Byla 2S-459-553/2013
Dėl sutarties pakeitimo kitai sutarties šaliai iš esmės pažeidus sutartį, pareikšto atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiais asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje išsprendus ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ patikslinto ieškinio dėl sutarties pakeitimo kitai sutarties šaliai iš esmės pažeidus sutartį, pareikšto atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiais asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, priėmimo klausimą.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl pripažinimo šalį padarius esminį sutarties pažeidimą reikalaudamas pripažinti, kad valstybė (Lietuvos Respublika) padarė esminį valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties Nr. 1-1-77 (toliau – Sutartis) pažeidimą ir iš to kylančią ieškovų teisę nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka (b. l. 1-14).

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų patikslintas ieškinio pagrindas ir dalykas, aiškiai nurodyta pažeista teisė ir pasirinktas teisės pažeidimo pašalinimo būdas, pateikti įrodymus, patvirtinančius įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 51-52).

6Ieškovai 2012-11-23 teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl sutarties pakeitimo kitai sutarties šaliai iš esmės pažeidus sutartį, kuriuo prašoma pakeisti Sutartį, Sutarties 3.1.1 -3.1.2 p. išdėstant taip: (duomenys neskelbtini).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ ieškinį dėl sutarties pakeitimo kitai sutarties šaliai padarius esminį sutarties pažeidimą, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir grąžinti jį pateikusiems asmenims. Teismas nustatė, kad iš 2005-09-19 Sutarties, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“, UAB „Posūkis“ dėl valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo, ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad šią Sutartį šalys sudarė pagal Investicijų įstatymą (toliau – IĮ). Kadangi investavimo teisiniai santykiai grindžiami sutartimi, teismas padarė išvadą, kad ieškovai investavo vykdydami koncesijų bei partnerystės sutartis (IĮ 4 straipsnio 5 punktas). IĮ 152 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad paslaugos ir darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, perkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ). VPĮ 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad pirkimus, kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Koncesijų įstatymas. Koncesijų įstatymo (toliau – KĮ) 202 straipsnyje nustatyta, kad teisės pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarkos ir terminų, ieškinio pateikimo tvarkos, žalos atlyginimo, Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo, taikinimo, atestavimo ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybės klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus nuostatomis. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalimi, nepriklausomai nuo to ar šalys sudarė partnerystės, ar koncesijų sutartį, ginčai dėl šalių 2005-09-19 sudarytos Sutarties sąlygų pakeitimo turi būti sprendžiami vadovaujantis VPĮ nuostatomis. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovai prašo pakeisti sudarytos Sutarties sąlygas kitai sutarties šaliai iš esmės pažeidus sutartį, taigi, prašo taikyti alternatyvias sankcijas. Todėl ieškinį turi reikšti ne apylinkės, o apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Kadangi atsakovo buveinė yra Vilniuje, ieškinys pagal teismingumą gali būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 9 punktas).

  1. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

  1. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš Sutarties, sudarytos civiline tvarka. Sutartyje nenumatytas specialus sutartinis teismingumas, taigi iš Sutarties kylančių teisminių ginčų teismingumas nustatytinas pagal CPK teisės normas. Kadangi byla nepatenka į CPK 27 - 28 straipsniuose numatytas kategorijas, byla pirmąja instancija nagrinėtina apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis). Vadovaujantis CPK 29 straipsniu 51 straipsnio 4 dalimi, ieškinys yra pareikštas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę.
  2. Ieškovai nėra sudarę koncesijų ar valdžios ir privačių subjektų partnerystės sutarčių. Tai, kad Sutartis sudaryta CK nustatyta tvarka, patvirtina aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimas Nr. 808 priimtas, be kita ko, vadovaujantis IĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kur nustatyta, jog dėl atitinkamų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija CK nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
  3. Sutarties pagrindu kilusiems teisiniams santykiams esant aiškiai sureguliuotiems Sutarties, o šio ginčo teismingumui esant aiškiai nustatomam iš CPK teisės normų, jokia įstatymo analogija negali būti taikoma.
  4. Teismingumo trūkumai nustatyti tik ieškovams jau ištaisius kitus teismo nurodytus ieškinio trūkumus. Ištaisius ieškinio trūkumus bylos teismingumas nepasikeitė. Po ieškinio trūkumų taisymo teismingumui išlikus analogiškam, tariamai netinkamo teismingumo aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Apeliantų nuomone, teismas aiškiai nepageidauja nagrinėti bylos ir siekdamas to išvengti ieško formalių pagrindų. Tokio aplinkybės reikštų ieškovų teisės kreiptis į teismą, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo pažeidimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina dėl žemiau nurodytų motyvų.

