Byla 2-182-903/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjos E. T. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir

Nustatė

2pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,1339 ha žemės sklype, unikalus Nr.( - ), esančiame Karklės k., Klaipėdos r. sav., buvo sodyba. Pareiškime nurodyta, kad UAB "Klaipėdos projektas“ atestuota nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialistė istorikė J.Valančiūtė atliko žemės sklypo istorinius tyrimus ir nustatė, kad jos sklypas išsidėstęs Karklės etnokultūrinio draustinio vakarų dalies centre, vienoje anksčiausių (XV-XVI a.) buv. Karklininkų kaimo apstatymo zonų. Šioje kaimo dalyje XIX a. pabaigoje -XX a. I pusėje vyravo vienkieminės nedidelės ir vidutinio dydžio žemės turėjusių ir žemdirbių sodybos, kaimo apstatymo struktūra susiformavo iki XIX a. pabaigos, o tiriamas jos sklypas išsidėstęs vieno iš istorinių kvartalėlių šiaurės vakarų dalyje. Be to, šiuose istoriniuose tyrimuose, atsižvelgiant į atliktus sklypo archeologinius žvalgomuosius tyrimus, nurodyta kad sklype sodybinis apstatymas egzistavo jau XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje apstatymas, manoma, palaipsniui buvo nugriautas ir tam tikrą laiką dabartiniame sklype buvo neapstatyta pieva. XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje ar 5 dešimtmečio pradžioje dabartinio sklypo teritorijoje, galimai senosios sodybos vietoje, pastatyta (atstatyta) sodyba Ji nugriauta iki XX a. 6-jo dešimtmečio pabaigos. Šiuos istorinius tyrimus patvirtina archeologo M. U. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atlikti sklypo archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai, kurie aprašyti 2014-08-13 pažymoje. Iš šios pažymos ir jos priedų matyti, kad sklypo ribose šurfo Nr. 2 pietinėje dalyje 0,15 metro gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus sluoksnio aptikta kalkiniu skiediniu rišta raudonų plytų eilė guldyta ant pamatų eilės, orientuotos Pietryčių-Šiaurės Vakarų kryptimi. Pamatai sudaryti iš netašytų lauko akmenų, be to, prie plytų eilės (sienos) atidengtas apie 80 cm ilgio ir iki 50 cm pločio molinės aslos fragmentas. Pagal rastus radinius (geležinė pasaga, pelenų semtuvėlis, keramika) pamatai datuotini XIX a. Šie objektyvūs moksliniai duomenys neabejotinai patvirtina sklype buvus sodybą, o šurfe Nr. 2 rasti buvusio statinio fragmentai (akmeniniai pamatai, molinė asla) bei radiniai (pelenų semtuvėlis, keramika) rodo šioje vietoje buvus sodybos gyvenamąjį namą. Šių duomenų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sklypo ribose buvo sodybvietė.

3Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja (64 b.l.).

4Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys ir dokumentai nėra visiškai patikimi ir pakankami išvadai, jog pareiškėjos žemės sklype buvo sodyba, dėl pareiškimo palieka spręsti teismui (65 b.l.).

5Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti.

6Suinteresuotų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

7Pareiškimas tenkintinas.

8Pagal byloje surinktus įrodymus ir liudytojo archeologo M. U. parodymus nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,1339 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. .( - ), esantis Karklės k., Klaipėdos r. sav. nuosavybės teise nuo 2002-06-11 priklauso E. T., specialios žemės naudojimo sąlygos „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuo 2000-10-19. 2014-08-13 žemės sklypo, kadastrinis Nr. .( - ), Karklės k., Klaipėdos r. sav., 2014 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, atlikus tyrinėjimus, nustatyta, kad šurfo Nr. 2 pietinėje dalyje 0,15 metro gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus atidengta kalkiniu skiediniu rišta raudonų plytų eilė (plytų dydis – 19x9x6 cm), guldyta ant pamatų eilės, orientuotos Pietryčių-Šiaurės Vakarų kryptimi. Pamatai buvo sudaryti iš netašytų lauko akmenų, kurių dydis svyravo nuo 20x15x15 iki 40x20x20 cm. Prie šiaurinės plytų eilės (sienos) pusės 0,25 m gylyje atidengtas apie 80 cm ilgio ir iki 50 cm pločio molinės aslos fragmentas. Pagal rastus radinius (geležinę pasagą, pelenų semtuvėlį, keramiką) pamatus galima datuoti XIX a. (10-17 b.l.). UAB „Klaipėdos projektas“ 2014 metais pagal užsakovės E. T. užsakymą atliko objekto žemės sklypo, kadastrinis Nr. .( - ), Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., istorinius tyrimus ir išdavė istorinę pažymą, kurioje padaryta išvada, kad sklypas išsidėstęs Karklės etnokultūrinio draustinio vakarų dalies centre, vienoje anksčiausių (XV-XVI a.) buv. Karklininkų kaimo apstatymo zonų. Šioje kaimo dalyje XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje vyravo vienkieminės nedidelės ir vidutinio dydžio žemės turėjusių žvejų ir žemdirbių sodybos. Minimos kaimo istorinės zonos gana taisyklinga, kvartalėliais tarp šalutinių kelių, takų suskaidyta tankaus apstatymo struktūra susiformavo iki XIX a. pabaigos. Tiriamas sklypas išsidėstęs vieno iš istorinių kvartalėlių šiaurės vakarų dalyje. Archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu aprašomame žemės sklype rastos XIX a. apstatymo liekanos („atidengti“ pamatų fragmentai), sklypo lokalizavimo XIX~XX a. kartografijoje rezultatai rodo, kad sklype sodybinis apstatymas egzistavo jau XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje apstatymas, manoma, palaipsniui buvo nugriautas. Tam tikrą laiko tarpą XX a. I pusėje dab. sklypo vietoje buvo neapstatyta pieva. XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje ar 5 dešimtmečio pradžioje dabartinio sklypo teritorijoje, galimai senosios sodybos vietoje, pastatyta (atstatyta) sodyba. Ji nugriauta iki XX a. 6 dešimtmečio pabaigos. Istorinėje sodybvietėje išlikusi neapstatyta pieva. Sklype planuojant apstatymą istoriniu požiūriu tai tikslinga vertinti kaip senos sodybos atstatymą, vieną iš Karklės etnokultūrinio draustinio istorinės struktūros fragmentų atkūrimą 18-57 b.l.).

9Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

10Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, o sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

11Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma - UAB „Klaipėdos projektas“ 2014 metais atliktų istorinių tyrimų pažyma su priedais (žemėlapiais), 2014 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma, fotonuotraukos, archeologinius tyrimus atlikusio liudytojo archeologo parodymai teismo posėdžio metu, patvirtinantys, jog tyrimo metu rasti radiniai yra neabejotinai gyvenamojo namo liekanos, leidžia padaryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog toje vietoje sodybos nėra buvę, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjai E. T. nuosavybės teise priklausančiame 0,1339 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Karklės k., Klaipėdos r. sav., buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.

12Pažymėtina, kad toks sprendimas yra pakankamas pagrindas keisti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, numatant jame šioje byloje minimos buvusios sodybos vietą, kas leistų pareiškėjai E. T. ją atstatyti.

13Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

14nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T. nuosavybės teise priklausančiame 0,1339 ha žemės sklype, unikalus .( - ), esančiame Karklės k., Klaipėdos r. sav., buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais.

15Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.

16Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai