Byla 2A-694-265/2014
Dėl žalos atlyginimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-49-747/2013 pagal ieškovės Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 11 923,32 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012-07-13 buvo nustatyta, kad atsakovas A. Š. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai užpylė atvežtiniu gruntu pelkę, kuri buvo įrašyta jo žemės sklypo nuosavybės dokumentuose kaip specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimas. Užpildamas pelkę storu atvežtinio grunto sluoksniu atsakovas sunaikino pelkę 0,18 ha plote. Savo neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 p. 7 p. Už padarytą pažeidimą – dalies pelkės sunaikinimą, 2012-08-01 nutarimu Nr. 6AM078423 administracinės teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 76 str. 5 d. atsakovui paskirta 400 Lt bauda. Žala apskaičiuota pagal „Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“, patvirtintą Aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė remiasi VĮ Registrų centro pažyma, kurioje žemės sklypo ir pelkės plotas buvo nustatytas atliekant preliminarius matavimus. Pagal atliktus kadastrinius matavimus pelkės plotas yra tik 0,11 ha. Pripažino, kad grunto vežimo su nacionalinio parko direkcija nederino, tačiau gruntas buvo užpiltas į pievą, o ne į pelkę. Sutiktų su paskaičiavimais dėl pievos užpylimo, o ne pelkės.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2013-12-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kokią neigiamą įtaką turėjo grunto paskleidimas 0,1800 ha plote, kas ir kiek konkrečiai buvo sunaikinta. Ieškovė remiasi senais kadastriniais duomenimis, kurie neatitinka naujai nustatytų duomenų. Byloje pateikti 2007-10-12, 2007-08-24, 2009-11-09 nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose atsakovas yra baustas už pažeidimus, numatytus ATPK 76 str. 2 d., t. y. už pelkės sausinimą ir kitus pažeidimus. Ieškovas tvirtina, jog šiais pažeidimais buvo nusausinta 2 arai ir 263 kv. m pelkės per du kartus. Šiuose nutarimuose nurodyta, kad atsakovas žalą atlygino. Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, jog atsakovas yra sunaikinęs didesnį pelkės plotą nei paskaičiuota. Atsakovas teigia, jog ieškovė pakartotinai paskaičiavo užpiltą pelkės plotą. Ši atsakovo versija nėra paneigta jokiais ieškovės įrodymais. Kad pelkės plotas atsakovo sklype yra mažesnis nei nurodo ieškovė, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Teismo nuomone, ieškinys paremtas prielaidomis, ieškovė konkrečiais duomenimis nepagrindė savo teiginių, kad iškastas griovys (kanalas) neturėjo įtakos pelkės sausėjimui. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodytas neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė prašo taikyti atsakovui deliktinę civilinę teisinę atsakomybę priteisiant žalos gamtinei aplinkai atlyginimą, padarymo faktas. Ieškovė neįrodė 0,1800 ha pelkės sunaikinimo fakto, žalos gamtai padarinių.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus jų turinio bei reikšmės prasmėmis. Nurodo, kad atsakovas už dalies pelkės ploto užpylimą buvo baustas 2007-08-24, 2007-10-12, 2009-11-09, 2012-08-01. Atsakovas pažeidimų, nustatytų administracinėse bylose, neginčijo, šių bylų medžiaga laikytina oficialiais, t. y. didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas niekad neneigė, jog palaipsniui užpylinėjo jo sklype esančią pelkę, tik nesutiko su ieškovės 2012-07-13 atliktais skaičiavimais dėl paskutinio dalies pelkės užpylimo masto. Ieškovė, įrodinėdama žalos aplinkai padarymo faktą, rėmėsi 1995 m. ir 2005 m. ortofoto planais, kuriuose aiškiai pavaizduota atsakovo žemės sklype esanti pelkė. Šių duomenų teisingumą ir tikslumą patvirtino ir 2007-01-25 VĮ Registrų centro pažymėjime pateikti duomenys, t. y. kad žemės sklype 0,5200 ha sudaro pelkių plotas. Atlikus 2005 m. ir 2012 m. kartografinių žemėlapių palyginimą, akivaizdžiai matyti žemės sklypo reljefo skirtumai – savavališkai išpiltas kelias, pastatytas ūkinis pastatas, dėl kurių buvo užpilta arčiau sodybos esanti pelkės dalis, užpiltos pelkės dalyje matyti atsakovo iškasta kūdra bei tamsesnis iškastos pelkės gruntas aplink ją. Užpiltas plotas apsėtas veja, kuri savaime sužaliuoti negalėjo. Atsakovo veiksmus ir žalos padarymo faktą patvirtina ir 2011 m. topografinė medžiaga. Užpiltos dalies matavimai buvo atlikti protokolo surašymo dieną, nors surašant protokolą buvo vadovautasi vien tik kadastrine medžiaga. Teismas nepaaiškino, kaip buvusi pelkė laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2012-08-01 be neteisėtos žmogaus veiklos pati savaime galėjo sunykti, o jos vietoje sužaliuoti aukščiau ežero lygio esanti veja. Teismo išvada, kad toje vietoje pelkės nebebuvo, paremta tik prielaida. Todėl ir šiuo aspektu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Atsakovo nepagrįsti paaiškinimai, jog 2012-07-13 storu grunto sluoksniu jis neva tik palygino jau seniau užpiltą pelkės dalį, kuri savaime sunyko dėl klimato pokyčių, nepaneigia atsakovui kylančios atsakomybės už gamtai padarytą žalą ir tuo labiau gamtai padarytos žalos atsiradimo fakto, kadangi valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir/arba aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti žalą padariusiam asmeniui per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas asmuo. Atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su 1 800 kv. m pelkės ploto sunaikinimu, paaiškėjo tik atlikus operatyvų patikrinimą 2012-07-13. Gamtai padaryta žala buvo apskaičiuota pagal nustatytas metodikas, prietaisu tiksliai išmatavus užpiltą pelkės plotą – preliminarių matavimų paklaida negalėjo būti didesnė nei 2–8 proc. 2012-08-01 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6AM078423 konstatuota, kad užpiltos ir sunaikintos pelkės plotas sudaro 1 800 kv. m (0,18 ha), šis nutarimas nebuvo skundžiamas. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą nurodydamas, kad atsakovo teiginiai dėl pakartotinai apskaičiuoto užpiltos pelkės ploto yra įrodyti, kadangi šios atsakovo versijos nepaneigė ieškovė. Teismas rėmėsi UAB „Archvizija“ 2012-06-26 kadastriniais žemės sklypo duomenimis, tačiau nekėlė klausimo dėl šių duomenų patikimumo, nors tie duomenys visiškai neatitinka kitų (oficialių) duomenų šaltinių. Nors teismas ir sutiko su atsakovo teiginiu, kad 2012 m. atsakovo sklype esančios likusios pelkės plotas sudarė tik 0,1149 ha, tačiau nekėlė klausimo, o atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kur ir dėl kokių priežasčių dingo 2007 m. duomenimis buvusios 0,52 ha ploto pelkės didžioji dalis. Atsakovo ir liudytojų teiginiai, jog pelkės plotas galėjo sumažėti dėl natūralių gamtos procesų, prasilenkia su logika.

6Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės darbuotojai nuolat ieškojo priekabių, už menkiausią aplinkos tvarkymo veiksmą atsakovą bausdavo ir reikalaudavo žalos atlyginimo. Nors atsakovas jausdavosi baudžiamas nepagrįstai, dažniausiai jam paskirtų nuobaudų neskųsdavo, nes nenorėjo aštrinti konfliktų ir baudas sumokėdavo bei įvykdydavo reikalavimus atlyginti žalą. Atsakovas už pelkės sausinimą jau buvo baustas 2007-08-24, 2007-10-12, 2009-11-09, taigi akivaizdu, kad atsakovas pelkės plotą sumažino jau anksčiau, t. y. iki 2012-08-01 nutarimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad minėti plotai pakartotinai įskaičiuoti į tariamai užpiltos pelkės plotą. Šiuo atveju iš atsakovo reikalaujama atlyginti žalą ir už ankstesnius pažeidimus, kuriais padarytą žalą atsakovas jau atlygino. Kad atsakovui priklausantis žemės sklypas sausėja dėl natūralių gamtinių procesų, klimato kaitos, sausringų laikotarpių, o taip pat dėl kito asmens iškasto kanalo, patvirtino ir pačios ieškovės liudytojais apklausti darbuotojai V. R., S. K., M. J.. Liudytojas S. K. patvirtino, kad jis matavimus atliko ne tam pritaikytu prietaisu ir jo matavimai nėra tikslūs ir teisingi. Skunde kalbama apie užpiltus storus grunto sluoksnius, tačiau jokie matavimai ar grunto sluoksnio tyrimai nebuvo atlikti. Be to, iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad sklypo, o taip pat ir pelkės, plotas buvo nustatytas atliekant preliminarius matavimus. 2012 m. kovo mėn. atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad pelkės plotas yra tik 0,11 ha. VĮ Registrų centro pažyma išduota 2007 m., ieškovė tai laiko naujais matavimais, nors jokie sklypo matavimai nebuvo atlikti. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas pelkės teritorijoje pastatė ūkinį pastatą, nors šis pastatytas dar 1999 metais ir įteisintas su ieškovės žinia bei dalyvaujant tuometiniam ieškovės direktoriui. Atsakovas neginčija, kad 2007-07-13 sklypo nelygumams užpilti atvežė keletą sunkvežimių grunto ir už tai sumokėjo paskirtą baudą. tačiau tai nepreziumuoja jo kaltės dėl 1 800 kv. m. pelkės nusausinimo. Be to, grunto užpylimas pats savaime nenusausina pelkės, nes tokiu atveju turi būti taikomos hidrologinės technologijos (kasami grioviai, pilami pylimai ir pan.). Atsakovas tokių veiksmų neatliko.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Byloje kilo ginčas dėl atsakovo sunaikintos pelkės dalies ploto, taip pat dėl atsakovo veiksmų priežastinio ryšio su žala, t. y. ar pelkės dalis buvo sunaikinta atsakovui užpylus ją gruntu, ar pelkė sunyko dėl kitų priežasčių.

9Pirmajam klausimui išsiaiškinti būtina nustatyti faktinę pelkės vietą ir plotą, buvusį ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo momentu. Apeliantė nurodo, jog rėmėsi 1995 m. ir 2005 m. ortofoto planais, kuriuose pavaizduota atsakovo žemės sklype esanti pelkė, o šių duomenų teisingumą ir tikslumą patvirtina 2007-01-25 VĮ Registrų centro pažymėjime pateikti duomenys, t. y. kad žemės sklype yra 0,5200 ha pelkės. Tačiau iš šių planų (t. 1, b. l. 41, 42) sudėtinga nustatyti tikslią pelkės padėtį ir plotą, be to, planai patvirtina padėtį, kuri buvo jų sudarymo momentu, o ne 2007 metais atsakovui įsigyjant žemės sklypą, ar ieškovės ieškinio pagrindu nurodyto atsakovo pažeidimo padarymo momentu. Taip pat ir VĮ Registrų centro pažymėjimo (t. 1, b. l. 8) duomenys, kuriame nurodyta, kad pelkių plotas žemės sklype sudaro 0,52 ha, paskutinį kartą buvo patikslinti 1998-11-04 atliekant preliminarius matavimus. Nors į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), yra rimto pagrindo jais suabejoti – pavyzdžiui apeliantė nurodo, kad atsakovas pelkės teritorijoje pastatė ūkinį pastatą, o atsakovas teigia, jog šis pastatytas dar 1999 metais ir įteisintas su ieškovės žinia, taigi šio pastato užstatytu plotu turėtų būti sumažėjęs ir 1998 metais išmatuotas pelkės plotas.

