Byla I-357-162/2013
Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-1037 panaikinimo ir, spręsdamas skundo priėmimo klausimą

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Gilija“ skundu atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-1037 panaikinimo ir, spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. K1-1037, nurodydamas, kad skundžiamoje pažymoje yra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų: nuspręsta, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje turėjo apskaityti automobilio Chrysler 300 C įsigijimą iš fizinio asmens ir jo pardavimą.

3Skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

4Skundo turinys patvirtina, jog ginčas yra kilęs iš operatyvaus patikrinimo, atlikto 2012 m. lapkričio 29 d. – 2012 m. gruodžio 13 d., siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pareiškėjas prašo panaikinti operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. K1-1037, kurioje pareiškėjui siūloma bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti automobilio Chrysler 300 C įsigijimą iš fizinio asmens R. B. pagal sąskaitą faktūrą už 13800 EUR arba 47649 Lt ir jo pardavimą.

5ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

7Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama operatyvaus patikrinimo pažyma gali būti laikoma teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009).

8Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Mokestinio patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 3 punkte nurodyta, kad mokestinis patikrinimas – tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokestiniai patikrinimai gali būti kompleksiniai, teminiai, operatyvūs (taisyklių 4 punktas). Taisyklės numato, kad kompleksinio ir teminio mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o kitų mokesčių administratoriaus atliekamų patikrinimų rezultatai įforminami priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolu ar kitu dokumentu, kurio formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, ir kurie šių Taisyklių nustatyta tvarka nėra tvirtinami. Taisyklės numato, jog kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma. Pagal Taisyklių 134 punktą, kai mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo pažyma, joje turi būti nurodomi patikrinimo metu nustatyti faktai (pvz. nurodomi tikrinti mokesčiai, tikrinamasis laikotarpis, konstatuojamas faktas, kad pažeidimų nenustatyta).

9Pareiškėjo patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti būtent patikrinimo pažyma, kurioje nurodyti tik siūlymai, pastabos ir rekomendacijos. Kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje tik nurodyti mokesčių administratoriaus pareigūnų atlikti veiksmai ir nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, todėl ši operatyvaus patikrinimo pažyma negali padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, vadinasi, reikalavimas dėl šios operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei mokesčių administratorius vėliau priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus (sprendimus), pareiškėjas galės juos nustatyta tvarka ginčyti, nurodydamas ir nesutikimo su šiame skunde ginčijamu aktu argumentus. Tuomet, nagrinėjant ginčą teisme, būtų vertinami pareiškėjo nurodyti argumentai bei mokesčių administratoriaus aktų, veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui.

10Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos normas, apibendrinime (II. 4. Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui) nurodė, kad administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti: <...> mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012, psl. 628).

11Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

12Įvertinus skundžiamo akto turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, darytina išvada, kad šis aktas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakoma priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Pareiškėjas 2013 m. sausio 2 d. įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas kreipiantis skundu į teismą sumokėtas žyminis mokestis.

14Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

15atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Gilija“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-1037 panaikinimo.

16Pareiškėjui UAB „Gilija“ (juridinio asmens kodas 1777002552) grąžinti 2013 m. sausio 2 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank AB sumokėtą 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį.

17Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai