Byla A-662-3475-11
Dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. M., atsakovo atstovei I. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo „Small Planet Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas „Small Planet Airlines“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos (toliau – ir Užkarda) 2011 m. vasario 9 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-3 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti arba, jeigu būtų nustatytas įstatymo pažeidimas, paskirtą baudą sumažinti.

5Nurodė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1, 3 dalis, pažymėjo, kad keleivė – Rusijos pilietė N. D., į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežta Bendrovei vykdant užsakomąjį skrydį kelionių organizatoriaus užsakymu. Pareiškėjo teigimu, vykdant tokio pobūdžio skrydžius, vežėjas neturi jokių tiesioginių santykių su keleiviais, nusipirkusiais kelionės organizatoriaus kelionės paketus, į kuriuos įeina skrydžio paslauga, t. y. vežėjas neturi galimybių iš anksto informuoti keleivius apie reikalingus kelionės dokumentus. Nurodė, kad nepaisant to, Bendrovė, sudarydama užsakomųjų skrydžių sutartis su kelionių organizatoriais, įpareigoja suteikti keleiviams visą būtiną informaciją apie kelionės dokumentus. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju pareigą suteikti visą reikalingą informaciją keleivei apie kelionės dokumentus turėjo kelionių organizatorius UAB „Tez Tour“, iš kurio ji nusipirko kelionės paketą kartu su skrydžiu. Pažymėjo, kad keleivių registraciją oro uostuose bei kitokį keleivių aptarnavimą oro uosto teritorijoje vykdo ne vežėjas, bet antžeminio aptarnavimo agentas, kurio pareiga tikrinti keleivių kelionės dokumentus vykdant keleivių registraciją yra nustatyta Tarptautinės oro transporto asociacijos (toliau – ir Asociacija) patvirtintos Standartinės antžeminio aptarnavimo sutarties priedo A 2.2.3 (a) straipsnyje. Teigė, kad šiuo atveju keleivių registraciją bei jų kelionės dokumentų tikrinimą Šarm El Šeicho oro uoste vykdė antžeminio aptarnavimo agentas „International Aviation Business“ (iki 2011 m. sausio 1 d. buvo vadinama „International Aviation Bureau“) sutarties, parengtos pagal minėtus Asociacijos standartus, su pareiškėju pagrindu. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pažymėjo, kad Šengeno sienų kodeksas numato sienos apsaugos pareigūnams specialias teises, kuriomis naudodamiesi pareigūnai gali tinkamai įgyvendinti minėtas sienos apsaugos ir asmenų judėjimo per sienas kontrolės funkcijas. Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai, įgyvendindami teisės aktuose nustatytas funkcijas, turi teisę naudotis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema, kaip numatyta Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1456. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba yra pagrindinė ir vienintelė institucija, turinti reikiamas priemones ir kompetentingus pareigūnus tinkamam valstybės sienos apsaugos ir asmenų judėjimo per sieną kontrolės funkcijų įgyvendinimui. Pabrėžė, kad Bendrovės pareiga užtikrinti, jog jos keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, kuri numatyta Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti vertinama tik kaip papildoma priemonė šalia atsakovo funkcijų. Darė išvadą, kad Bendrovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų užtikrinta, kad keleivė turėtų visus reikiamus kelionės dokumentus, reikalingus atvykti į Lietuvos Respubliką, sudarydama sutartis su kelionių organizatoriumi ir antžeminio aptarnavimo agentu bei įpareigodama minėtus asmenis atitinkamai informuoti keleivius apie reikalingus kelionės dokumentus bei registracijos metu patikrinti, ar keleiviai juos turi. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju keleivė į Lietuvos Respubliką atvyko turėdama kelionės dokumentus, t. y. galiojantį pasą bei Šengeno vizą, galiojančią laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 2 d., todėl, pasak pareiškėjo, remiantis Įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, bauda neturėjo būti skirta. Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, turėtų būti įvertina, ar paskirta 11 000 Lt bauda yra pagrįsta. Pažymėjo, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius nuostolius dėl Bendrovei inkriminuojamo pažeidimo patyrė Lietuvos valstybė, į kurią keleivė nebuvo įleista. Pareiškėjo manymu, Lietuvos valstybė nepatyrė jokių nuostolių, jokių neigiamų pasekmių neatsirado. Atkreipė dėmesį, kad nei keleivė, nei pareiškėjas neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekiant pažeisti atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarką. Pareiškėjo teigimu, 11 000 Lt sankcijos paskyrimas Bendrovei, kuri vykdo tarptautinį susisiekimą oro transportu, yra iš esmės pažeidžiantis jos interesus, neproporcingas pažeidimui ir nepagrįstas. Teigė, kad Įstatymo sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi šiuo atveju keleivei maksimali atsakomybė yra 1 000 Lt, o Bendrovei, kurios prievolė tėra patikrinti, ar keleivė turi kelionės dokumentus, sankcija už šios prievolės netinkamą vykdymą yra 11 kartų didesnė. Darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta 11 000 Lt dydžio bauda yra neproporcinga, pažeidžianti protingumo, teisingumo principus ir jo teises.

6Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25-28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą.

7Paaiškino, jog 2011 m sausio 16 d., 17.22 val., į Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą Bendrovės reisu buvo atskraidinta Rusijos pilietė N. D. be galiojančios įvažiavimo vizos, kai ji yra būtina, todėl 2011 m. sausio 16 d. Užkardoje buvo pradėta Įstatymo pažeidimo teisena ir priimtas Nutarimas, kuriuo Bendrovei paskirta 11 000 Lt bauda. Nurodė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad Bendrovė atskraidino į Lietuvą Rusijos Federacijos pilietę be galiojančio kelionės dokumento. Nurodė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktą ir darė išvadą, kad vežėjams sukurta pareiga prieš įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užtikrinti, kad jie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, vežėjas privalo imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti šios pareigos vykdymą. Tuo atveju, jei vežėjas neturi galimybių ar noro pats tikrinti vežamų keleivių dokumentų, o kitos šalies partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams, nežino Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar nesinaudoja Asociacijos sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinio ar be vizinio režimo taikymą), Bendrovė savarankiškai privalo imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių vizų režimą. Pažymėjo, kad Bendrovė, priimdama Rusijos Federacijos pilietę į savo lėktuvą, žinojo, jog ji pagal suplanuotą skrydžių maršrutą kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl, Bendrovė, privalėdama žinoti savo pareigą užtikrinti, kad Rusijos Federacijos pilietė turėtų galiojančiame kelionės dokumente galiojančią vizą, galėjo atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį. Nurodė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad byloje nėra nustatytas nė vienas iš Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų trijų atvejų, kuomet vežėjui bauda neskiriama, todėl teigė, kad nėra pagrindo neskirti pareiškėjui baudos. Nurodė, kad atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padariusių pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Tarnybai išaiškinant pažeidimą, ir Bendrovei skyrė minimalią Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą – 11 000 Lt. Pabrėžė, jog pagrindinis Įstatymo tikslas yra efektyvi kova su nelegalia migracija, o ne valstybės patirti nuostoliai. Atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais užsieniečiui negali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 206 straipsnį. Nesutiko su teiginiu, jog Įstatyme numatyta sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi už ATPK 206 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos, pažeidimą atsako tik užsieniečiai, kurie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atvyko į ją pažeisdami minėtą tvarką. Nurodė, kad N. D. negalėjo pažeisti atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos, nes ji nebuvo įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Nurodė Įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalis, iš nustatytų faktinių aplinkybių darė išvadą, kad Bendrovė atskraidino į Lietuvą Rusijos Federacijos pilietę be galiojančio kelionės dokumento, t. y. be galiojančios Šengeno vizos. Nurodė Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktą, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3-876/2007; 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-78/2008; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-146/2008; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1482/2008; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1483/2008. Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalis vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, tai yra, apibūdinant kelionės dokumentą Įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Teigė, kad tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Nurodė, kad toks aiškinimas neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 10, 33 dalims, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Pažymėjo, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą.

11Teismas pareiškėjo argumentus, kuriais teigiama, kad Bendrovė neturi pareigos prieš įveždama keleivį į Lietuvos Respubliką įsitikinti, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką arba, kad tai turi atlikti kiti subjektai (oro uosto, pasienio kontrolės tarnybos ir pan.), laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad prieš įveždamas keleivį į Lietuvos Respubliką, atliko veiksmus, kurie buvo pakankami konstatuoti, jog keleivis turi dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

12Teismas darė išvadą, kad Užkarda pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė neužtikrino, kad keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus bei tuo pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui už šio pažeidimo padarymą skirta minimalaus dydžio bauda, paskirtoji bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei sunkumą, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, jog nuobauda yra per griežta. Nurodė, kad mažesnės negu Įstatyme nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog vežėjas suteikė pagalbą Tarnybos pareigūnams aiškinantis bei nagrinėjant padarytą pažeidimą, jau buvo įvertinta skundžiamame atsakovo Nutarime. Jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui paskirtoji bauda būtų neteisinga, teismas nenustatė. Argumentą, jog valstybei nepadaryta jokia žala, laikė nepagrįstu, nes Bendrovė privalo laikytis visų teisės aktų, susijusių su keleivių vežimu, užtikrinti, kad jų darbuotojai juos išmanytų ir tinkamai taikytų.