10Ieškovė nurodė, kad palyginus 2005 m. ir 2012 m. kartografinius žemėlapius, akivaizdžiai matyti žemės sklypo reljefo skirtumai – savavališkai išpiltas kelias, užpilta arčiau sodybos esanti pelkės dalis, iškasta kūdra. Tačiau būtina įvertinti aplinkybę, kad atsakovas buvo nubaustas už išpiltą kelią (t. 1, b. l. 132–159), pelkės dalies užpylimą gruntu (t. 1, b. l. 160–172), iškastą kūdrą (t. 2, b. l. 2–28) ir gamtai padarytą žalą atlygino. Šioje byloje nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ne kiek sumažėjo pelkės plotas lyginant su VĮ Registrų centro pažymėjime 1998-11-04 nustatytais duomenimis, o kiek pelkės atsakovas sunaikino atlikdamas ieškinio faktiniu pagrindu nurodomus konkrečius neteisėtus veiksmus, t. y. jau po minėtų trijų atvejų, už kuriuos atsakovas žalą atlygino. Ieškovė išmatavo tik išpilto grunto plotą (t. 1, b. l. 10), tačiau tai nereiškia, kad po visu šiuo plotu pažeidimo padarymo momentu dar buvo išlikusi pelkė, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad dalį pelkės atsakovas buvo sunaikinęs anksčiau ir už tai žalą atlygino, todėl iš jo negalima reikalauti žalos atlyginimo už tą patį plotą antrą kartą. Taigi reikia nustatyti po minėtų trijų pažeidimų likusį pelkės plotą ir kiek jo papildomai sunaikino atsakovas iki 2012-07-13 pažeidimo užfiksavimo, nes nuo to priklauso atlygintinos žalos apskaičiavimas.

112012-08-01 nutarimas administracinio pažeidimo byloje Nr. 6AM078423 nelaikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu sprendžiant dėl atsakovo užpilto pelkės ploto, kadangi jis surašytas pačios atsakovės, kuri yra ginčo šalis, be to, pats plotas šioje byloje yra ginčo/įrodinėjimo dalykas. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas administracinis tyrimas, ar atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė, o administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 str.), todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą/nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str. 2 d.). Aplinkybė, kad asmuo neskundė nutarimo administracine tvarka, negali būti įvertintas kaip visų administracinio pažeidimo byloje ieškovės nustatytų aplinkybių pripažinimas (CK 1.64 str. 3 d.). Ankstesni ieškovės nutarimai (2007-08-24, 2007-10-12, 2009-11-09) niekaip nepatvirtina ieškovės ieškinio pagrįstumo, kadangi dėl ankstesnių atsakovo padarytų pažeidimų žala gamtai buvo atlyginta.

12Kita vertus, teismui nustačius, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas sunaikino būtent 1 800 kv. m ploto pelkės dalį, tai negali būti pakankamu pagrindu atmesti visą ieškinį, nes ieškinys gali būti tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinus ir matavimo prietaisų paklaidą.

13Pažymėtina, kad netgi byloje liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad pelkės nusausėjimui galėjo turėti įtakos ir kiti veiksniai, gamtinės sąlygos, kanalo iškasimas, t. y. ne vien atsakovo veiksmai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia versija yra pakankamai įtikinama ir reikalinga išsamesnio ištyrimo, tačiau tam reikia specialių žinių.

14Ieškovė šioje byloje gina viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino rungimosi principą ir, nenustatęs aukščiau nurodytų konkrečių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, atmetė ieškinį iš esmės vien atsakovo nurodytų ir ieškovės nepaneigtų abejonių pagrindu (CPK 179 str. 1, 2 d.).

15Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šiai bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o kadangi šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes reikia surinkti papildomų įrodymų, – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

16Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

17Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai