Byla 2-2657-577/2012

Dėl nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant J.Markovičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo AB If P& Insurance AS atstovui adv. R.Rukštelei,

4atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ atstovams adv. T.Kočegarovai, adv. A.Montrimui, A.Valiuškevičiui,

5atsakovo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ atstovei adv. pad. I.Triponaitei

6atsakovų S. Ū., T. Ū., N. G. atstovui adv. N.Kirkilui,

7teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB If P& Insurance AS ieškinį atsakovams A.Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“, bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“, S. Ū., T. Ū., N. G., D. S., M. M. dėl nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

8Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškovas ir T. Ū. 2003-12-18 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria, be kita ko, apdraudė S. Ū. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), nuo gamtinių jėgų, ugnies, vagystės, vandens. 2006-03-27 įvyko gaisras, kurio metu gyvenamajame name sudegė ir išardyta dalis stogo, antrame aukšte virtuvės patalpoje apdegė ir sutrūkinėjo stiklinės sienos ir lubos, apdegė baldai, buitinė technika, gyvenamasis kambarys, aprūko kitos patalpos. Ieškovas, atlikęs žalos Nr. V/PS/0676 sureguliavimo procedūras, šį įvykį pripažino draudiminiu; žalos, padarytos gyvenamajam namui 2006-03-27 gaisro metu, dydžiui nustatyti kreipėsi į turto vertintoją UAB „Krivita“, kuri, atlikusi ekspertizę, pateikė 2006-04-03 ekspertizės išvadą dėl turto vertės. Kadangi ieškovas draudėjui išmokėjo (išvados pagrindu) 163 441, 56 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos (nuostolių) padarymo asmenis – atsakovus. Mano, jog 2006-03-27 gaisras gyvenamajame name kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o būtent priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2007-04-20 pažymoje Nr. 9.2-216 „Apie Pikeliškių kaime kilusį gaisrą“ konstatavo, jog 2006-03-27 gaisro gyvenamajame name priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai įrengiant dūmtraukį. Mano, jog gyvenamajame name kilęs gaisras ir jo sukeltos pasekmės laikytinos statinio sugriuvimu CK 6.696 str. nurodyta prasme. Kadangi namo rekonstrukcijos projektuotojas buvo UAB „Elvora“, statybos vadovas, o taip pat ir techninis prižiūrėtojas buvo A. Ū., dūmtraukį gyvenamajame name įrengė atsakovas A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“, o pagal CK 6.696 str. 1 dalyje nuostatas už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos defektų ar netinkamo žemės grunto, todėl atsakovų neteisėta veika (atsakovai dalyvavo projektuojant ir įrengiant dūmtraukį, ko pasėkoje buvo pažeistos priešgaisrinės saugos taisyklės ir kilo gaisras), t.y. bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas yra pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl atsakovių D. S. ir M. M. atsakomybės paaiškino, kad D. S. ir M. M. projekto rengimo metu buvo atsakovo UAB „Elvora“ darbuotojos, o remiantis STR 1.02.02:1997 „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ 5.2 punktu projektavimo įmonės (atsakovo UAB „Elvora“) vadovas, pasamdydamas (paskirdamas) projekto vadovą, tuo pačiu perduoda jam įgaliojimus atstovauti projektavimo įmonei, rengiant konkretų statinio projektą, pagal šio reglamento nustatytas pareigas, teises (tarp jų disponuoti projektavimo įmonės vadovo nustatyta sutartinės kainos dalimi statinio projektui rengti) ir atsakomybę. Be to, atsakovė D. S. 2003-11-14 Statybos leidime Nr. 691 nurodyta kaip projekto vadovė, taip pat kaip projekto vadovė ji yra pasirašiusi gyvenamojo namo statybos projekte, o atsakovė M. M. gyvenamojo namo statybos projekte nurodyta kaip architektė, t.y. statinio architektūrinės dalies vadovė. Todėl atsakovės projekto vadovė D. S. ir projekto architektūrinės dalies vadovė M. M. yra atsakingos už 2006-03-27 kilusio gaisro gyvenamajame name pasekmes solidariai su kitais atsakovais (CK 6.696 str. 1 ir 4 d.). Pažymėjo, jog už statybos darbų defektus ir tuo padarytą žalą atsakovai privalo atsakyti solidariai; atsakovams taikytina griežta atsakomybė, t.y. be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Prašo priteisti iš atsakovų solidariai 163 441, 56 Lt nuostolių atlyginimo, 5000 Lt ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, iš viso 168 441, 56 Lt; priteisti iš atsakovų solidariai visas kitas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų solidariai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad A.Valiuškevičiaus įmonė S. Ū. priklausančiame name, kuriame kilo gaisras, neatliko jokių rangos darbų, pažymėjo, jog pagal ieškovo minimą sąskaitą–faktūrą dūmtraukio įdėklas A.Valiuškevičiaus įmonės buvo parduotas UAB „Stiklo briauna“.

10Atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Elvora“ atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, UAB „Elvora“ ir sudegusio namo savininkės S. Ū. nesieja jokie sutartiniai santykiai; ieškovo nurodytas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, kuriame yra namo savininkės ir atsakovo UAB „Elvora“ darbuotojos, projekto vadovės D. S., parašai, neįrodo nei sutarties sudarymo fakto, nei fakto, kad projektavimo darbai buvo atliekami UAB „Elvora“ nurodymu; atstovės nuomone, rekonstrukcijos projekte nesant UAB „Elvora“ vadovo parašo, taip pat nesant jo įgaliojimo, konstatuotina, jog projektavimo darbus kaip fiziniai asmenys atliko D. S. ir M. M.. Pažymėjo, jog bendrovė jokiais būdais (nei žodžiu, nei raštu, nei per atstovą) nėra išreiškusi savo valios nei dėl darbų atlikimo fakto, nei dėl termino, nei dėl kainos, todėl negali prisiimti atsakomybės už techninį projektą, kuris buvo parengtas be jos žinios.

11Atsakovų S. Ū., T. Ū., N. G. atstovas prašo ieškinį jo atstovaujamų atsakovų atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad S. Ū., T. Ū., N. G. po A. Ū. mirties priėmė palikimą pagal apyrašą; ieškovas, kaip mirusiojo A. Ū. kreditorius, įstatymo nustatytais terminais jokių reikalavimų nepareiškė. Be to, pažymėjo, jog byloje pateiktoje rekonstrukcijos sąmatoje dūmtraukio rekonstrukcija nenumatyta, įdėklo, dėl kurio neva netinkamo įrengimo kilo gaisras, iš viso nėra; taip pat dūmtraukio įdėklas neįrašytas ir lokalinėje sąmatoje dėl defektų.

12Atsakovės D. S. ir M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastis nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (CPK 246 str.).

13Ieškinys atmestinas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir T. Ū. 2003-12-18 buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (t. 1, b.l. 10-19), kuria ieškovas apdraudė S. Ū. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus ( - ) (t. 1, b.l. 20-22). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006-04-12 pažyma (t. 1, b.l. 23) patvirtina, jog 2006-03-27 įvyko gaisras, kurio metu paminėtame gyvenamajame name sudegė ir išardyta dalis stogo, antrame aukšte virtuvės patalpoje apdegė ir sutrūkinėjo stiklinės sienos ir lubos, apdegė baldai, buitinė technika, gyvenamasis kambarys, aprūko kitos patalpos. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu; žalos, padarytos gyvenamajam namui 2006-03-27 gaisro metu, dydžiui nustatyti kreipėsi į turto vertintoją UAB „Krivita“, kuri, atlikusi ekspertizę, pateikė 2006-04-03 ekspertizės išvadą dėl žalos padarytos nekilnojamam turtui (t. 1, b.l. 25-113). T. Ū. buvo išmokėta 163 441, 56 Lt draudiminė išmoka (t. 1, b.l. 114, 115, 116). Techninė gaisro priežasčių nustatymo ekspertizė atlikta nebuvo; duomenų, kurioje vietoje nustatytas gaisro židinys byloje nėra.

15Ieškovas grindžia reikalavimus CK 6.1015 str. 1 d., Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 55 p., nuostatomis, kuriose numatyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens; prašo CK 6.696 str. 1 d., 4 d. pagrindu priteisti jo išmokėtą draudiminę išmoką bei kitas išlaidas, susijusiais su jos dydžio nustatymu, iš atsakovų solidariai; teigia, jog žalos atsiradimą sąlygojo atsakovų neteisėti veiksmai, t.y. bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas; nurodo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-04-20 pažyma (t. 1, b.l. 117) patvirtina, kad 2006-03-27 įvykusio gaisro priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai įrengiant dūmtraukį, todėl atsakovui A.Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“ kyla atsakomybė kaip bendrovei, įrengusiai dūmtraukį; A. Ū., kaip namo rekonstrukcijos statybos techniniam prižiūrėtojui, UAB „Elvora“, kaip gyvenamojo namo projektuotojui; o D. S. ir M. M., kaip projekto vadovei ir architektei, kurios projekto rengimo metu buvo atsakovo „Elvora“ darbuotojos. Tačiau su tokiais ieškovo teiginiais sutikti negalima.

16CPK 178 str. nustatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

17Visų pirma, byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija vykdyta pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos leidimą Nr. 691, išduotą 2003-11-14 (t. 1, b.l. 118), kuriame nurodyta, kad projektuotojas buvo UAB „Elvora“, atestato Nr. 0649, projekto vadovė D. S.; statybos vadovas, o taip pat ir techninis prižiūrėtojas buvo A. Ū., atestato Nr. 2062, galiojimo data 2009-02-18. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad tarp užsakovės S. Ū. ir UAB „Elvora“ jokių sutarčių sudaryta nebuvo, atsakovas S. Ū. jokių darbų neatliko, ji nepriėmė jokio darbo rezultato ir nemokėjo už atliktą darbą, todėl konstatuotina, jog tarp atsakovo UAB „Elvora“ ir namo savininkės – pagal leidimą statytojos, – jokių santykių, kurie atitiktų CK 6.700 str. reglamentavimą, nebuvo. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovui UAB „Elvora“ kyla atsakomybė dėl to, kad įmonė buvo įrašyta į leidimą namo rekonstrukcijai atlikti kaip projekto rengėjas, vertinant byloje surinktus įrodymus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui atsirado reikalavimo teisė atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu. Remiantis projekto sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 199 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 18.4 p., projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimant atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“. Aptariamu atveju projektas nebuvo patvirtintas UAB „Elvora“ vadovo ar jo įgalioto bendrovės darbuotojo parašu (t. 1, b.l. 132-142), todėl UAB „Elvora“ negali ir neprivalo prisiimti atsakomybės už statinio projekto atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Projektas parengtas fizinių asmenų – architekčių D. S. ir M. M. bei patvirtintas projekto vadovės D. S. parašu; tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog žala atsirado dėl netinkamo projekto parengimo ar projekto įgyvendinimo pasekmėje; ieškovo pateikta priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma (t. 1, b.l. 117), pagal savo turinį tokiu įrodymu nelaikytina; todėl ieškovo reikalavimai ir atsakovių D. S. bei M. M. atžvilgiu vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini.

18Antra, Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2008-01-07 raštas (t. 1, b.l. 120) patvirtina, jog A. Ū. kvalifikacijos atestatas Nr. 2062, kuris yra įrašytas į leidimą, yra išduotas komisijos tik 2004-02-18 sprendimu, tuo tarpu statybos leidimas namo rekonstrukcijai išduotas 2003-11-14. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b.l. 20-22) nurodoma, jog gyvenamojo namo, esančio ( - ) rekonstrukcijos pradžios metai yra 2002, o rekonstrukcijos pabaigos – 2003 m., namo būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas 91.

19Trečia, ieškovas savo teiginius, jog, dūmtraukį gyvenamajame name įrengė atsakovas A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“, savo medžiagomis, grindžia A. Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ išrašyta 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaita–faktūra LEB Nr. 3551881 (t. 1, b.l. 121). Tačiau iš nurodytos sąskaitos–faktūros matyti, kad atsakovas A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“ pardavė užsakovui UAB „Stiklo briauna“ (A. Ū., kuris buvo gyvenamojo namo statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas, darbovietė) nerūdijančio plieno įdėklą, tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“ atliko įdėklo montavimo darbus, ieškovas nepateikė. Nors ieškovo atstovas teigė, jog, pasak draudėjo T. Ū., įdėklo įrengimo darbus atliko būtent A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“, tačiau visų pirma pažymėtina, jog leidimas namo rekonstrukcijai atlikti yra išduotas žymiai vėliau, negu išrašyta PVM sąskaita–faktūra; jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Stiklo briauna“ perleido statytojui S. Ū. ar kitam jos įgaliotam asmeniui įgytą iš A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ prekę, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nei lokalinėje sąmatoje (t. 1, b.l. 81-87) nei defektiniame akte-sąmatoje Nr. 1 (t. 1, b.l. 88-108) nenurodyti darbai, susiję su dūmtraukio pažeidimų šalinimu, įdėklo išmontavimu ar panašiai. Be to, ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti dėl nustatytų prieštaravimų, kaip antai, A. Ū. kvalifikacijos atestato, kuris išduotas žymiai vėliau, negu buvo atliekama namo rekonstrukcija ir išduotas pats leidimas įrašymas į leidimą rekonstrukcijai atlikti; neva įmontuoto įdėklo pardavimas visiškai kitai įmonei, dėl kurios susietinamumo su atliekama namo rekonstrukcija byloje nėra (byloje pateiktas Juridinių asmenų registrų išrašas (t. 3, b.l. 11-25) tik patvirtina, kad UAB „Stiklo briauna“, kurios veikla susijusi su statyba, vadovu iki 2000-10-30 buvo A. Ū., nuo 2000-10-30 generalinis direktorius T. Ū., tačiau nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirktas iš atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ įdėklas buvo įmontuotas į namo dūmtraukį; beje, draudėjo duoti paaiškinimai, kad paminėtas atsakovas montavo įdėklą savo lėšomis, niekuo nepatvirtinti, ir visų byloje pateiktų įrodymų vertinimo kontekste teismo vertintini, kaip siekimas gauti draudimo išmoką); tai, kad jokių duomenų, jog šalinant gaisro padarinius būtų atlikti kokie nors darbai, susiję su dūmtraukio pažeidimo pašalinimo darbais, byloje nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo remtis ieškovo nurodytais teiginiais ir spręsti, kad atsakovą A.Valiuškevičiaus įmonę „Klukis“ ir namo statytoją (ar jos įgaliotą asmenį) siejo rangos santykiai bei dėl civilinės atsakomybės atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ atžvilgiu.

20Ketvirta, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 d. d. nustatyta, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį galima naudoti pripažinus tinkamu naudoti. Taigi, gyvenamasis namas (būtent toks statybos objektas nurodytas statybos leidime), kaip statinys, laikomas baigtu nuo jo perdavimo naudoti pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog S. Ū. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) nebuvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b.l. 122). Kaip jau buvo minėta, atlikti namo rekonstrukciją buvo išduotas leidimas (t. 1, b.l. 118-119), jame statytoju buvo nurodyta S. Ū., statybos būdas buvo nurodytas – ūkio būdu. P. S. įstatymo nuostatas, Statyba ūkio būdu, – tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 15 p. numatė, jog jeigu statyba vykdoma ūkio būdu, statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo (užsakovo) darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius; o 17 p. numatė, jog jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ yra numatyta, jog statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį (2 p.), ūkio būdu pastatytų statinių pripažinimu tinkamais naudoti rūpinasi statytojai (4 p.). Be to, Statybos įstatymo 40 str. draudžia naudoti statinį, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skirsnyje „Statinio techninės priežiūros organizavimas“ irgi numatyta, jog statinio naudotojas privalo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti (30.2 p.), o 32 p. numatyta, jog statinio naudojimas ir priežiūra prasideda, užbaigus jo statybą ir nustatyta tvarka pripažinus statinį tinkamu naudoti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. Ū. atliko kokius nors darbus kaip statybos vadovas bei techninis prižiūrėtojas, ar su juo buvo sudarytos kokios nors sutartys dėl darbų atlikimo, kaip reikalauja įstatymas, nėra pagrindo spręsti ir dėl A. Ū. civilinės atsakomybės, todėl ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu, o jam mirus, patrauktiems į bylos nagrinėjimą jo įpėdiniams S. Ū., T. Ū., N. G. nepagrįsti ir atmestini. Padarius tokią išvadą, teismas plačiau dėl A. Ū. įpėdinių atsakomybės apimties vertinant palikimo priėmimo būdą nepasisako.

21Beje, pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (t. 1, b.l. 117), pagal Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus (139, 509 1 p.p.) visi šildymo įrenginiai turi būti įrengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus priešgaisrinės saugos reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią jie turi būti patikrinti ir suremontuoti; gyvenamųjų patalpų savininkas privalo naudotis tik techniškai tvarkingais elektros, šildymo prietaisais, instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti; gaisro priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai įrengiant dūmtraukį; pastato savininkė S. Ū. nubausta administracine bauda. Taigi, nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai atsakomybės subjektais nurodo atsakovus. Esant nurodytam, teismas neturi pagrindo taikyti ieškovo nurodyto CK 6.696 str., kuris reglamentuoja atsakomybę už statinio sugriovimą, normų; taip pat spręsti, jog atsakovams kilo atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.245-6.249 str. str., CPK 178 str.). Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo.

22Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovams bei valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96 str. str.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, atstovavimo teisme trukmę, surašytų procesinių dokumentų skaičių ir jų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais bei LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais, sprendžia, jog atsakovų A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ prašoma priteisti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma turi būti sumažinta iki 6920 Lt (iš jų 6200 Lt procesinių dokumentų rengimas, 720 Lt už atstovavimą teisme posėdžiuose), Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Elvora“ turėtų išlaidų suma – sumažinta iki 4520 Lt (iš jų 3800 Lt procesinių dokumentų rengimas, 720 Lt už atstovavimą teisme posėdžiuose), S. Ū., T. Ū., N. G. – iki 4520 Lt,- priteisiant ją S. Ū. (iš jų 3800 Lt procesinių dokumentų rengimas, 720 Lt už atstovavimą teisme posėdžiuose), o kitoje dalyje prašymai atmestini; valstybei priteistini 100,60 Lt pašto išlaidų ( CPK 93, 96, 98 str. str. bei Rekomendacijų 2, 3, 4, 7, 8, 9,10, 11 p.p.).

23Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2008-06-16 nutartimi atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ turtui taikytas areštas, naikintinas (CPK 150 str.).

24Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo AB If P& Insurance AS, j.a.k. 302279548, atsakovui A.Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“, j.a.k. 161632072, - 6920 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt litų); atsakovui Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“, j.a.k. 1055854, - 4520 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai dvidešimt litų), atsakovei S. Ū., a.k. ( - ), - 4520 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai dvidešimt litų) atsakovų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

27Priteisti iš ieškovo AB If P& Insurance AS, j.a.k. 302279548, valstybei 106,60 Lt ( šimtas šeši litai 60 centų) pašto išlaidų (gavėjas Vilniaus mokesčio inspekcija prie LR FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

28Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-06-16 nutartimi atsakovo A.Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones- 168 441,56 Lt vertės nekilnojamojo ir /ar kito materialaus turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.