Byla e2A-607-381/2020
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuviškų degalinių tinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283 (toliau – ir Pirkimas), dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties 2 priedas. Pagrindinės sutarties forma“ (toliau – ir Pagrindinė sutartis) 4.2.1 punktą, nurodant, kad benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų įkainiai apskaičiuojami ne prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/ Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį (atėmus fiksuotą nuolaidą), o iš degalinėje pirkimo metu taikytos benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų kainos, atėmus fiksuotą nuolaidą.

72.

8Ieškovės nuomone, Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta degalų kainodara yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir patikslinta. Ginčijama Pagrindinės sutarties nuostata yra sukonstruota taip, jog tiekėjai yra priversti degalus įsigyti iš konkretaus degalų gamintojo – akcinės bendrovės (toliau – AB) „Orlen Lietuva“. Visų pirma, minėtu Pagrindinės sutarties punktu atsakovė įtvirtino ne tik degalų kainodaros metodiką, bet ir reikalavimus Pirkimo objektui, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms. Ginčijamoje Pagrindinės sutarties nuostatoje yra konkrečiai nurodomas degalų tiekimo šaltinis, degalų kainodara yra iš esmės pritaikyta vienam tiekėjui, t. y. AB „Orlen Lietuva“, o sąlyga, jog vienas iš degalų kainos komponentų yra AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti degalų įsigijimo dieną 10 val., taikoma Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale, sukuria netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situaciją. Antra, Pirkimo sąlygose numatyta degalų kainodara, pagrįsta AB „Orlen Lietuva“ vienašališkai nustatytomis kainomis, dirbtinai mažina konkurenciją, neteisėtai įtvirtina dominuojančią AB „Orlen Lietuva“ padėtį degalų rinkoje ir tokiu būdu pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Be to, Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktas prieštarauja ir racionalaus lėšų naudojimo principui, nes net ir tuo atveju, jei tiekėjas įsigytų degalus iš kito degalų gamintojo už mažesnę kainą nei nurodyta AB „Orlen Lietuva“ protokole, tiekėjas vis tiek turėtų pasiūlyti perkančiajai organizacijai degalus, kurių bazinė kaina lygi AB „Orlen Lietuva“ nustatytai kainai, pridėdamas savo pasiūlytą antkainį (atimdamas nuolaidą), t. y. tiekėjas bus priverstas perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiūlyti. Trečia, ginčijama sąlyga proteguojama AB „Orlen Lietuva“, turinti dominuojančią padėtį Lietuvos rinkoje, ir tokiu būdu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 7 straipsnis ir laisvas prekių judėjimas. Tiekėjai iš esmės yra priversti degalus įsigyti tik iš Lietuvoje veikiančio degalų gamintojo AB „Orlen Lietuva“ ir būtent minėtos bendrovės gaminamus degalus parduoti perkančiajai organizacijai.

93.

10Atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „CPO LT“ su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad analogiškas klausimas dėl Pirkimo kainodaros jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Minėtu sprendimu analogiška kainodara pripažinta visiškai teisėta. Nagrinėjama byla yra inicijuota subjektų, kurie per savo akcininkus yra susiję su minėtą bylą inicijavusiais subjektais, taigi ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir inicijuodama ginčą tik siekia vilkinti Pirkimo procedūras. Atsakovės nuomone, jos nustatyta kainodara yra tinkama, objektyvi ir visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirkimo kainodara yra pagrįsta objektyviausiu rinkoje esančiu šaltiniu nustatant bazinę degalų kainos dalį – AB „Orlen Lietuva“ terminalo viešai skelbiamais kainodaros protokolais. Toks bazinės degalų kainos nustatymas niekaip negali būti vertinamas, kaip proteguojantis būtent AB „Orlen Lietuva“ ar juo labiau įpareigojantis Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus įsigyti degalus būtent iš AB „Orlen Lietuva“. Tokia kainodara yra patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos ir rekomenduojama taikyti degalų įsigijimo pirkimuose. Tuo tarpu ieškovės siūlymas degalų kainas nustatyti pagal atskirų degalinių viešai skelbiamas kainas yra visiškai nepagrįstas, sudarantis prielaidas tiekėjams piktnaudžiauti bei perkančiosioms organizacijoms neracionaliai panaudoti degalų pirkimams skirtas lėšas ir todėl Viešųjų pirkimų tarnybos neberekomenduojamas naudoti. Be to, ieškinio reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę nustatyti konkrečias Pirkimo sąlygas, nors teismas negali sprendimu nustatyti perkančiosioms organizacijoms tokio pobūdžio įpareigojimų. Atsakovės nuomone, teiginiai, kad AB „Orlen Lietuva“ gali manipuliuoti viešai skelbiamomis terminale taikomomis kainomis, yra nepagrįsti, kadangi AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų. Nustatant Pirkimo kainodarą konkrečiai pasirinktas būtent terminalas, esantis Juodeikių k., Mažeikių r., nes šis terminalas yra įsikūręs arčiausiai naftos perdirbimo gamyklos, todėl apskaičiuojant jame taikomą bazinę kainą, ji yra mažiausiai iškraipoma kuro gabenimo iš perdirbimo gamyklos kaštų ir geriausiai atspindi realią degalų kainos bazę. Pirkimo sąlygose nėra visiškai jokio draudimo ar apribojimo Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui pirkti degalus iš kitų degalų gamintojų ir tokius degalus parduoti degalinėse pagal Pirkimo pagrindu sudarytas pagrindines sutartis, o terminale skelbiamų kainų naudojimas kaip bazinio įkainio niekaip negali užkirsti kelio Pirkime dalyvauti ir pagrįstus pasiūlymus pateikti bet kuriems tiekėjams (degalinių operatoriams). Ieškovė painioja dvi savo pobūdžiu ir esme skirtingas kategorijas – reikalavimus Pirkimo objektui ir Pirkimo apskaičiavimo mechanizmą, klaidingai interpretuodama aplinkybę, kad AB „Orlen Lietuva“ terminale taikomų bazinių kainų naudojimas Pirkimo kainodaroje verčia Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus degalus įsigyti būtent iš AB „Orlen Lietuva“. Pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi jokios įtakos ir nesuteikia jokių geresnių sąlygų nei tiekėjams, kurie visgi įsigyja degalus iš AB „Orlen Lietuva“, nei tiekėjams, kurie įsigyja degalus iš kitų šaltinių. Visi jie turi vienodas sąlygas varžytis dėl konkurencingos kainos pasiūlymo bei preliminariųjų ir vėliau pagrindinių sutarčių sudarymo Pirkime.

114.

12Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekėms nebuvo nustatyti specialūs reikalavimai, kurie galėtų būti pripažįstami diskriminaciniais, nėra pagrindo spręsti ir apie lygiateisiškumo principo pažeidimą, taip pat nenustatyta, kad pasirinkta kainodara galėtų būti neadekvati priemonė Pirkimo tikslui pasiekti. Nenustatyta, kad Pirkimui skirtos lėšos buvo naudojamos neracionaliai, taip pat nėra nustatytas AB „Orlen Lietuva“ potencialus suinteresuotumas neadekvačiai didinti degalų kainą.

135.

14Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) išvadoje nurodė, kad KĮ 7 straipsnis nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Dėl to net ir nustačius, kad AB „Orlen Lietuva“ užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, nebūtų pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas KĮ 7 straipsnis, jei nebūtų nustatyti KĮ 7 straipsnyje įtvirtinti veiksmai. Šiuo atveju perkančioji organizacija, o ne AB „Orlen Lietuva“ nustatė pirkimo sąlygas, dėl to skundžiamų pirkimo sąlygų nustatymas priklauso ne nuo AB „Orlen Lietuva“ valios ar veiksmų, o nuo VšĮ „CPO LT“, o KĮ 7 straipsnyje draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi įtvirtintas būtent ūkio subjektui, kuris užima dominuojančią padėtį.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 4 884,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

187.

19Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, kurioje buvo ginčijama iš esmės analogiška pirkimo sąlyga, pateiktais išaiškinimais, jog atsakovės pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, be to, toks kainodaros mechanizmas, kai kainos nustatymas pagrįstas objektyviais ir tarpusavyje palyginamais duomenimis, akivaizdžiai sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei užtikrina, kad visose to paties tiekėjo degalinėse tą pačią dieną įsigyjami degalai kainuos tiek pat. Be to, teismas atsižvelgė į minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateiktą išaiškinimą, jog siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis ieškovų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo, nes degalinėse viešai nurodomos degalų kainos yra pastoviai kintančios, pateikiamos su tiekėjų maržomis, kurios taikomos pavieniams pirkėjams mažmeninėje prekyboje. Teismas pripažino, kad nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje pirkimo sąlygos iš dalies skyrėsi, tačiau ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė kaip tos kitos skirtingos sąlygos iš esmės lėmė ginčo sąlygos vertinimą šioje byloje, todėl sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti minėta Lietuvos apeliacinio teismo byla, kurioje buvo analizuojamos iš esmės analogiškos sąlygos teisėtumas.

208.

21Atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ginčijama pirkimo sąlyga lemia AB „Orlen Lietuva“ dominuojančią padėtį, bei pažymėjo, kad šio ūkio subjekto galimi veiksmai ateityje nėra šios bylos dalykas. Jei būtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, tokiu atveju tokia veikla būtų atitinkamos veiklos priežiūrą vykdančių institucijų priežiūros objektas.

229.

23Teismas taip pat nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams nedraudžiama pirkti degalus ne iš AB „Orlen Lietuva“, o iš kitų įmonių ir juos parduoti pagal Pirkimo sutartis. Pirkimo sąlygose nenurodytas konkretus gamintojas, iš kurio konkrečiai būtų reikalaujama įsigyti degalus, todėl teismas sprendė, kad ginčijama pirkimo sąlyga neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalims, o pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi įtakos pirkimo objektui, nepažeidžia viešojo pirkimo principų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje panašiais atvejais buvo konstatuota, jog pirkimo sąlygose nurodytas AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentuose numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą, bei negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014).

2410.

25Teismas konstatavo, kad ginčijama sąlyga suformuluota pakankamai aiškiai, t. y. jog pasiūlymas bus vertinamas ne pagal AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainą, o pagal tiekėjo nurodytą antkainio / nuolaidos dydį, taigi tiekėjas turi galimybę savo nuožiūra pasiūlyti kainą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2711.

28Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2911.1.

30Teismas nepagrįstai suteikė prejudicinę galią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje dalyvavo kitos šalys, be to, buvo ginčijamos kito viešojo pirkimo sąlygos, kurios skyrėsi nuo šioje byloje ginčijamų sąlygų. Ginčo Pirkime įtvirtini Pirkimo dokumentų pasikeitimai, kurie susiję su preliminariosios sutarties vykdymu, administraciniais mokesčiais, susijusiais su preliminariosios sutarties sudarymu bei nutraukimu, įtvirtintos naujos nuostatos dėl atsakovės teisės nurodyti miesto ir magistralinius kelius, kuriuose galima įsigyti prekes, taip pat nurodyti nauji Pirkimo sutarties pažeidimo atvejai, taip pat keitėsi ir Pirkimo objektas. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 nagrinėtas klausimas buvo susijęs išimtinai su VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ir su VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyto draudimo pažeidimu, t. y. atsakovei neteisėtai nustačius konkretų tiekimo šaltinį.

3111.2.

32Teismas sprendimą grindė Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, perkeldamas jas į sprendimo tekstą, tačiau šių išvadų pagrįstumo iš esmės neanalizavo ir dėl šių rašytinių įrodymų nepateikė jokio vertinimo. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą motyvuoti skundžiamą sprendimą, kas laikytina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas minėtoms išvadoms ne tik nepagrįstai suteikė aukštesnę galią, bet ir iš esmės jam tenkančią teisingumo vykdymo ir teismo sprendimo priėmimo kompetenciją perdavė minėtoms institucijoms. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje iš esmės konstatavo, kad degalų kainos manipuliavimo galimybė iš tiesų egzistuoja, o būtent tokios situacijos susidarymui ieškovė savo ieškiniu ir siekė užkirsti kelią. Net ir prielaidą pažeisti VPĮ įtvirtintas nuostatas bei principus sudarančios viešojo pirkimo konkurso sąlygos turi būti pripažintos neteisėtomis. Tuo tarpu Konkurencijos taryba neatliko jokio tyrimo dėl civilinės bylos aplinkybių ir pateikė tik bendrojo pobūdžio informaciją.

3311.3.

34Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta nuostata neatitinka VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvo, nes minėtame punkte įtvirtinta degalų kainodara yra iš esmės naudinga ir pritaikyta vienam tiekėjui, t. y. AB „Orlen Lietuva“, o sąlyga, jog vienas iš degalų kainos komponentų yra AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti degalų įsigijimo dieną 10 val., taikoma Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale, sukuria netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situaciją. AB „Orlen Lietuva“ turi vienašališką teisę nustatyti vieną iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų, tuo tarpu nei VPĮ, nei Pirkimo dokumentų nuostatos nedraudžia Pirkime dalyvauti ir pačiai AB „Orlen Lietuva“, kuri yra aktyvi viešųjų pirkimų, kurių objektas yra degalų įsigijimas, dalyvė.

3511.4.

36VPĮ 37 straipsnio 5 dalis nustato, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Šiuo atveju Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte konkrečiai įvardinama AB „Orlen Lietuva“, kurios skelbiama bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti būtent AB „Orlen Lietuva“ terminale, sudaro vieną iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų, kuris iš esmės priklausomas nuo vienašališkų AB „Orlen Lietuva“ sprendimų, ir apibūdina Pirkime ketinamų įsigyti degalų tiekimo charakteristikas. Taigi ginčijamoje Pagrindinės sutarties nuostatoje yra konkrečiai nurodomas degalų tiekimo šaltinis, o tai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 5 dalį.

3711.5.

38Rėmimasis AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis pažeidžia skaidrumo principą, nes nėra jokių AB „Orlen Lietuva“ privalomų metodikų ar taisyklių, pagal kurias turėtų būti apskaičiuojamos skelbiamos didmeninės degalų kainos. AB „Orlen Lietuva“ apskritai teisės aktais nėra įpareigota skelbti didmeninių degalų kainų, kainų skelbimas, kuriuo grindžiamas paskelbtas Pirkimas, priklauso išimtinai tik nuo AB „Orlen Lietuva“ valios. AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, nes Juodeikių terminalas yra tik vienas iš daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų. Be to, Pirkime remiamasi vienos dienos protokolo kainomis, nors Pirkimo dalyviai neperka iš AB „Orlen Lietuva“ degalų remiantis vienos dienos protokolo kainomis. Taigi centralizuotuose degalų pirkimuose nustačius ginčijamą kainodarą, sudaromos sąlygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis, kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams, perkantiems iš AB „Orlen Lietuva“ didelius kiekius degalų, o dėl to nukentėtų kiti rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, nustačius ginčijamą kainodarą, sudaromos sąlygos AB „Orlen Lietuva“ susitarimams su stambesniais tiekėjais dėl vienos dienos kainų protokolo, esančio viešojo pirkimo įkainio baze, padidinimo, taip padidinant perkančiųjų organizacijų išlaidas, ir atitinkamai tiekėjų pelną. Be to, Pirkimo sąlygos suteikia AB „Orlen Lietuva“ galimybę kontroliuoti Pirkimo eigą, nes ši bendrovė gali bet kada nutraukti Juodeikių terminalo vienos dienos protokolo kainų skelbimą ir tuo pačiu nutraukti Pirkimą.

3911.6.

40Pirkimo kainodara turi būti grindžiama degalinių skelbiamomis kainomis, nes tai lygiaverčių dalyvių rinkoje, kurioje vyrauja konkurencija, nustatomos kainos, o ne vienašališkas sprendimas, priimamas dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės.

4111.7.

42Teismas padarė ginčijamos Pirkimo sąlygos turinį neatitinkančią išvadą, kad pasiūlymai Pirkime bus vertinami ne pagal AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainą, o pagal tiekėjo nurodytą antkainio / nuolaidos dydį. Pagal atsakovės įtvirtintą degalų kainodarą, degalų kaina susideda iš dviejų komponentų: AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinės 1 litro degalų kainos, galiojančios degalų įsigijimo dieną 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale ir tiekėjo antkainio (atėmus fiksuotą nuolaidą). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas įsigytų degalus iš kito degalų gamintojo už mažesnę kainą, nei nurodyta 1 litro kaina, skelbiama AB „Orlen Lietuva“ protokole, Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina būtų vis tiek apskaičiuojama pagal AB „Orlen Lietuva“ vienašališkai nustatomą bazinę 1 litro degalų kainą. Tokiu būdu potencialiai gali susiklostyti situacija, jog tiekėjas bus priverstas perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau nei jis realiai galėtų pasiūlyti.

4311.8.

44Siekdama tinkamai ir laiku sureaguoti į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. EPP priemonėmis pateikė paaiškinimus raštu, tačiau teismas nei teisėjos rezoliucija, nei nutartimi neišsprendė šių paaiškinimų raštu priėmimo klausimo. Dėl šių paaiškinimų (ne)priėmimo nėra pasisakyta ir skundžiamame sprendime, todėl spręstina, kad teismas atsisakė priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus ir taip pažeidė civilinio proceso procesinio sąžiningumo, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir rungimosi principus.

4512.

46Atsakovė VšĮ „CPO LT“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4712.1.

48Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesirėmė ankstesniu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiais prejudicinę galią, o pagrįstai rėmėsi ankstesniame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime suformuotais teismų praktikos išaiškinimais, kaip aukštesnės instancijos teismo suformuota teismų praktika ginčo klausimais. Teismo nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime buvo sprendžiamas ginčas dėl visiškai analogiškos nustatytos kainodaros bei analogiškos atsakovės pageidaujamos kainodaros, todėl ankstesniame sprendime šiais visiškai analogiškais klausimais aukštesnės instancijos teismo suformuotomis aiškinimo taisyklėmis pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamą sprendimą.

4912.2.

50Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjų pasiūlymai Pirkime bus vertinami tik pagal tiekėjų pasiūlytą antkainio / nuolaidos dydį, o AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinė kaina neturės įtakos pasiūlymų vertinimo metu ir bus naudojama tik vykdant sutartį ir faktiškai apskaičiuojant pagal Pirkimo sutartį įsigyjamų degalų kainą. Ieškovė galimai tikslingai painioja du skirtingus dalykus – AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos reikšmę vertinant pasiūlymus ir vykdant pagrindines sutartis. Be to, ieškovė neteisingai interpretuoja Pirkimo kainodaros apskaičiavimo tvarką, kaip neva neleidžiančią pasiūlyti mažesnės kainos. Pagal Pirkimo dokumentus, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas pagal tiekėjų pasiūlytas kainas, kurios išreiškiamos kaip tiekėjo siūloma nuolaida arba antkainis. Tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (antkainis / nuolaida) bus fiksuojama preliminariosiose sutartyse ir atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo galės būti tik mažinama. Tuo tarpu Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte nustatyta, kad galutinę degalų kainą, jau sudarant pagrindinę sutartį, atsakovė nustatys pagal ginčijamą Pirkimo kainodarą. AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinė kaina neturi jokios įtakos pasiūlymų vertinimui ir ji bus naudojama tik nustatant galutinę degalų įsigijimo kainą vykdant konkretaus degalų užsakymo (atnaujinto varžymosi) metu sudarytą pagrindinę sutartį. Tiekėjai savo pasiūlyme gali numatyti ne tik antkainį, bet ir nuolaidą. Nuolaidą savo pasiūlyme nurodžiusių tiekėjų galutinė degalų kaina vykdant Pagrindinę sutartį bus apskaičiuojama iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos atimant tiekėjo pasiūlytą nuolaidą, todėl tiekėjai, atsižvelgdami į jų įsigyjamų degalų kainas, neabejotinai gali pasiūlyti mažesnę nei AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainą. Tiekėjai pagal esamą Pirkimo kainodarą negali piktnaudžiauti degalų kainų bazine dalimi ir taip pasiūlyti realiai brangesnius degalus, nei galėtų, manipuliuodami kainomis savo degalinėse.

5112.3.

52Teismas visapusiškai išanalizavo ir pagrįstai sprendė, kad analizuojama Pirkimo kainodara nesuteikia galimybės AB „Orlen Lietuva“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ar manipuliuoti terminalo kainomis. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą išvadų vertinimą vien tik dėl to, kad išvados yra nepalankios ieškovei, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie būtų galėję lemti teismo sprendimą nesiremti atsakingų institucijų pateiktomis išvadomis.

5312.4.

54Teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo kainodara nepažeidžia nei VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalių, nei VPĮ 17 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. Pirkimo kainodara nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįpareigoja Pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų įsigyti degalus būtent iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo. Be to, Pirkimo kainodara net teoriškai negalėtų būti laikoma pritaikyta vienam tiekėjui – AB „Orlen Lietuva“ – nes jau vien ankstesniame pirkime preliminariosios sutartys buvo sudarytos su dar trylika kitų tiekėjų. Pirkimo kainodara taip pat nesudaro sąlygų AB „Orlen Lietuva“ vienašališkai nustatyti būtent sau Pirkime palankias terminalo kainas. Ieškovė apeliaciniame skunde šių aplinkybių niekaip nepaneigia. Tuo tarpu apeliantės siūlomas Pirkime nustatyti anksčiau degalų pirkimuose taikytas kainodaros modelis, kai yra remiamasi kiekvienoje individualioje degalinėje skelbiamomis kainomis, yra neekonomiškas. Tai patvirtina tiek teismų praktika, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai. Būtent nustačius ieškovės pageidaujamą kainodaros modelį, atsakovė ir visi suinteresuoti Pirkime dalyvauti tiekėjai susidurtų su visomis ieškovės nepagrįstai su Pirkimo kainodara siejamomis problemomis. Tokia kainodara būtų neobjektyvi, priklausytų nuo kiekvieno konkretaus tiekėjo valios ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti bei manipuliuoti degalinėse arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai padidinant degalų kainas faktinio pirkimo metu.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5713.

58Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5914.

60Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsakovės pasirinktos kainodaros (ne)teisėtumo

6115.

62Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo Pirkimą, kurio objektas – benzino, dyzelinio kuro ir automobilinių dujų degalinėse tiekimo užsakymai per „CPO LT“ elektroninį katalogą. Pirkimo pagrindu atsakovė sudarys preliminariąsias sutartis su Pirkime dalyvavusiais atitinkamų degalų rūšių tiekėjais, kurie bus pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus (Pirkimo sąlygų 16.5–16.6, 18.1 punktai), o konkrečios perkančiosios organizacijos atsakovės sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu bei vykdydamos atnaujinto varžymosi procedūrą sudarys pagrindines sutartis su konkrečiais tiekėjais, atsižvelgdamos į konkrečios rūšies degalų poreikį (Pirkimo sąlygų 18.2–18.3 punktai).

6316.

64Pagal Pirkimo sąlygų 16.1 punktą, ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai Pirkime nustatomi tik pagal tiekėjų pasiūlytas kainas. Pasiūlyme nurodytų prekių kainos turi būti nurodytos eurais, ne daugiau kaip trijų skaičių po kablelio tikslumu, išreikštos ir apskaičiuotos taip, kaip nurodyta pirkimo dokumentų B dalyje „Pasiūlymo forma“. Apskaičiuojant pasiūlymo kainą, turi būti atsižvelgta į visą nurodytą prekių apimtį, visas kainos sudėtines dalis, techninę specifikaciją ir kt. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi atsižvelgti į galimą riziką, rinkos kainų svyravimus visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu. Pasiūlyta pirkimo objekto kaina, nurodyta pirkimo dokumentų B dalyje „Pasiūlymo forma“ 1 lentelėje, bus naudojama tik pasiūlymų eilei ir laimėjusiems pasiūlymams nustatyti. Tiekėjo, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu, pasiūlytos kainos su PVM bus fiksuojamos preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo šios kainos gali būti tik mažinamos (Pirkimo sąlygų 10.1, 10.3–10.5 punktai). Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų B dalyje pateiktos pasiūlymo formos, tiekėjų siūlomos kainos išreiškiamos kaip tiekėjo siūloma nuolaida arba antkainis.

6517.

66Pagrindinė sutartis yra kintamo įkainio sutartis. Galutinė degalų pirkimo kaina, perkant degalus pagal jau sudarytą pagrindinę sutartį, yra nustatoma pagal Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtintą kainodarą, t. y. prekių (benzino A95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų) įkainiai apskaičiuojami prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainuprotokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą.

6718.

68Ieškovės nuomone, nurodyta atsakovės nustatyta kainodara pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pagal VPĮ 37 straipsnio 3 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Ieškovės nuomone, nurodyti reikalavimai yra pažeisti, nes atsakovė ginčo kainodaroje įtvirtino konkretų degalų gamintoją – AB „Orlen Lietuva“, iš kurio tiekėjai turi įsigyti degalus, tokiu būdu įtvirtindama konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, be to, ginčo kainodara išimtinai naudinga ir pritaikyta būtent minėtai bendrovei, kuri taip pat gali dalyvauti Pirkime, todėl diskriminuoja kitus tiekėjus.

6919.

70Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė klaidingai teigia, kad ginčo kainodaroje yra nurodytas konkretus degalų gamintojas, iš kurio tiekėjai turi įsigyti degalus. Ieškovė neteisingai supranta kainodaroje nurodytų AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų protokolų reikšmę. Pirkimo sąlygose nėra jokių reikalavimų, iš kokio subjekto turi būti perkami degalai, o Pirkimo kainodaroje minimi AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolai nustato tik Pirkime siekiamų įsigyti atskirų degalų rūšių kainos apskaičiavimo būdą, tačiau neįpareigoja tiekėjų pirkti degalus būtent iš nurodytos bendrovės terminalo, t. y. šiuo atveju konkretus pardavėjas nenustatytas, tik jo nustatytos kainos bazė pasirinkta kaip objektyvus kriterijus tiekėjų kainai pasiūlyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi įtakos Pirkimo objektui, todėl ginčijama pirkimo sąlyga neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalims bei nepažeidžia viešojo pirkimo principų.

7120.

72Įvertinus atsakovės parengtas Pirkimo sąlygas, darytina išvada, kad tiekėjai kurą gali pirkti iš bet kokio šaltinio, o savo kainos pasiūlymus turi išreikšti planuojama taikyti nuolaida arba antkainiu, nustatytais atsižvelgiant į galimas rizikas, susijusias su degalų rinkos kainų galimais svyravimais visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu, taigi ir į AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo kuro kainos bazinio įkainio pokyčius. Tiekėjai visada laisvi nustatyti kuro kainos antkainius, siūlyti lanksčias nuolaidas arba nedalyvauti pirkime, jei pirkimo sąlygose nustatyta perkamo kuro kainos nustatymo kainodara neatitinka jų interesų. Kaip minėta, tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina gali būti išreikšta ne tik antkainiu, bet ir nuolaida, kuri, skaičiuojant galutinę kainą, bus atimama iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos. Pasiūlyme nurodyta kaina bus fiksuojama preliminariosiose sutartyse ir atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo galės būti tik mažinama. Taigi apeliantės nuogąstavimai, kad tokiu atveju bus neracionaliai naudojamos lėšos, nes tiekėjas gali būti priversti perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiūlyti, laikytini nepagrįstais.

7321.

74Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendime vadovavosi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais išaiškinimais. Nors minėtoje byloje buvo vertinamas kito atsakovės vykdyto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas, tačiau, be kita ko, buvo vertinama ir analogiškai suformuluota Pirkimo sąlyga dėl prekių įkainių apskaičiavimo pagrindinėje sutartyje bei siūlymas prekių įkainį skaičiuoti pagal tiekėjų degalinėse nurodytas kainas. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei nesuteikia nepagrįsto pranašumo AB „Orlen Lietuva“ degalinių tinklui, tuo tarpu siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis tiekėjų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo.

7522.

76Ieškovė šiuo atveju nenurodė, kaip Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 vertinto pirkimo kai kurių sąlygų skirtumai nuo ginčo Pirkimo sąlygų gali pakeisti teismo išvadas dėl nustatytos kainodaros teisėtumo. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (motyvacija), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje

77Nr. 3K-3-381/2014).

7823.

79Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais išaiškinimais rėmėsi ne kaip prejudiciniais faktais (aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo), bet kaip aukštesnės instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu, suformuota teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis aukštesnės instancijos teismo sprendime pateiktas išaiškinimais dėl analogiškos kainodaros. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ginčo kainodarą pripažino teisėta ne tik vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais išaiškinimais, tačiau vertino bei aptarė ir kitus ieškovės ieškinio argumentus, kurie nebuvo nagrinėti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, taigi teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į individualias bylos aplinkybes.

8024.

81Dėl ieškovės argumentų, jog ginčo kainodara sudaro sąlygas AB „Orlen Lietuva“ manipuliuoti terminalo kainomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors tokia tikimybė visada egzistuoja, tačiau ji yra labai menka ir daug mažesnė nei tuo atveju, jei galutinė pirkimo kaina būtų nustatoma ieškovės pageidaujamu būdu – pagal jos degalinėje pirkimo metu taikytas degalų kainas. Pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba būtent dėl to, kad atskiri tiekėjai degalų pirkimuose piktnaudžiauja bei elgiasi nesąžiningai (manipuliuoja degalinės iškabose (švieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažindami degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiūlymams palyginti bei vertinti), patikslino kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas, siūlydama taikant kintamo įkainio kainodarą rinktis kainodaros mechanizmą, kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, o ne tiekėjo degalinėje viešai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol. Ginčo Pirkimo sąlygos parengtos būtent pagal šias atnaujintas Viešųjų pirkimų tarnybos kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas.

8225.

83Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į tai, jog AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų ir iš anksto nežino, kurią tiksliai dieną konkrečios perkančiosios organizacijos atstovai užsuks į degalinę užsipilti kuro, be to, Pirkimas savo apimtimi sudaro tik mažą dalį visų AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimų, tikimybė, kad AB „Orlen Lietuva“ keis viso terminalo degalų pardavimo kainas vien dėl to, kad viena ar kelios degalinės tą dieną galėtų daugiau uždirbti iš konkrečios perkančiosios organizacijos, yra labai maža, nes tokiu būdu manipuliuodama kainomis AB „Orlen Lietuva“ rizikuotų prarasti iš terminalo degalus perkančius klientus ir patirti nuostolių dėl jiems taikomos kainodaros. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

8426.

85Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarybos išvadomis ir tokiu būdu pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Be to, ieškovės teigimu, teismas, nepriimdamas jos paaiškinimų dėl minėtose išvadose išdėstytų argumentų, pažeidė sąžiningumo, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir rungimosi principus.

8627.

87Byloje iš tiesų nėra duomenų apie tai, ar pirmosios instancijos teismas priėmė prieš pat teismo posėdį ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis).

8828.

89Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, tiek Konkurencijos tarybos išvados nėra privalomojo pobūdžio ir viešųjų pirkimų bylose vertintinos kaip paprasti rašytiniai įrodymai visų byloje surinktų įrodymų bendrame kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas vien Viešųjų pirkimų tarnybos ar Konkurencijos tarybos išvadų argumentais, o yra paremtas išsamia Pirkimo sąlygų ir visų bylos dokumentų analize bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime pateiktais išaiškinamais. Tai, kad teismas pritarė minėtų institucijų išvadose pateiktai nuomonei ir ją išdėstė teismo sprendime, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

9029.

91Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos pateiktomis išvadomis. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos kompetencijai nėra priskirtas viešųjų pirkimų sąlygų atitikties VPĮ nuostatoms vertinimas, todėl tai, kad Konkurencijos taryba savo išvadoje pateikė situacijos vertinimą tik piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi aspektu, visiškai atitinka šios institucijos kompetencijos ribas ir negali būti laikoma pagrindu neatsižvelgti į Konkurencijos tarybos pateiktus paaiškinimus.

9230.

93Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sąlygose nustatytą kainodarą pripažino tinkama, nepažeidžiančia VPĮ nustatytų reikalavimų, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

9431.

95Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9632.

97Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 813,25 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais nustatytą maksimalų dydį – 1 675,70 Eur (1 289 Eur x 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos sudėtingumas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys nesudaro pagrindo nesivadovauti Rekomendacijose nustatytais dydžiais, todėl išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mažintinos iki 1 676 Eur ir priteistinos atsakovei iš ieškovės.

98Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ (juridinio asmens kodas 135995859) atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ (juridinio asmens kodas 302913276) 1 676 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuviškų... 7. 2.... 8. Ieškovės nuomone, Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta degalų... 9. 3.... 10. Atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „CPO LT“ su ieškovės... 11. 4.... 12. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekėms... 13. 5.... 14. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba)... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės... 18. 7.... 19. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, vadovavosi Lietuvos apeliacinio... 20. 8.... 21. Atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos... 22. 9.... 23. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams nedraudžiama... 24. 10.... 25. Teismas konstatavo, kad ginčijama sąlyga suformuluota pakankamai aiškiai, t.... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 11.... 28. Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ apeliaciniame skunde prašo... 29. 11.1.... 30. Teismas nepagrįstai suteikė prejudicinę galią Lietuvos apeliacinio teismo... 31. 11.2.... 32. Teismas sprendimą grindė Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų... 33. 11.3.... 34. Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta nuostata neatitinka VPĮ 37... 35. 11.4.... 36. VPĮ 37 straipsnio 5 dalis nustato, kad apibūdinant pirkimo objektą,... 37. 11.5.... 38. Rėmimasis AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis pažeidžia skaidrumo... 39. 11.6.... 40. Pirkimo kainodara turi būti grindžiama degalinių skelbiamomis kainomis, nes... 41. 11.7.... 42. Teismas padarė ginčijamos Pirkimo sąlygos turinį neatitinkančią išvadą,... 43. 11.8.... 44. Siekdama tinkamai ir laiku sureaguoti į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų... 45. 12.... 46. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą... 47. 12.1.... 48. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesirėmė ankstesniu... 49. 12.2.... 50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjų pasiūlymai... 51. 12.3.... 52. Teismas visapusiškai išanalizavo ir pagrįstai sprendė, kad analizuojama... 53. 12.4.... 54. Teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo kainodara nepažeidžia nei VPĮ 37... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 13.... 58. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 59. 14.... 60. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 61. 15.... 62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo... 63. 16.... 64. Pagal Pirkimo sąlygų 16.1 punktą, ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai... 65. 17.... 66. Pagrindinė sutartis yra kintamo įkainio sutartis. Galutinė degalų pirkimo... 67. 18.... 68. Ieškovės nuomone, nurodyta atsakovės nustatyta kainodara pažeidžia VPĮ 37... 69. 19.... 70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su... 71. 20.... 72. Įvertinus atsakovės parengtas Pirkimo sąlygas, darytina išvada, kad... 73. 21.... 74. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai... 75. 22.... 76. Ieškovė šiuo atveju nenurodė, kaip Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje... 77. Nr. 3K-3-381/2014).... 78. 23.... 79. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos... 80. 24.... 81. Dėl ieškovės argumentų, jog ginčo kainodara sudaro sąlygas AB „Orlen... 82. 25.... 83. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į tai, jog AB „Orlen... 84. 26.... 85. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 86. 27.... 87. Byloje iš tiesų nėra duomenų apie tai, ar pirmosios instancijos teismas... 88. 28.... 89. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išvados,... 90. 29.... 91. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo... 92. 30.... 93. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 94. 31.... 95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 96. 32.... 97. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme... 98. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti... 100. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų...