Byla II-42-729/2014
Dėl nutarimo panaikinimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J. G.,

2sekretoriaujant A. Jokubauskienei,

3dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui V. P.,

4institucijos surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą byloje Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Niciui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Nustatė

62014-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 071670 R. B. surašytas už tai, kad 2014-07-23, 13.00 val. jai priklausančioje žemės sklypo ( kadastrinis Nr. ( - ), esančio Karklės kaime, Klaipėdos rajone, Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūriniame draustinyje, dalyje stovi nelegaliai pastatytas kilnojamasis objektas – vagonėlis. Tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 str. ir Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamento 26 p. reikalavimai, ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 10 dalyje.

7Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Pajūrio regioninio parko direkcijos 2014-07-23 administraciniu nurodymu R. B. nurodyta, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 10 dalį, iki 2014-08-05 sumokėti lygiai pusę minimalios baudos, numatytos administracinio pažeidimo sankcijoje, t. y., 250,00 Lt bei išaiškinta, kad laiku sumokėjus baudą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. 2014-08-28 Pajūrio regioninio parko direkcijos nutarimu R. B. paskirta 1250,00 Lt nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 10 dalyje.

8R. B. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Pajūrio regioninio parko direkcijos nutarimą, nes pažeidimo nepadarė bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad vagonėliai yra nekilnojamieji daiktai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-01 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir mobiliuosius namelius pripažino nesudėtingais statiniais. Be to, vagonėlis pastatytas ne jos, o mamos J. N., kuriai iki mirties priklausė visas šis sklypas, o J. N. 2007-09-27 nutarimu jau buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, todėl mano, kad antrą kartą už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama. Nurodo, kad savo žemės ūkio paskirties žemę naudoja ir kempingo paskirčiai, nes negali užsiimti žemės ūkio veikla, ir ja naudojasi rekreaciniais tikslais, kad atitiktų regioninio parko įkūrimo tikslus. Mano, kad yra suėjusi ir administracinės nuobaudos skyrimo senatis, nes vagonėlis pastatytas 2007 metais, jo dislokacijos vieta niekada nesikeitė. 2011 metais ji paveldėjo iš mamos žemės sklypą su visais statiniais, nuo tada Pajūrio regioninio parko direkcija jai rašo raštus dėl šio vagonėlio pašalinimo, todėl protokole ir nutarime klaidingai nurodė pažeidimo paaiškėjimo momentą 2014-07-23, tas faktas buvo jų nustatytas daug anksčiau ir nuo to laiko jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimui nustatytas 6 mėnesių nuo paaiškėjimo dienos terminas.

9Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi administracinė nuobauda buvo paskirta pagal pažeidimo užfiksavimo metu galiojusius teisės aktus, nepraleidus senaties termino, kuris trunkamajam pažeidimui skaičiuojamas nuo kiekvienos jo tęsimo dienos, išnaudojus visas galimybes, kad savininkė pati pašalintų neleistinai pastatytą vagonėlį ir galiausiai – teskyrus jai pusę baudos, kurios ji vis tiek nesumokėjo. Nurodo, jog pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, nutarime įrašyti norminiai aktai, kurių reikalavimus ji pažeidė, taikomi ir pažeidimo padarymo vietai bei apima R. B. neteisėtus veiksmus ( vagonėlio pastatymą ir laikymą pajūrio regioninio parko teritorijoje), kaip kempingas šis žemės sklypas negali būti naudojamas, nes šio žemės sklypo paskirtis to neleidžia, o tai, kad už neteisėtą šio vagonėlio laikymą jau yra bausta buvusi jo savininkė, nėra kliūtis bausti ir dabartinę jo savininkę, nuo 2011 metų esančią atsakingą už šio žemės sklypo naudojimo normų laikymąsi.

10Teismo posėdžio metu R. B. atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Papildomai prašė kreiptis į administracinį teismą užklausiant, ar 2002-08-10 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 425 patvirtintas Pajūrio regioninio parko reglamento 26 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kuriais buvo nustatyta, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos gali būti nustatomos tik įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Taip pat akcentavo, kad nutarimas R. B. priimtas praleidus 6 mėn. senaties terminą, skaičiuotiną nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, be to, jos sklypas ir ginčo objektu tapęs vagonėlis yra ne pajūrio regioniniame parke, o jo atskirame padalinyje – Karklės etnokultūriniame draustinyje, tad jam negali būti taikomos visame parke galiojančios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo normos, o tik atskirai draustiniams išskirtos šio įstatymo normos, kur apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei apribojimus nėra pasisakyta. Nurodė, kad R. B. pripažįsta paveldėjusi iš mamos žemės ūkio paskirties sklypą ir žino, ką jame galima daryti, tačiau mano, kad tokiame sklype nedraudžiama statyti laikinų, nesudėtingų statinių, kuriems turėtų būti priskiriamas šis vagonėlis, juolab kad jis užima tik iki 50 kv.m. ploto ir yra skirtas poilsiui. Tvirtina, kad tai tas pats vagonėlis, už kurio pastatymą ir laikymą 2007 metais buvo nubausta J. N., nurodo, kad neaišku, kodėl dabar R. B. traukiama atsakomybėn pagal kitas normas.

11Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, o dėl reglamento atitikimo įstatymui į administracinį teismą nesikreipti, kadangi šis reglamentas yra sudėtinė teisės normų visumos dalis, reglamentuojanti atsakomybę už tokio pobūdžio veiksmus saugomose teritorijose, konkrečiai įvardijantis draudimą jose laikyti vagonėlius, ir todėl turi būti taikomas tokių pažeidimų atveju. Pažymėjo, kad R. B. žemės sklypas patenka ne tik į Karklės etnokultūrinio draustinio, bet ir į Pajūrio regioninio parko, kurio sudėtine dalim šis draustinis yra, teritoriją, todėl bet kokia ūkinė veikla jame gali būti vykdoma tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Kitokia nei žemės ūkio paskirtis šiam sklypui šiuose dokumentuose nenumatyta, todėl laikydama jame gyvenimui ir poilsiui skirtą vagonėlį, R. B. pažeidžia tiek tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek visokias neteisėtas statybas draudžiantį Saugomų teritorijų įstatymą, tiek Pajūrio regioninio parko reglamento 26 straipsnį, kuris kaip konkrečiai šį pažeidimą nurodanti teisės norma ir buvo nurodytas nutarime skirti R. B. administracinę nuobaudą. Traktuoti, kad šia nuobauda yra antrą kartą baudžiama už tą patį pažeidimą, nes už šio vagonėlio laikymą jau buvo nubausta ankstesnė jo savininkė, nėra jokio pagrindo, kadangi nei įmanoma nustatyti, ar tai tikrai tas pats vagonėlis (jis neregistruotas, žemės sklypo plane nepažymėtas ir kt.), nei yra kitų pagrindų, neleidžiančių traukti R. B. už pažeidimo, nustatyto 2014-07-23, padarymą. Pripažino, kad apie vagonėlio neleistiną buvimą R. B. sklype buvo žinoma nuo 2011 metų, kai ji tapo šio sklypo savininke, ir nuo tada ji ne kartą raginta pašalinti šį vagonėlį, tačiau jis iki šiol nepašalintas, todėl pažeidimo darymas tęsiasi ir savininkė gali būti baudžiama už kiekvieną dieną, kai jį tęsia, nepaisant to, buvo bausta anksčiau ar ne. Dėl šios priežasties nėra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, o tai, kad su R. B. buvo ilgą laiką susirašinėjama, raginant ją pašalinti šį vagonėlį, o jai – prašant pratęsti tam terminą ar suteikti pagrindą jį toliau ten laikyti, rodo humanišką institucijos požiūrį į šį asmenį bei pačios pažeidėjos pripažinimą, kad jos veiksmai neturi teisinio pagrindo.

12Skundas netenkintinas.

13Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. B. žemės sklype (sklypo kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Karklės kaime, Klaipėdos rajone, Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūriniame draustinyje, dalyje stovi nelegaliai pastatytas vagonėlis. Tokiu būdu R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnį, kuris numato, „jog veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus“, prie kurių priskirtas Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamentas, bei šio reglamento 26 punktą, kuris numato, kad „draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (kilnojamuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotą statybos leidimą statyti ar rekonstruoti regioniniame parke esančius statinius. Kilnojamieji nameliai gali būti įrengiami kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktuose numatytais atvejais.“

14Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 10 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame nustatytas teisės pažeidimas, nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktai R. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, jog žemės sklypo savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. R. B., kaip žemės savininkė, privalo prisiimti atsakomybę už visas kilusias pasekmes, tai yra ir už nelegaliai pastatytą vagonėlį.

15Nors R. B. mano, kad vagonėliai yra nekilnojamieji daiktai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-01 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir mobiliuosius namelius pripažino nesudėtingais statiniais, pažymėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimų reglamentavimas nuo 2008 m. iki 2014-08-28, kai buvo paskirta skundžiama nuobauda, yra pakitęs, o administracinės nuobaudos skiriamos pagal jų skyrimo metu galiojančius norminių aktų reikalavimus. 2013-03-25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras pasirašė įsakymą Nr. D1-213/ĮV-241 „Dėl saugomose teritorijose neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas „Saugomose teritorijose neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vagonėlių ir kitų kilnojamųjų objektų ar įrenginių, kurie neteisėtai pastatyti valstybiniuose parkuose, valstybiniuose ir biosferos rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, genetiniuose ir atkuriamuosiuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose ir naudojami apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams, priverstinio nuvežimo, saugojimo ir grąžinimo sąlygas“. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad kilnojamasis objektas – mobilusis namelis, konteineris, nebenaudojama transporto priemonė ar kitas objektas, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 3 dalyje nurodytus kilnojamojo daikto požymius ir naudojamas laikinai gyventi, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Šis tikslus apibūdinimas ir taikytinas apibūdinant šios bylos ginčo objektą, o tai, kad pagal anksčiau galiojusias teisės normas jis buvo priskiriamas kitokio pobūdžio daiktams, neturi jokios reikšmės nuobaudos skyrimui šiuo metu. Apibendrinant pasakytina, kad nuo pat vagonėlio šiame sklype pastatymo jis neatitiko galiojančių norminių aktų reikalavimų ir R. B., paveldėjusiai šį sklypą, apie tai buvo žinoma, todėl vengdama pašalinti šį vagonėlį ji elgiasi nesąžiningai ir tik bando tai pridengti formaliai ir fragmentiškai interpretuodama teisės normų reikalavimus.

16Byloje iškilus diskusijai apie tai, kokie teisės aktai galioja R. B. žemės sklypo kadastriniu Nr. ( - ), esančio Karklės k., Klaipėdos r., atžvilgiu, pasakytina, kad teisės normų reikalavimai turi būti aiškinami kompleksiškai ir sistemiškai, įsigilinant į visą kiekvieno akto prasmę, o ne išimant atskiras normas iš konteksto. Be to, teisės normų visumą hierarchijos tvarka sudaro Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai, kurie teisinius santykius gali reglamentuoti tiek, kiek įstatymų nustatyta. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje numatyta, jog saugomų teritorijų reglamentai reglamentuoja jose veiklą greta kitų tam skirtų teisės normų, ir tokiu būdu dar vienu šios bylos ginčo objektu tapęs 2002-08-10 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 425 patvirtintas Pajūrio regioninio parko reglamentas yra įtrauktas į teisės normų, reguliuojančių šiuos santykius, sistemą. Kadangi tai yra konkreti teisės norma, kurioje apibrėžtas draudimas, kurį pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, visiškai teisingai ji ir buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime, tokiu būdų kartu su Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. atskleidžiant blanketinės Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio normos esmę. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog ne pagal paskirtį naudojant šį žemės ūkio paskirties sklypą taip pat buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos, įpareigojančios naudoti žemės sklypą pagal tikslinę paskirtį, o statinius ir įrengimus statyti tik teisės aktų nustatyta tvarka bei gavus reikiamus leidimus, bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo13 straipsnio nuostatos, draudžiančios tokio pobūdžio teritorijose statyti statinius nenustatytose tam vietose, pažeidžiant saugomos teritorijos plano sprendinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų sąlygų 36.7 punkte taip pat nurodyta, kad saugomose teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos darbus be statybos leidimo, o detaliau reglamentuoti šių teisių ir įpareigojimų įgyvendinimą paliekama konkretiems reglamentams. Tokiu būdu draudimas be leidimo laikyti sklype gyvenimui pritaikytą vagonėlį yra aptartas ne tik Reglamente, bet ir įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose, šios normos yra vieningos ir turi būti aiškinamos bei taikomos kompleksiškai. R. B. atstovo abejonės dėl to, ar Karklės etnokultūriniame draustinyje esančiam sklypui turi būti taikomos tik išimtinai draustiniams, ar ir regioniniams parkams, kurio teritorijoje šiuo atveju ir yra šis draustinis, reglamentuoti skirtos teisės normos, taip pat neturi pagrindo, kadangi iš kompleksinės Saugomų teritorijų įstatymo analizės matyti, kad sklypas, patenkantis ir į draustinio, ir į regioninio parko teritoriją, turi būti naudojamas, laikantis abiejų tipų saugomų teritorijų reikalavimų. Galiausiai pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, trunkamiems pažeidimams skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo datos, šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi vagonėlis 2013-07-23, t.y., mažiau nei prieš 6 mėn., buvo užfiksuotas stovintis neleistinoje vietoje, o ir po to nebuvo iš jos pašalintas. Už tokio pobūdžio pažeidimą administracinė nuobauda gali būti skiriama kasdien, kol jis bus pašalintas, o tai, kad buvusi savininkė jau yra už tai bausta 2007-2008 metais, nepašalina dabartinės jo savininkės veiksmų 2013-07-23 neteisėtumo.

17Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pajūrio regioninio parko direkcijos 2014-08-28 nutarimas AM Nr. 072625 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame yra nurodytos tiesiogiai šiuo pažeidimu pažeistos teisės normos, o patį nutarimą priėmė įgaliota ir kompetentinga tam institucija, yra teisėtas ir pagrįstas.

18Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pažeidėjos skundą.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas

Nutarė

20R. B. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

21Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J. G.,... 2. sekretoriaujant A. Jokubauskienei,... 3. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui V. P.,... 4. institucijos surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą byloje Pajūrio... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), skundą... 6. 2014-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 071670 R. B.... 7. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Pajūrio regioninio parko direkcijos... 8. R. B. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama... 9. Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog... 10. Teismo posėdžio metu R. B. atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus... 11. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas posėdžio metu... 12. Skundas netenkintinas.... 13. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. B. žemės sklype (sklypo... 14. Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 10 dalyje numatyta administracinė... 15. Nors R. B. mano, kad vagonėliai yra nekilnojamieji daiktai, nes Lietuvos... 16. Byloje iškilus diskusijai apie tai, kokie teisės aktai galioja R. B. žemės... 17. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pajūrio... 18. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pažeidėjos skundą.... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas... 20. R. B. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.... 21. Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui,...