Byla 2S-252-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4176-130/2010 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, nagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

4Ieškovas V. B. 2010-04-13 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš valstybės 50000 Lt padarytos neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1995-05-24 iki 1996-03-25 atliko privalomąją krašto apsaugos tarnybą Pasienio policijos departamente Marijampolės PPR Vartelių PPU PPD prie VRM, kur 1995 m. liepos mėn. buvo traumuotas fiziškai ir psichologiškai, paguldytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, gydėsi 2,5 mėn., pripažintas netinkamu karinei tarnybai. 1997-09-30 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Šiaulių MSEK Nr. 3 Ekspertizės aktu Nr. 2356 nustatė, kad jis susirgo ekspertizės akte nurodytomis psichinėmis ligomis, atlikdamas privalomą krašto apsaugos tarnybą. 1996 m. buvo nustatyta pagrindinė diagnozė –šizofrenija, paranoidinė, priepuolinė, suteikta trečia invalidumo grupė. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Šiaulių III komisija 2002-11-28 nurodė invalidumo priežastį – susirgimas, susijęs su tarnyba krašto apsaugos tarnyboje. LR vidaus reikalų ministerija atsisako atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Tai patvirtina LR vidaus reikalų ministerijos 2008-10-14 raštas Nr. 1D-7644 (4), nurodantis, kad ieškovas buvo atleistas iš tarnybos dėl susirgimo, o ne dėl sužeidimo, todėl teisinio pagrindo spręsti dėl kompensacijos mokėjimo nėra. Dėl patirto psichikos sveikatos sutrikdymo ieškovas yra ribotai darbingas, negali įsidarbinti ten, kur nori, gauti tinkamą atlyginimą, kadangi gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, negali įgyti specialybės, jį slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities (LR CK 6.250 str. 2 d.).

5Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas pats nurodo, kad apie susirgimo priežastį sužinojo iš Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Šiaulių III komisijos 2002-11-28 išvados bei siūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą Vidaus reikalų ministeriją tinkamu atsakovu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Nurodė, kad pasienio policijos organizacinė forma buvo Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris buvo reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-05-25 nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-4176-130/2010 pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 str. 1 d. nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Sprendžiant ginčo teismingumo administraciniam teismui klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalą padariusius subjektus, bet ir tai, ar atitinkami jų veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, buvo padaryti viešojo administravimo srityje. Ieškovas pateikė ieškinį dėl pasienio policijos pareigūnų veiksmų, taigi iškėlė ginčą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo. Tinkamų tarnybos sąlygų užtikrinimas savo esme yra viešojo administravimo funkcija, todėl pasienio policijos pareigūnų veiksmai, iš kurių ieškovas kildina neturtinės žalos atsiradimą, vertintini kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai viešojo administravimo srityje. Toks ginčas įstatymu priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, todėl negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju teismas nesprendė atsakovo tinkamumo klausimo, pasisakydamas tik dėl ginčo pobūdžio. Nustatęs po civilinės bylos iškėlimo, kad byla nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, teismas padarė išvadą, kad byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.). Teismas netaikė CPK 34 str., kadangi sprendė bylos priskirtinumo, bet ne jos teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

7Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-05-25 nutartį. Nurodė, kad teisiniai santykiai dėl žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Žalos atlyginimo klausimą reguliuoja civilinės teisės normos ir pagal bendrąją taisyklę tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Byloje nekeliamas klausimas dėl viešojo administravimo srityje atliktų veiksmų teisėtumo. Žala padaryta ne viešojo administravimo srityje, o dėl to, kad valstybė nesugebėjo užtikrinti saugių ir tinkamų tarnybos sąlygų (LR CPK 1 str., LR Viešojo administravimo 3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2009).

8Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011-01-20 nutartimi nurodė, kad šis ginčas teismingas administraciniam teismui. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas nustatė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo yra privaloma apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, iškėlus šią bylą, ir paaiškėjus, kad byla buvo priimta, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas iškeltą bylą turėjo perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Nustatęs po civilinės bylos iškėlimo, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju asmeniui teisiškai reikšmingas kreipimosi į teismą laikas, skaičiuojant terminus, kai atsakovė prašo taikyti termino kreiptis į teismą praleidimo teisines pasekmes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nutraukus bylą, asmeniui atsiranda teisinės pasekmės dėl terminų skaičiavimo, kurios gali užkirsti kelią teisminei pažeistų teisių gynybai dėl formalių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apelianto argumentų, nes skundžiama nutartis naikinamas visa apimtimi. Kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir įrodymus įvertins, nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 36 str. 3 d., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str., LR ABTĮ).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija

Nutarė

10Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai