Byla 2S-1933-640/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Armusta“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Armusta“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Molesta“ pateikė ieškinį atsakovui prašydamas priteisti 28 309,63 Lt skolos, 889,78 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovui UAB „Armusta“ priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ar banko sąskaitose, paliekant atsakovui teisę iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsikaityti su darbuotojais ir ieškovu.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-31 nutartimi (b.l. 138-139) ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, teismas padarė išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra.

5Ieškovas UAB „Molesta“ atskiruoju skundu (b.l. 151-153) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį ir ieškovo prašymą tenkinti pritaikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kokiais motyvais remiantis yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo suma (29 199,41 Lt) laikytina didele, įvertinus atsakovo turimą turtą ir finansinę padėtį. Nurodo, kad pateikė atsakovo balansą, patvirtinantį, jog įmonė yra nemoki, taip pat išrašą iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį, jog UAB „Armusta“ neturi nekilnojamojo turto. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovo skolininkams yra ypač svarbus, įvertinus ne tik UAB „Molesta“, jos darbuotojų, bet ir kreditorių interesus.

6Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-11 nutartis c.b. Nr. 2-6737/09, 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08, ir kt.). Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma – 29 199,41 Lt laikytina pakankamai didele suma atsižvelgus į atsakovo finansinė padėtį.

10Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo finansinį nestabilumą (nepatikimumą). Iš ieškinio matyti, kad byloje ginčas yra kilęs dėl atlyginimo už atsakovui suteiktas statybos paslaugas, kurias atliko ieškovas. Ieškovas nurodo, kad nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai (ieškinio priedas Nr. 7), iš kurių matyti, jog atsakovo įsiskolinimai viršija jo turimą turtą (b.l. 109), o 2012 metus jis baigė su 40 066 Lt nuostolio (b.l. 110). Konstatavus šias aplinkybes, laikytina kad ieškinio suma – 29 199,41 Lt atsakovui yra pakankamai didelė, dėl ko gali kilti realus pavojus galimam, atsakovui nepalankaus sprendimo įvykdymui.

11CPK 145 str. 2 d. dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas. Tačiau neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos ir turtinės teisės, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokesčius (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p. ir 2 d. bei 4 d., 432 str.).

12Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu nepritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Armusta“ turtui tenkinamas.

13Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Armusta“, į.k. 302589664, reg. Kalvarijų g. 125-805, Vilnius, turtui, areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant - pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, 29199,41 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokesčius.

15Išaiškinti ieškovui, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikinojo įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro.

16Nutarties nuorašus išsiųsti ieškovui, atsakovui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma skubiai.

18Išaiškinti atsakovui, jog nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Proceso dalyviai