Byla 2KT-89/2013
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio nuginčijimo, priverstinės hipotekos nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-48-251/2013 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovams R. B., A. J., tretiesiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio nuginčijimo, priverstinės hipotekos nustatymo.

2Taip pat šioje byloje pareikštas atsakovo R. B. priešieškinis ieškovei J. K. – B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl separacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

3Byloje 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas pareiškimu prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo bylą nagrinėjančią teisėją Gemą Janušienę ir visą Šiaulių apylinkės teismą (visus teisėjus in corpore) bei spręsti dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Byloje n u s t a t y t a :

  1. Bylos aplinkybės

4Šiaulių apylinkės teisme 2013-11-08 gautas ieškovės J. K. – B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto pareiškimas, kuriuo reiškiamas nušalinimas Šiaulių apylinkės teismo pirmininkei Gemai Janušienei ir visam teismui (visiems teisėjams in corpore) bei prašoma civilinę bylą Nr. 2-48-251/2013 perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos Šiaulių apygardos teritorijoje veikiančiam teismui. Kadangi nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams, teismo pirmininkės Gemos Janušienės 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi byla dėl nušalinimo klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

5Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog atsakovo R. B. atstovė advokatė Andželika Meškaitė anksčiau yra dirbusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja, atsakovo atstovė ir šią civilinę bylą nagrinėjanti teismo pirmininkė Gema Janušienė buvo kolegės, todėl neatmestina, jog jas sieja draugiški, kolegiški santykiai, kas objektyviai gali suponuoti pagrįstų abejonių dėl teismo pirmininkės Gemos Janušienės nešališkumo ir objektyvumo nagrinėjant bylą. Be to, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja Gema Janušienė yra Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė, daroma išvada, jog ją ir kitus teismo teisėjus sieja pavaldumo santykiai, teismo pirmininkė kitų teisme dirbančių teisėjų atžvilgiu turi atitinkamus valdingus įgaliojimus jam priskirtų funkcijų ribose, tai suponuoja faktą, kad perdavus bylą nagrinėti kitam Šiaulių apylinkės teismo teisėjui, abejonės dėl tokio teisėjo nešališkumo byloje vis tiek nebūtų pašalintos ir išsklaidytos.

6Taip pat Šiaulių apylinkės teisme 2013-11-08 gautas ir perduotas spręsti Šiaulių apygardos teismui ieškovės J. K. – B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto pareiškimas, kuriuo reiškiamas nušalinimas Šiaulių apylinkės teismo pirmininkei Gemai Janušienei ir visam teismui (visiems teisėjams in corpore) civilinėje byloje Nr. 2-9188-251/2013 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovams R. B., A. J., tretiesiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio nuginčijimo, priverstinės hipotekos nustatymo.

7Šioje byloje yra pareikštas taip pat ir atsakovo R. B. priešieškinis ieškovei J. K. – B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl separacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

8Pareiškimu nurodomoje byloje taip pat prašoma nušalinti visus Šiaulių apylinkės teismo teisėjus nuo nurodomos bylos nagrinėjimo ir civilinę bylą Nr. 2-9188-251/2013 perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pareiškimas iš esmės motyvuojamas tais pačiais motyvais ir argumentais, kaip ir 2013-11-08 ieškovės atstovo pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013, tik nurodoma, jog civilinės bylos Nr. 2-48-251/2013 atskiri reikalavimai buvo išskirti į civilinę bylą Nr. 2-9188-251/2013, civilinių bylų Nr. 2-48-251/2013 ir Nr. 2-9188-251/2013 reikalavimai yra tiesiogiai susiję, civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013 nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9188-251/2013, todėl ieškovės atstovas mano, jog nepasitikint teismo sudėtimi civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013 yra logiška nepasitikėti teismo sudėtimi ir išskirtoje civilinėje byloje Nr. 2-9188-251/2013.

  1. Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo procedūra ir teisiniai aspektai. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

10Grįžtant prie nušalinimo instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

11Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, draudžia įstatymas (CPK 68 straipsnio 5 d.).