13III.

14Pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniu skundu (b. l. 70-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, atsakovo Nutarimą panaikinti arba sumažinti Bendrovei paskirtą baudą.

15Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Nurodo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 10 punktą, vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-101/1V-397, kuriuo vadovaujantis kelionės dokumentu, tinkamu vykti į Lietuvos Respubliką, Rusijos pilietei pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis pripažįstamas inter alia piliečio pasas. Atkreipia dėmesį, kad šiame kelionės dokumentų sąraše viza nėra minima. Mano, kad teismas nepagrįstai išplečia kelionės dokumento sąvoką, remdamasis Šengeno sienų kodeksu ir įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Atkreipė dėmesį, kad šiuose teisės aktuose kelionės dokumento ir vizos sąvokos vartojamos atskirai. Nurodė, kad tai, jog viza yra įklijuojama į kelionės dokumentą, nėra pagrindas sutapatinti šiuos du atskirus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymas nenumato vežėjui pareigos patikrinti, ar keleivis išpildo visas sąlygas atvykti į Šengeno valstybės erdvę, nes pagal Šengeno sienų kodeksą tai turi padaryti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnį ir pažymi, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad keleivė į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežta vykdant užsakomąjį skrydį kelionių organizatoriaus užsakymu. Paaiškina, kad vykdant tokio pobūdžio skrydžius vežėjas neturi tiesioginių santykių su keleiviais, nusipirkusiais kelionės organizatoriaus kelionės paketus, į kuriuos įeina skrydžio paslauga. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareigą suteikti visą reikalingą informaciją keleivei apie kelionės dokumentus turėjo kelionių organizatorius, iš kurio keleivė nusipirko kelionės paketą kartu su skrydžiu. Pažymi, kad keleivių registraciją oro uostuose bei kitokį keleivių aptarnavimą oro uosto teritorijoje vykdo ne vežėjas, bet antžeminio aptarnavimo agentas. Daro išvadą, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog keleivė turėtų visus reikiamus kelionės dokumentus, reikalingus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atkreipia dėmesį, kad keleivė į Lietuvos Respubliką atvyko turėdama kelionės dokumentus, t. y. galiojantį pasą bei Šengeno vizą, galiojančią nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 2 d. Mano, kad Bendrovė neturėjo įvertinti kelionės dokumento kokybės. Nurodo Sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnį, atkreipia dėmesį, kad Šengeno sienų kodeksas numato sienos apsaugos pareigūnams specialias teises, kuriomis naudodamiesi pareigūnai gali tinkamai įgyvendinti sienos apsaugos ir asmenų judėjimo per sienas kontrolės funkcijas. Teigia, kad vykdant skrydžius Bendrovės partneriai visada yra ne tik informuojami apie teisės aktų reikalavimus, bet ir įpareigojami pagal sutartis tikrinti keleivių dokumentus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai formuoja praktiką, pagal kurią sienos apsaugos kontrolės funkcijas vienodai turėtų atlikti tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tiek vežėjai. Mano, kad tos pačios funkcijos atlikimas du kartus dviejų skirtingų subjektų yra betikslis, nepagrįstai apsunkina vežėją, sukurdamas jam papildomų pareigų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimus ir teigia, kad teismas turėjo sumažinti Bendrovei paskirtą baudą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybė nepatyrė jokių nuostolių dėl keleivės atvežimo, jai jokių neigiamų pasekmių neatsirado. Pabrėžia, kad keleivė neturėjo tikslo nelegaliai migruoti į Lietuvos Respubliką. Teigia, kad paskirta bauda yra neproporcingai per didelė.

16Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87-91) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Teigia, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Nurodo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 6 straipsnį, Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį ir daro išvadą, kad vežėjui, atskraidinusiam asmenį, kuris neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 562/2006 5 straipsnio c, d, e punktuose numatytų atvykimo sąlygų, atsakomybė pagal Įstatymo 20 straipsnio 1-3 dalis netaikoma. Nesutinka, kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų užtikrinta, kad keleivė turėtų reikiamus dokumentus, reikalingus atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodo Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktą ir pažymi, kad vežėjams sukurta pareiga prieš įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užtikrinti, kad jie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką ir šios pareigos nereikėtų perkėlinėti kitiems asmenims. Pabrėžia, kad vežėjas privalo imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti šios normos vykdymą. Pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdo Valstybės sienos apsaugos įstatyme numatytas funkcijas, kurios nėra susijusios su vežėjų atliekamomis funkcijomis. Akcentuoja, kad pagrindinis Įstatymo tikslas yra efektyvi kova su nelegalia migracija, o ne valstybės patirti nuostoliai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A10-779/2007, A11-223/2007, A3-876/2007.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojos 2011 m. vasario 9 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167–3, kuriuo UAB „Small Planet Airlines“ skirta vienuolikos tūkstančių litų (11 000 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

22Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX–747 redakcija) normos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

23Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis suderintas su 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB. Tai reiškia, jog jis perkelia 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas, normas ir atitinka Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas.

24Byloje nustatyta, kad atsakovės pareigūnas pareiškėjui 2011 m. sausio 16 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 167-3, už tai, kad vežėjas UAB „Small Planet Airlines“ 2011 m. sausio 16 d. 17 val. 22 min. į Vilniaus oro uosto PKP reisu LLC 3208 iš Šarm el Šeicho atskraidino užsienietę – Rusijos Federacijos pilietę N. D., gim. ( - ), paso Nr. ( - ), be galiojančios Šengeno vizos, kai ji yra būtina, t. y. neužtikrino, kad keleivė turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nors Rusijos Federacijos pilietė ir turėjo Šengeno vizą Nr. ( - ), tačiau buvo išnaudotas galimų atvykimų skaičius (negaliojanti).

25UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai plečiamai aiškino anksčiau minėto Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, t. y. šioje dalyje vartojamos sąvokos „kelionės dokumentas“ prasmę, kelionės dokumento ir vizos santykį.

26Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX–732 redakcija) 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką šio pobūdžio administracinėse bylose ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga užtikrinti, kad įvežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, turi būti aiškinama neatsiejamai nuo kitais teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, kuriais nustatyta kokius galiojančius dokumentus reikia turėti užsieniečiui tam, kad juos pateikęs valstybės sienos kontrolės tarnybai, jis galėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną (2007 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-876/2007; 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-78/2008; 2008 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-146/2008; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1482/2008; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1483/2008).

28Atsižvelgdama į aukščiau minėtą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie yra reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, tai yra, apibūdinant kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą. Todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymas nenustato pareigos vežėjui įvertinti dokumentų kokybiniu aspektu, o numato tik pareigą užtikrinti kelionės dokumentų buvimą, kad pareigą suteikti visą reikalingą informaciją keleivei apie kelionės dokumentus turėjo kelionių organizatorius „Tez Tour“.

29Pagal poveikio subjektams pobūdį Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įpareigojanti norma, suponuojanti vežėjui pareigą elgtis atitinkamu būdu. Vykdydamas šią pareigą, vežėjas privalo užtikrinti, kad įvežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Be to, šios pareigos užtikrinimui įstatymų leidėjas vežėjams suteikė teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad įsitikinti, ar keleivis turi visus būtinus, tame tarpe ir vizą, kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Todėl UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją vykdyti dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

30Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo paskirta bauda yra per griežta, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Taigi šioje normoje nustatyta taip vadinama sąlyginai apibrėžta sankcija, kai normos sankcijoje nurodomos žemiausios (minimalios) ir aukščiausios (maksimalios) poveikio ribos. UAB „Small Planet Airlines“ taikytas mažiausias (minimalus) galimas sankcijos dydis, o jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ji nenurodė ir atitinkamai įrodymų nepateikė, todėl bauda individualizuota teisingai.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Pareiškėjo UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinis skundas netenkinamas.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinį skundą atmesti.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas „Small Planet Airlines“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.... 5. Nurodė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau –... 6. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 7. Paaiškino, jog 2011 m sausio 16 d., 17.22 val., į Vilniaus oro uosto... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu... 10. Nurodė Įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalis, iš nustatytų faktinių... 11. Teismas pareiškėjo argumentus, kuriais teigiama, kad Bendrovė neturi... 12. Teismas darė išvadą, kad Užkarda pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė... 13. III.... 14. Pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniu skundu (b. l. 70-76)... 15. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo... 16. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 17. Teigia, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie... 22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos... 23. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis... 24. Byloje nustatyta, kad atsakovės pareigūnas pareiškėjui 2011 m. sausio 16 d.... 25. UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 26. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr.... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų... 28. Atsižvelgdama į aukščiau minėtą praktiką, teisėjų kolegija pažymi,... 29. Pagal poveikio subjektams pobūdį Lietuvos Respublikos transporto pagrindų... 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo paskirta bauda yra per... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 33. Pareiškėjo UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinis skundas netenkinamas.... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....