11Ieškovai į teismą kreipėsi su reikalavimu pakeisti Sutarties sąlygas. Sutartis tarp ieškovų, t. y. privačių juridinių asmenų, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, atstovaujamos apskrities viršininko, buvo sudaryta 2005-08-19 po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydama smulkų ir vidutinį verslą valstybės ekonomikos pagrindu ir siekdama sudaryti kuo palankesnę šio verslo įmonių plėtrai aplinką, taip pat vadovaudamasi IĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2127; 2003, Nr. 69-3119; 2004, Nr. 124-4487) 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2005-07-21 priėmė nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos objekto“, kuriuo Nutarė

12„1. Pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (pagal priedą).

132. Įgalioti Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti 1 punkte nurodyto projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą“ (originali nutarimo redakcija).

142010-10-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1421 nutarta pakeisti 2005-07-21 nutarimą Nr. 808 ir išdėstyti 2 punktą taip: „Pavesti Ūkio ministerijai kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą“ (b. l. 15-16).

15Pagal IĮ 13 straipsnio 1 dalies (reglamentuojančio investavimo skatinimo būdus) 6 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-11-17 iki 2010-01-01, t. y. Sutarties sudarymo metu) „dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų, o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, oficialiai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Sutarties sudarymo metu galiojęs IĮ 4 straipsnis, nustatantis investavimo būdus, nenumatė, kad vienas iš būdų, kuriais investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (tarp kurių buvo paminėta vykdoma koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis (IĮ 4 straipsnio 5 punktas)), yra to paties įstatyto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir investuotojo CK nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad toks įstatymo nuostatų nesuderinamumas reiškia vienos iš to paties įstatymo nuostatų prieštaravimą kitai to paties įstatymo nuostatai. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo vadovavosi aktualia IĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2012-11-01. Pažymėtina, kad ir aktualios redakcijos IĮ 13 straipsnio 1 dalies (reglamentuojančios investavimo skatinimo būdus) 6 punkte nustatyta, kad „dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Be to, aktualios redakcijos IĮ 4 straipsnyje, reglamentuojančiame investavimo būdus, taip pat nenumatyta, kad vienas iš būdų, kuriais investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (tarp kurių yra paminėta vykdomos koncesijų, išperkamosios nuomos (lizingo) bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis (IĮ 4 straipsnio 5 punktas)), yra to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir investuotojo CK nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė nereiškia, kad toks įstatymo nuostatų nesuderinamumas reiškia vienos iš to paties įstatymo nuostatų prieštaravimą kitai to paties įstatymo nuostatai. CK 6.156 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ginčo Sutartį pripažinti partnerystės ar koncesijos sutartimi ir atitinkamai spręsti dėl to, kur (t. y. apylinkės ar apygardos teisme) turi būti nagrinėjami iš partnerystės ar koncesijos sutarties kylantys šalių ginčai, kadangi tiek Sutarties sudarymo, tiek šiuo metu galiojantis IĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-07-21 nutarimu Nr. 808 nutarė įgalioti Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti ginčo Sutartį, nustato, jog tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir investuotojo, kuriais, be kita ko, gali būti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuojantys nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą (IĮ 2 straipsnio 4 dalis), CK nustatyta tvarka gali būti sudaroma investicijų sutartis su specialiomis investavimo ir verslo sąlygomis.

16Kadangi ginčo Sutartyje nėra nuostatos dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo, be to, ieškovų pareikštas ieškinys dėl Sutarties pakeitimo nėra susijęs su išimtiniu ar rūšiniu teismingumu, todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija turi būti nustatoma pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teismingumo taisyklę – „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę“.

17Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, susijusias su ieškinio dalyko kvalifikavimu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 330, 336, 338 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų ieškovų atskirojo skundo argumentų.

19Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ atskirąjį skundą tenkinti.

21Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 nutartimi ieškovams buvo... 6. Ieškovai 2012-11-23 teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl sutarties... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi atsisakė priimti... 8. Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia,... 11. Ieškovai į teismą kreipėsi su reikalavimu pakeisti Sutarties sąlygas.... 12. „1. Pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą... 13. 2. Įgalioti Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti 1 punkte nurodyto... 14. 2010-10-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1421 nutarta pakeisti... 15. Pagal IĮ 13 straipsnio 1 dalies (reglamentuojančio investavimo skatinimo... 16. Kadangi ginčo Sutartyje nėra nuostatos dėl teritorinio bylos teismingumo... 17. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios... 18. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo pasisakyti... 19. Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 20. Ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ atskirąjį... 21. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį panaikinti ir perduoti...