12Grįžtant prie pareiškimo turinio ir nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-48-251/2013 ir Nr. 2-9188-251/2013 faktų, konstatuojama, kad šios bylos yra ne tik susijusios, bet iki 2013 m. spalio 24 d. buvo nagrinėjamos vienoje byloje. Teismas, minėta 2013 m. spalio 24 d. priėmė nutartį, kuria iš nagrinėjamos bylos išskyrė ieškovės ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-05-31 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. B. ir A. J., kuria atsakovas R. B. nuosavybės teise priklausantį butą perleido nuosavybėn savo motinai A. J., nustatyti šiam turtui priverstinę hipoteką. Taigi konstatuojama, kad bylos tiesiogiai susijusios, todėl nušalinimo klausimas sprendžiamas abiejose bylose tuo pačiu procesiniu sprendimu.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, todėl būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001-02-12 nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

14Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu dar kartą primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ja piktnaudžiaujantis asmuo gali būti baudžiamas piniginėmis baudomis. Šiame kontekste dar kartą primintina, kad teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis).

15Nagrinėjant šios bylos faktus, aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas ieškovės advokato pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, jog ieškovės atstovas nušalinimą Šiaulių apylinkės teismo teisėjams pareiškė remdamasis visuotinai žinomu faktu apie objektyviuosius aspektus, susijusius su dalyvaujančiais byloje asmenimis, t. y. su buvusia šio teismo teisėja, dabar advokate ir atsakovo atstove nagrinėjamoje byloje – Andželika Meškaite. Šis objektyvusis faktas ir kriterijus iš esmės negalėtų būti lemiantis, sprendžiant pareiškimą dėl visų teismo teisėjų nušalinimo. Tačiau aptariant šios konkrečios bylos faktus ir faktines aplinkybes, bei kitus susijusius faktus, kurie keliami nušalinimo pareiškime, taip pat aplinkybes kurios nušalinimo pareiškime neminimos, tačiau visuotinai žinomos ir tiesiogiai susijusios su dalyvaujančiais byloje asmenimis, t. y. su faktu, kad ieškovė šioje byloje yra apylinkės teismo teisėja, pretendavusi tapti Šiaulių apylinkės teismo teisėja, anksčiau taip pat dirbusi šio teismo antstolio padėjėja, darytina išvada, kad šios bylos kontekste yra pagrindas nuo bylos nagrinėjimo nušalinti visus šio teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant tiktai į nurodytus objektyviuosius kriterijus, nes nurodytos aplinkybės pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejones šio teismo teisėjų galimu nešališkumu. Todėl siekiant nagrinėjamų bylų koncentruotumo ir operatyvumo, siekiant, kad be pagrindo bylos nebūtų vilkinamos, pareiškimas dėl nušalinimo tenkinamas.

16Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje yra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

18Tenkinti ieškovės J. K. – B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto pareiškimą, kuriuo reiškiamas nušalinimas teisėjai Gemai Janušienei ir visam Šiaulių apylinkės teismui (visiems teisėjams in corpore) civilinėse bylose Nr. 2-48-251/2013 ir Nr. 2-9188-251/2013 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovams R. B., A. J., tretiesiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio nuginčijimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei ir nušalinti nuo nurodytų bylų nagrinėjimo visus Šiaulių apylinkės teismo teisėjus (in corpore).

19Bylas Nr. 2-48-251/2013 ir Nr. 2-9188-251/2013 perduoti nagrinėti iš esmės Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas... 2. Taip pat šioje byloje pareikštas atsakovo R. B. priešieškinis ieškovei J.... 3. Byloje 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovės atstovas advokatas Drąsutis... 4. Šiaulių apylinkės teisme 2013-11-08 gautas ieškovės J. K. – B. atstovo... 5. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog atsakovo R. B. atstovė advokatė... 6. Taip pat Šiaulių apylinkės teisme 2013-11-08 gautas ir perduotas spręsti... 7. Šioje byloje yra pareikštas taip pat ir atsakovo R. B. priešieškinis... 8. Pareiškimu nurodomoje byloje taip pat prašoma nušalinti visus Šiaulių... 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl... 10. Grįžtant prie nušalinimo instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad... 11. Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo... 12. Grįžtant prie pareiškimo turinio ir nagrinėjamų civilinių bylų Nr.... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti... 14. Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas... 15. Nagrinėjant šios bylos faktus, aukštesnės instancijos teismas,... 16. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų... 18. Tenkinti ieškovės J. K. – B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto... 19. Bylas Nr. 2-48-251/2013 ir Nr. 2-9188-251/2013 perduoti nagrinėti iš esmės...