais, o šis reikalavimas pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

29Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

30Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra ne tik pagrįsta ir teisėta, bet atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-229-406/2011 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, kadangi Inspekcija yra Kauno apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja valstybinės statybos priežiūros srityje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos neperdavė pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje pagrindiniais reikalavimais laikytini reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo, o reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo yra tik išvestinis iš pagrindinių, todėl atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje vyraujantys yra administraciniai teisiniai reikalavimai. Pažymi, kad ši byla jau buvo iš dalies pradėta nagrinėti, todėl bylos perdavimas tokioje stadijoje tik nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

31Atsakovas UAB „Domus Athleticus“ su pareiškėjo atskiruoju skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti.

32Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad mano, jog Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog pirminio pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 23 d. prašymas dėl statybos leidimų panaikinimo šioje byloje paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Nesutinka su Inspekcijos argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pasisakė jo kompetencijai nepriskirtu klausimu dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimo Statybos įstatyme numatytais būdais. Akcentuoja, kad teismas nurodytu klausimu priimdamas skundžiamą nutartį nepasisakė, kadangi byla buvo nutraukta pareiškėjui praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Nurodo, kad jei neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimo klausimas byloje būtų sprendžiamas, teismas būtų kompetentingas dėl jo pasisakyti, kadangi pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi iki Statybos įstatymo įsigaliojimo.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą spręsti teismo nuožiūra.

34Teisėjų kolegija konstatuoja:

35IV.

36Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

37Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

38ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą – jeigu paaiškėja, kad prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Todėl siekiant nustatyti, ar atskiruoju skundu skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, turi būti nustatyta, kokie prašymo bei patikslintų prašymų reikalavimai buvo teismo priimti nagrinėti pažeidžiant nurodytas taisykles.

39Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje administracinėje byloje pirminį prašymą, kuriuo buvo siekiama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS112-94 ir 2007 m. liepos 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NS-112-94/1, padavė Kauno apskrities viršininko administracija. Ją teisės aktų nustatyta tvarka likvidavus, į bylą jos teisių perėmėja buvo įtraukta Inspekcija (b. l. 51–52). Taip pat nustatyta, kad Inspekcija tris kartus tikslino prašymą. Iš 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad protokoline nutartimi buvo atsisakyta priimti pirmąjį Inspekcijos patikslintą prašymą (b. l. 101–103). Antrasis Inspekcijos patikslintas prašymas Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2011 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 124–130), trečiasis – 2011 m. spalio 14 d. (b. l. 152–160).

40ABTĮ 52 straipsnyje inter alia nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Patikslintų skundų (prašymui) priėmimui yra taikytinos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės, numatytos ABTĮ 37 straipsnyje. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Motyvuota nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, yra atsisakoma priimti skundą (prašymą), jei nustatomi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindai.

41Nustatyta, kad antrasis Inspekcijos patikslintas prašymas buvo siųstas paštu (b. l. 132) ir teisme gautas 2011 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 124), tačiau ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nutartis dėl šio patikslinto prašymo priėmimo, ar atsisakymo priimti priimta nebuvo, nors jis bylos proceso šalims buvo išsiųstas atsiliepimams pateikti. Nustatyta, kad patikslinto prašymo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas praėjus beveik mėnesiui – 2011 m. rugsėjo 22 d. vykusiame teismo posėdyje (b. l. 144–147). Įvertinusi 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokolo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ABTĮ nustatytus reikalavimus atitinkantis sprendimas (nutartis) dėl patikslino prašymo priėmimo priimtas nebuvo. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad patikslinto prašymo priėmimo klausimas buvo nagrinėjamas pasitarimų kambaryje, kaip ir nustatyta ABTĮ 105 straipsnio 2 dalyje, tačiau pasitarimo kambaryje priimta nutartis nebuvo įforminta aptariamoje teisės normoje nurodytu būdu – pasirašyta visų posėdyje dalyvavusių teisėjų. Be to, nors teismas protokoline nutartimi nutarė patikslintą prašymą priimti, tačiau vėlesni jo teismo posėdyje pareiškėjui duoti nurodymai leidžia daryti išvadą, kad patikslinto prašymo priėmimo klausimas išspręstas nebuvo. 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu teismas išaiškino pareiškėjui jo teises ir pasiūlė, jei jis mano, kad praleido prašymo padavimo terminą, pateikti prašymą šiam terminui atnaujinti, o jei mano, kad termino nepraleido – nurodyti argumentus, kurių pagrindu ABTĮ numatyti terminai nėra praleisti. Taip pat teismas pasiūlė tikslinti 4 skundo reikalavimą ir tiksliai nurodyti, kokiu būdu turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai bei nustatė terminą prašymui patikslinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad patikslinto skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, nes buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Nustatyta, kad 2010 m. spalio 14 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas trečiasis pareiškėjo patikslintas prašymas (b. l. 152–160). Šio patikslinto prašymo priėmimo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas.

42Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neišsprendus patikslintų prašymų priėmimo klausimo apskritai nebuvo galimas bylos nagrinėjimas iš esmės. Akcentuotina, kad teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, nors patikslintų prašymų priėmimo klausimas nebuvo išspręstas – jie nebuvo nei priimti, nei buvo atsisakyta juos priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali vertinti atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kol byloje nėra išspręstas patikslintų prašymų priėmimo klausimas, nes nėra aiškus administracinės bylos dalykas bei pagrindas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui, kad būtų tinkamai išspręstas pareiškėjo patikslintų prašymų priėmimo klausimas.

43Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas patikslintuose prašymuose keičia prašymo pagrindą bei reiškia papildomus naujus reikalavimus, tačiau iš pareiškėjo patikslintų skundų turinio galima daryti išvadą, kad jais iš esmės yra keičiamas ne tik skundo pagrindas, bet ir dalykas. Todėl ypač svarbi tampa patikslintų prašymų priėmimo stadija, kurioje turi būti iš naujo vertinamas patikslintų prašymų atitikimas ABTĮ reikalavimams, savo ruožtu, įvertinta, ar nėra praleistas patikslintais prašymais reiškiamų reikalavimų (kurie laikytini iš esmės naujais) padavimo terminas, ar reiškiami prašymai yra teismingi administraciniam teismui, taip pat pareiškėjui išaiškinta jo teisė atsisakyti pirminių reikalavimų.

44Taip pat pabrėžtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas prašymą tikslino ir iš esmės naujus reikalavimus pareiškė galiojant naujai Statybos įstatymo redakcijai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), todėl spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi į tai atsižvelgti.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teises normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų tinkamai išspręstas pareiškėjo patikslintų prašymų priėmimo klausimas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

48Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad būtų tinkamai išspręstas pareiškėjo patikslintų prašymų priėmimo klausimas.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apskrities viršininko administracija, gindama viešąjį interesą,... 5. Prašyme nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. patikrinus išduotus statybos... 6. 2011 m. sausio 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi Kauno... 7. Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė patikslintą prašymą... 8. 2011 m. spalio 14 d. Inspekcija Kauno apygardos administraciniam teismui... 9. Prašymuose nurodė, kad pirminiai prašyme nurodyti argumentai tapo... 10. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu... 11. Nurodė, kad tikslindama prašymą Inspekcija iš esmės pakeitė prašymo... 12. Atsakovas UAB „Domus Athleticus“ su pareiškėjo prašymu taip pat nesutiko... 13. Nurodė, kad skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Aplinkos... 15. Trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė... 16. II.... 17. 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas... 18. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį... 19. Vertindamas, ar nebuvo praleistas terminas prašymui paduoti, teismas... 20. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė... 21. III.... 22. Pareiškėjas Inspekcija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 210–216), kuriuo... 23. Atskirąjį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:... 24. 1. Mano, kad Kauno apskrities viršininko administracija, pateikdama pradinį... 25. 2. Aiškina, kad 2009 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1-46 Kauno apskrities... 26. 3. Taip pat mano, kad termino prašymui paduoti eigos pradžia laikytina ta... 27. 4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiai... 28. 5. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pasisakė jo kompetencijai... 29. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju... 30. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra ne tik... 31. Atsakovas UAB „Domus Athleticus“ su pareiškėjo atskiruoju skundu taip pat... 32. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad mano, jog Kauno apygardos... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškėjo... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 35. IV.... 36. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno... 38. ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą – jeigu... 39. Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje administracinėje byloje pirminį... 40. ABTĮ 52 straipsnyje inter alia nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę... 41. Nustatyta, kad antrasis Inspekcijos patikslintas prašymas buvo siųstas paštu... 42. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 43. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas patikslintuose... 44. Taip pat pabrėžtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 48. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį... 49. Nutartis neskundžiama....