Byla 2S-419-252/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atstovo advokato A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10-911-2015 pagal ieškovo M. W. E. ieškinį atsakovui BUAB „Aukštaitijos sparnas“, tretiesiems asmenims UAB „Vekada“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Edrija“, S. A., statinio projektuotojui G. D. projektavimo įmonei, UAB „Glasma LT“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Santeka“, UAB „Kauno liftai“, UAB „Telekonta“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „If draudimas“, L. J. V., A. K. IĮ, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Matikonas“, S. A. IĮ, „UAB „Langų panorama“, UAB „Rytlangis“, R. P., išvadas byloje teikiančiomis institucijomis – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl neturtinės žalos priteisimo, įgyto nekilnojamojo turto pirkimo kainos sumažinimo ir

Nustatė

2Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-19 nutartimi ieškovo atstovui advokatui A. V. skyrė 150 Eur baudą, motyvuodamas tuo, kad A. V. neatvykimas į 2015-02-19 teismo posėdį sukliudė kiek įmanomai greitesniam bylos išnagrinėjimui.

32015-03-02 teisme gautas ieškovo atstovo advokato A. V. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodyta, kad su ieškovu buvo sutaręs, jog ieškovas teismo posėdyje dalyvaus vienas. 2015-02-19 teismo posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykęs į kelionę, kuri buvo suplanuota prieš pusę metų. Advokato manymu, bylą buvo galima tinkamai nagrinėti teismo posėdyje ir nebuvo būtinybės teismo posėdžio atidėti.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo atstovo advokato A. V. prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Nustatė, kad 2014-12-22 nutartimi byloje buvo paskirti teismo posėdžiai 2015 m. sausio 29 d. 9.00 val., 2015 m. vasario 6 d. 9.00 val., 2015 m. vasario 10 d. 9.00 val. bei 2015 m. vasario 19 d. 9.00 val. 2015-02-06 protokoline nutartimi teismo posėdis, numatytas 2015-02-10 9.00 val., buvo atšauktas, kadangi institucijos, turėsiančios pateikti teismui informaciją, nespės per 1 darbo dieną teismui pateikti reikiamos informacijos. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2015-02-13 d. 9.00 val. ir numatyta papildoma teismo posėdžio data 2015-03-02 d. 9.00 val. tuo atveju, jeigu byla nebus išnagrinėta per anksčiau paskirtus teismo posėdžius. Byloje teismo posėdžiai vyko 2015 m. vasario 6, 13, 19 d. ir kovo 2 d. Ieškovo atstovas 2014-12-22 teismo nutartį gavo 2015-01-05, taip pat dalyvavo 2015 m. vasario 6 ir 13 d. teismo posėdžiuose. Ieškovo atstovas jokių prašymų, kad ketina nedalyvauti 2015-02-19 teismo posėdyje neteikė. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovo nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis – išvykimas į kelionę, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia neatvykimą į teismo posėdį (CPK 246 str.). Įstatymas numato, kad teismas turi būti informuotas iš anksto apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, pateikiant dokumentus, pateisinančius neatvykimą (CPK 42 str. 5 d., 246 str.), ko šiuo atveju nebuvo padaryta.

5Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi advokatui A. V. paskirtą baudą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Skirdamas baudą ir nagrinėdamas prašymą dėl baudos panaikinimo į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas neatsižvelgė, baudą paskyrė formaliai konstatavęs proceso normų pažeidimą. Be to, nagrinėjamu atveju advokato dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu, todėl paties ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies atstovavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai atstovaujamas advokato, todėl visi ieškovo reikalavimai ir juos pagrindžiantys motyvai bei įrodymai byloje jau buvo pateikti. Nutartyje, kuria A. V. buvo paskirta bauda, pats teismas neišdėstė jokių kilusių neigiamų pasekmių civilinio proceso ekonomiškumui, koncentruotumui ir operatyvumui, t. y. nenurodė jokių faktiškai kilusių neigiamų advokato neatvykimo į teismo posėdį pasekmių, dėl kurių teismo posėdis neišvengiamai turėjo būti atidėtas. Be to, 2015 m. vasario 19 d. teismo posėdžio laikas su advokatu A. V. nebuvo specialiai derintas prie advokato darbo užimtumo ir jo atostogų planų. Advokato dalyvavimas ar nedalyvavimas teismo posėdyje iš esmės priklausė nuo kliento ir jo atstovo susitarimo. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad advokatas A. V., neatvykęs į teismo posėdį, procesu nepiktnaudžiavo, o procesinė sankcija – baudos paskyrimas – yra pernelyg griežia.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo atstovo advokato A. V. prašymą dėl baudos, skirtos už neatvykimą į teismo posėdį, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

10Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

11CPK 246 str. reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėta teisės norma numato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių (CPK 246 str. 3 d.). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

12CPK 107 str., numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). Aplinkybė, leidžianti šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra informavimo pareigos laiku pranešti teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje tinkamas įvykdymas. Dar daugiau, asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad tai yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis.

13Dėl apelianto atstovo advokato elgesio teismas pažymi, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Taigi advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Advokatūros įstatymo 40 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas advokatui atsisakyti teikti teisines paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokiam atsisakymui egzistuoja įstatyme įvardintos svarbios priežastys, kuriomis pripažįstamos Advokatūros įstatymo 5 str. įtvirtintų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Pateikdamas nebaigtinį svarbių priežasčių, kurios gali sukliudyti advokatui suteikti klientui kvalifikuotą teisinę pagalbą, sąrašą, įstatymų leidėjas įpareigoja advokatą teisinių paslaugų sutartį sudaryti tik visapusiškai įvertinus savo galimybes tinkamai suteikti teisines paslaugas klientui, ką patvirtina ir Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 paskelbto 2005-04-08 visuotiniame advokatų susirinkime priimto Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7 p nuostatos, numatančios, jog advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti. Šiuo atveju pats atstovas advokatas pripažįsta, jog žinojo, kad dėl užimtumo negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų bei negalėjimą dalyvauti pagrindžiančių aplinkybių. Nors teigia, kad neva savo klientą apie tai informavo, klientas tam neprieštaravo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, į 2015-02-19 teismo posėdį atvykus ieškovui, atsakovo atstovui, daliai trečiųjų asmenų apelianto atstovaujamasis pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad jį byloje galėtų atstovauti atstovas. Akivaizdu, jog teismo procesas dėl to buvo sutrikdytas ir teismas buvo priverstas bylos nagrinėjimą atidėti (ieškovas yra užsienietis, nesupranta valstybinės kalbos, pirmą kartą per bylos nagrinėjimą nėra atstovaujamas advokato, daugumą trečiųjų asmenų atstovauja atstovai, advokatai, todėl ieškovo padėtis nėra lygiavertė).

14Esant aukščiau minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesudarančius pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, kad atostogos nelaikoma svarbia priežastimi neatvykti į posėdį (CPK 246 str. 1 d.). Kritiškai vertintini apelianto argumentai, neva teismas baudą paskyrė tik formaliai konstatavęs proceso normų pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip minėta, ieškovo atstovo advokato veiksmai trukdė operatyviai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, atidedant bylos nagrinėjimą trukdomi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl pripažintina, kad apeliantas elgėsi neatsakingai. Baudos dydžio pagrįstumo problema nekeliama, todėl dėl jos nepasisakoma.

15Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai