Byla 2-1-323/2014
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo BUAB „Jareda“, atstovaujama UAB „Pajūrio administratorių agentūra“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic”, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą ieškinį atsakovui A. J. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo BUAB „Jareda“, atstovaujama UAB „Pajūrio administratorių agentūra“,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu, kurį vėliau papildė, kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovo 44610,76 Lt išmokėtų draudimo išmokų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-26 atsakovas, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. ( - ), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta A. G. ir E. G. sveikata. Pažymėjo, kad eismo įvykį atsakovas sukėlė būdamas neblaivus, Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio. Paaiškino, kad buvo apdraudęs automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei išmokėjo dėl atsakovo sukelto eismo įvykio 40738,14 Lt dydžio draudimo išmokas, apmokėjo nukentėjusiajai A. G. išmokėtą 3872,62 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2012-04-13 iki 2013-04-30, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą dėl eismo įvykio asmenį, t.y. atsakovą (t. 1, b. l. 20-21, 152, 160).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad eismo įvykiui įvykus 2011-09-26, draudimo išmoką nukentėjusiesiems išmokėjus 2012-08-08, laiko, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2012-09-27, todėl prašo byloje taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį. Be to, nurodė, kad draudiko nukentėjusiesiems išmokėtos sumos iš žalą sukėlusio asmens gali būti priteistos tik tada, kai tokios sumos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais ir jais sukelta žala. Laiko, kad šiuo atveju ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikinęs nukentėjusiųjų ir trečiųjų asmenų prašomų dėl sukelto įvykio atlyginti sumų pagrįstumu, visais atvejais pervesdavo jų prašomas sumas, nereikalaudamas ataskaitų apie lėšų panaudojimą, nesiekė ekonomiškai atlyginti žalą, todėl laiko, kad ieškinys turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo (t. 1, b. l. 139-142).

4Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 83).

5Atsakovas A. J. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi dėl ligos paskirtame teismo posėdyje dalyvauti negali (t. 2, b.l. 84). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Pažymėtina, kad šioje byloje teismas keturis kartus atidėjo teismo posėdžius atsakovo prašymu dėl jo ligos (t. 2, b. l. 28, 58, 64, 72), tuo tarpu atsakovas daugiau nei pusę metų negalėdamas atvykti į teismo posėdžius nepasirūpina tinkamu savo interesų atstovavimu, taip vilkina bylos nagrinėjimą, todėl teismas šiuo atveju atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos vertina kaip atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nebelaiko šios aplinkybės svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėtina ieškovui ir atsakovui nedalyvaujant.

6Ieškinys tenkintinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 20.45 val. kelyje Slengiai – Šatriai – Kretingalė – Smilgynai, 11,4 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. ( - ), priklausiusi trečiajam asmeniui UAB „Jareda“, sužalojo A. G. (V.) ir E. G.. Įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-903/2012 kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas A. J., kuris transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valst. Nr. ( - ), vairavo neblaivus, kai kraujo tyrimais nustatytas sunkus 3,71 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 30-40, 41-50, t. 2, b.l. 19-23). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-04-19 iki 2012-04-18 buvo apdraudęs transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo liudijimo Nr. ( - )) (t. 1, b. l. 51). Ieškovas draudimo išmokų gavėjams išmokėjo 44610,76 Lt draudimo išmokų (t. 1, b. l. 62, 69, 100, 114, 118, 123, 134, 168, t. 2, b. l. 5-7). Ieškovas nustatęs, kad atsakovas sukelto autoįvykio metu buvo neblaivus, pareiškė atsakovui regresinį reikalavimą - prisiteisti išmokėtą 44610,76 Lt dydžio draudimo išmoką.

8Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Ieškovas ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo atsakovui pareiškė remdamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybe, t.y. tuo, kad atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisimės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-903/2012 nustatyta, kad atsakovas 2011-09-26 sukelto eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat patvirtinta atsakovo kaltė dėl autoįvykio sukėlimo (t. 1, b. l. 30-40, 41-50, t. 2, b. l. 19-23). Šių aplinkybių byloje neginčija ir atsakovas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, byloje esantys rašytiniai įrodymai - Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-903/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-14 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis - patvirtina, kad 2011-09-26 autoįvykio metu atsakovas automobilį vairavo neblaivus, sužalojo žmones, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punkto nuostatomis, teismas pripažįsta, kad ieškovas – draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja, kad atsakovas ją grąžintų. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.

9Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškovo išmokėtos draudimo išmokos suma, nurodo, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikinęs nukentėjusiųjų ir trečiųjų asmenų prašomų dėl sukelto įvykio atlyginti sumų pagrįstumu, visais atvejais pervesdavo jų prašomas sumas, nereikalaudamas ataskaitų apie lėšų panaudojimą, nesiekė ekonomiškai atlyginti žalą (t. 1, b. l. 139-142). Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovas ne tik kad nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovo išmokėtų draudimo išmokų dydžiu, bet net nenurodė, koks, atsakovo vertinimu, ieškovo atlygintos žalos dydis yra pagrįstas: atsakovas šiems savo teiginiams pagrįsti nurodė tik bendro pobūdžio abejones, tačiau negali aiškiai ir konkrečiai nurodyti nesutikimo motyvų, nenurodo, su kokia išmokėtos sumos dalimi sutinka, kuri konkrečiai jos dalis yra nepagrįsta, neteikia įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalies nepagrįstumą (CPK 178 str, 185 str.). Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų išmokėtai draudimo išmokai ir jos dydžiui pagrįsti – išmokos aktus, draudimo išmokos paskaičiavimo išvadas, nukentėjusiųjų ir trečiųjų asmenų prašymus atlyginti žalą ir išmokėti draudimo išmoką bei jų pridėtus rašytinius įrodymus apie patirtos žalos dydį, rašytinius paaiškinimus apie išmokėtas draudimo išmokas (t. 1, b.l. 52-134, 162-168, t. 2, b.l. 2-7). Šiais įrodymais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat, kaip jau minėta, jų nepaneigė ir atsakovas. Pastebėtina ir tai, kad teismas siūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus teisingam žalos apskaičiavimui (t. 1, b.l. 171), tačiau atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 44610,76 Lt draudimo išmokų yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p., CK 6.251 str., 6.1015 str.).

10Dėl ieškinio senaties

11Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir TPVCAPDĮ (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, o tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013; kt.). Kaip minėta eismo įvykis įvyko 2011-09-26, pirma draudimo išmoka išmokėta 2011-12-12 (t. 1, b.l. 62), tačiau ji nevisiškai padengė nukentėjusiųjų nuostolius, ieškovas mokėjo eilę kitų išmokų, pagal bylos duomenis paskutinę išmokėjo 2013-04-10 (t. 1, b.l. 168), tuo tarpu byla užvesta 2012-12-12 (t. 1, b.l. 2), taigi net skaičiuojant nuo pirmos išmokos, kuri kaip minėta nukentėjusiųjų nuostolių nepadengė, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

12Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1338,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 3, 22, 161). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1338,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

13Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 36,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic”, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą iš atsakovo A. J. 44610,76 Lt išmokėtų draudimo išmokų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 44610,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1338,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti iš atsakovo A. J. 36,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai