Byla A-552-1381-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kaziui Vainorui, atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Editai Markevič, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovei Ernestai Varnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 14-17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Lietuvos darbo birža) 2011 m. vasario 20 d. raštą Nr. Sg-2; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos (toliau –ir tretysis suinteresuotasis asmuo, Institucija) 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-4140-PP-96-(2.7) ir įpareigoti Lietuvos darbo biržą pakeisti draudimo išmokų terminą Nuostatų 32-35 numatyta tvarka, patvirtinant, kad išmokų mokėjimo terminas buvo nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.

5Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi priimtas nagrinėti tik pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 20 d. raštą Nr. Sg-2 (b. l. 46-48).

6Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. buvo įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje bedarbe. Nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. liepos 19 d. pareiškėjai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pažymėjo, kad iš darbo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ji buvo atleista pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, išmokant vieno mėnesio atlyginimo išeitinę išmoką. Dėl to darbo biržoje turėjo būti įregistruota po mėnesio ir 6 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas turėjo baigtis ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo mėnesį. Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu atstatyti nedarbo pašalpos mokėjimo terminą pagal faktines aplinkybes, nurodytas dokumentuose. Vilniaus teritorinė darbo birža 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S-4140-PP-96-(2.7) atsisakė atstatyti pašalpos mokėjimo terminą, motyvuodama tuo, kad pašalpos mokėjimą vykdė pagal socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) pateiktą informaciją. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. vasario 20 d. raštu Sg-2 atsisakė tenkinti skundą dėl Vilniaus darbo biržos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo. Remdamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 3 dalimi pažymėjo, kad nutraukiant darbo sutartį pareiškėjai buvo išmokėta vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Darbo sutartis nutraukta nuo 2010 m. sausio 1 d. Remiantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, 18 ir 18.1 punktais nurodė, kad atlikdama nedarbo socialinių išmokų skyrimo procedūrą Institucija netinkamai nustatė išmokų mokėjimo termino pradžią. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 32-33 punktai numato išmokų perskaičiavimo tvarką. Vilniaus teritorinei darbo biržai apie pareiškėjos patikslintus darbo sutarties nutraukimo dokumentus tapo žinoma 2010 m. vasario 10 d., jau prasidėjus išmokos mokėjimo procedūrai. Ši aplinkybė atitinka nurodytas Nuostatų normas, kai išmokos mokėjimo terminas gali būti pakeičiamas. Institucija to nepadarė, nors sužinojo apie duomenų patikslinimą. Dėl to mano, kad yra pagrindas tokius sprendimus pripažinti neteisėtais, panaikinti ir įpareigoti darbo biržą vykdyti Nuostatų 32-35 punktuose numatytus reikalavimus ir pakeisti nedarbo socialinio mokėjimo išmokų terminą, patvirtinant, kad išmokų mokėjimo terminas pagal realiai egzistuojančius ir biržai pateiktus duomenis buvo nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.

7Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 58-60) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad siekiant išsiaiškinti, ar remiantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nėra šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų išimtinių atvejų, darbo biržos specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 21 punktu, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) dėl duomenų apie pareiškėjos darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas pateikimo. Gavus duomenis nustatyta, kad pareiškėja iš paskutinės darbovietės buvo atleista pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, neišmokant išeitinės išmokos ar kompensacijos. Tai reiškia, kad išmokos skyrimo pareiškėjai metu Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų atvejų nebuvo nustatyta, todėl išmoka jai buvo paskirta nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 20 d. Išmokos mokėjimo pareiškėjai terminas buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi: išmokos skyrimo metu pareiškėjos nedarbo socialinio draudimo stažas buvo 157 mėnesiai, t. y. mažesnis negu 25 metai, todėl išmoka jai buvo mokama 6 mėnesius, t. y. iki 2010 m. liepos 19 d., ir, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 5 punktu, buvo nutraukta, pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo terminui. Pažymėjo, kad Darbo ieškančio asmens kortelės E dalyje „Prašymas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo“ su išmokos skyrimo data ir dydžiu pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta. Per visą išmokos mokėjimo darbo biržoje laikotarpį pareiškėja išmokos skyrimo ir nutraukimo datų neginčijo ir nepateikė darbo biržai papildomų dokumentų ar informacijos apie kitokius atleidimo iš paskutinės darbovietės duomenis. Tačiau 2010 m. rugpjūčio 16 d., t. y. užbaigus pareiškėjai mokėti išmoką, ji kreipėsi laisvos formos prašymu (nesilaikydama Nuostatų 31 punkte nurodytos prašymo formos) į Vilniaus teritorinę darbo biržą, o 2011 m. sausio 4 d. - į atsakovą dėl išmokos termino atstatymo. Kreipdamasi į Instituciją pareiškėja kartu pateikė ir UAB „Plungės kooperatyvinė prekyba“ 2010 m. rugpjūčio 16 d. išrašytą pažymą Nr. 954 „Apie darbą įstaigoje (įmonėje)“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodoma, kad atleidžiant pareiškėją iš darbo buvo išmokėta (apskaičiuota) 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš pateiktos Pažymos neaišku, ar išeitinė išmoka pareiškėjai buvo išmokėta ar tik apskaičiuota ir kada ji buvo išmokėta, t. y. darbo sutarties nutraukimo dieną, ar vėliau. Tokios abejonės kyla dėl to, kad nei vienas iš Pažymoje nurodytų veiksmų (apskaičiavimas, išmokėjimas) nėra pažymėtas, Pažyma išduota tik 2010 m. rugpjūčio 16 d., o skaičius „1“ Pažymoje yra akivaizdžiai taisytas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje esančią išimtį galima pritaikyti tik tokiu atveju, kai asmeniui išeitinė kompensacija buvo ne vien tik apskaičiuota, bet ir išmokėta. Be to, išeitinę išmoką ar kompensaciją darbdavys turi išmokėti iki išmokos darbo biržoje skyrimo momento. Išeitinės kompensacijos išmokėjimo fakto negalima nustatyti net ir pagal VSDFV pateikiamus duomenis, nes, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 14 d., 19.11 punktu, 2-SD pranešimo laukelyje A33 nurodoma, už kiek mėnesių (sveikais skaičiais) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajam apskaičiuota, bet ne išmokėta. Be to, Nuostatų 31 punkte nurodoma, kad bedarbis kreipiasi į teritorinę darbo biržą ir pateikia prašymą perskaičiuoti išmoką pagal šių Nuostatų 2 priede pateiktą formą pagal pateiktus duomenis, o teritorinė darbo birža per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo. Todėl, trūkstant tikslių duomenų, įrodančių išeitinės kompensacijos išmokėjimą pareiškėjai ir jos išmokėjimo datą, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Taip pat paaiškino, kad, net ir pakeitus išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datas, pareiškėjos teisinė padėtis išmokos atžvilgiu nepasikeistų ir tokiais veiksmais nebūtų apgintos jos teisės, nes šiuo atveju jos nėra pažeistos. Net jeigu pareiškėjos prašymas būtų patenkintas, išmokos skyrimo jai data turėtų būti pakeista iš 2010 m. sausio 20 d. į 2010 m. vasario 1 d., nes, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, išmokos skyrimo termino atskaitos taškas yra darbo sutarties nutraukimo diena (šiuo atveju 2009 m. gruodžio 31 d.). Todėl pareiškėjos prašymas nustatyti, kad išmoka jai skirta nuo 2010 m. vasario 19 d., yra nepagrįstas. Kadangi išmoka pareiškėjai priklausė gauti už 6 mėnesius, jos nutraukimo data turėtų būti perkelta iš 2010 m. liepos 19 d. į 2010 m. liepos 31 d., bet, ne kaip teigia pareiškėja, į 2010 m. rugpjūčio 27 d. Todėl toks pareiškėjos prašymas taip pat yra nepagrįstas. Dėl tokio išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datų pakeitimo išmokos pareiškėjai mokėjimo terminas nepailgėtų, nes, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Be to, net ir atlikus išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datų pakeitimo veiksmus, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, ir Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, būtų pritaikytas tariamai neteisingai paskirtos išmokos įskaitymas, todėl tai dar kartą įrodo, kad išmokos mokėjimo terminas dėl to nepailgėtų. Taip pat nepasikeistų ir išmokos dydis, nes jis, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsniu, priklauso nuo bedarbio draudžiamųjų pajamų ir valstybės remiamųjų pajamų dydžio. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Nuostatų 32-35 punktais, nes Nuostatų 32 ir 33 punktuose kalbama apie pačios išmokos perskaičiavimą, kuris gali lemti išmokos dydžio, o ne jos mokėjimo trukmės, pasikeitimą.

9Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 52-54) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja Institucijoje buvo įregistruota 2010 m. sausio 13 d., suteikiant jai bedarbio statusą. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2010 m. sausio 20 d. pareiškėjai buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pagal Nuostatų 27.2 punktą, registruodamasis darbo biržoje bedarbis privalo pateikti iš paskutinės darbovietės pažymą apie darbą šioje įstaigoje (įmonėje) pagal šių Nuostatų 1 priede pateiktą formą tik tuo atveju, jeigu jis buvo atleistas iš darbo (tarnybos) iki 2009 m. lapkričio 6 d. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja iš paskutinės darbovietės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo atleista 2009 m. gruodžio 31 d., nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjai buvo paskirta, vadovaujantis VSDFV pateiktais duomenimis apie jos darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos ir išmokėta nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. liepos 19 d., t. y., vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, visą jai priklausiusį 6 mėnesių laikotarpį.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 123-128) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nurodė, kad remiantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo. Tai reiškia, kad pati pareiškėja galėjo įsiregistruoti darbo biržoje tik tuomet, kai ji realiai neteko pajamų, t. y. šio laikotarpio skaičiavimo pradžia priklausė nuo pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbiui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėja, kai ji buvo įregistruota Institucijoje, neprašė atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą ir skirti jai nedarbo išmoką tik po mėnesio nuo jos atleidimo, nepranešė darbo biržai, kad vieną mėnesį po atleidimo ji gavo pajamų. Pareiškėja per visą nedarbo draudimo išmokos gavimo 6 mėnesių laikotarpį nei karto neprašė pakeisti išmokos mokėjimo tvarkos. Tik pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėja beveik po mėnesio, 2010 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą pakeisti išmokos mokėjimo laikotarpį (b. l. 35-36, 62). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė UAB „Plungės kooperatinė statyba“ pažymą (b. l. 64) apie tai, kad pareiškėjai apskaičiuota (išmokėta) išeitinė išmoka arba kompensacija už vieną mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja įstatyme nustatytu terminu privalėjo ginčyti Institucijos sprendimą skirti jai nedarbo išmokas nuo 2010 m. sausio 20 d. (b. l. 57), nes pareiškėja pasirašė, kad žino apie šią išmokos skyrimo datą. Tuo metu, kai pareiškėjai buvo paskirta išmoka ir būtent nuo 2010 m. sausio 20 d., Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje nebuvo įrašo apie tai, kad pareiškėjai, atleidžiant ją iš darbo, paskirta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Kaip minėta, įrašas apie tai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje atsirado tik 2010 m. vasario 17 d., kai pareiškėjai nedarbo išmoka jau buvo pradėta mokėti, ir pagal Įstatymo nuostatas išmoka galėjo būti mokama tik 6 mėnesius, nes Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta nedarbo išmokų mokėjimo trukmė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėja neginčija, kad išmoka jai priklausė už 6 mėnesius. Dėl pareiškėjos argumentų, kad šiuo atveju turėjo būti taikomi Nuostatų 32-35 punktai, teismas pažymėjo, kad Nuostatų 32 punktas negali būti taikomas, nes išmokos dydis ir mokėjimo trukmė nepasikeistų, išmoka jau išmokėta, todėl šiuo atveju darbo birža nieko taisyti pagal šį punktą negali. Nei pareiškėja, nei atsakovas neteigia, kad pasikeistų išmokos mokėjimo trukmė, netgi, jeigu ji būtų pradėta skaičiuoti po mėnesio nuo atleidimo – vis tiek tai būtų 6 mėnesiai, nes tai priklauso nuo stažo, o ne nuo to, ar atleidžiamas asmuo gavo išeitinę kompensaciją. Pažymėjo, kad Nuostatų 35 punktas taip pat negali būti taikomas nagrinėjamam atvejui, nes nei išmoka, nei jos mokėjimo trukmė nepasikeičia. Atsižvelgęs į faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo perskaičiuoti nedarbo išmokas ar jų mokėjimo trukmę pareiškėjai. Pareiškėjos teisės tuo, kad išmokų mokėjimo pradžia buvo nustatyta 2010 m. sausio 20 d., nebuvo pažeidžiamos netgi ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai paskutinis darbdavys išmokėjo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju datos negalėtų būti pakeistos taip, kaip skunde nurodo pareiškėja. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, jeigu pirmą mėnesį (2010 m. sausio mėnesį, kai pareiškėja įsiregistravo darbo biržoje) išmoka nebūtų mokama dėl gautos kompensacijos, vėliau 6 mėnesius būtų mokama, tai išmoka būtų baigta mokėti 2010 m. liepos 31 d. Tačiau pareiškėja įstatyme nustatytais terminais (per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos) teritorinės darbo biržos sprendimo neskundė. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Lietuvos darbo biržos 2011 m. sausio 20 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

14III.

15Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 131-135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės nuostatas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. nutraukiant darbo sutartį, pareiškėjai buvo išmokėta vieno mėnesinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Būtina įvertinti tai, kad nedarbo socialinio draudimo išmokas Lietuvos darbo birža apskaičiuoja ir skiria per teritorines darbo biržas Nuostatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), o Nuostatų 21 punktas ir Įstatymo 6 straipsnio l dalis numato, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Aprašo 18 ir 18.l punktuose numatyta, kad įregistravus asmenį, teritorinės darbo biržos specialistas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens Įregistravimo kreipiasi į VSDFV, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centrą, tvarkantį Ūkininkų ūkių registrą ir Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, dėl duomenų apie asmens darbinę veiklą, draudžiamąsias pajamas, individualios veiklos, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės alternatyvios veiklos, vykdymą. Todėl Institucija, atlikdama nedarbo socialinio išmokų skyrimo procedūrą netinkamai nustatė šių išmokų mokėjimo termino pradžią. Iš VSDFV 2010 m. spalio 27 d. pažymos Nr. (l.11)V3-8980 matyti, kad VSDFV ir Institucijai apie pareiškėjos patikslintus darbo sutarties nutraukimo dokumentus tapo žinoma 2010 m. vasario 10 d., t.y. jau prasidėjus išmokos mokėjimo procedūrai. Ši aplinkybė atitinka Nuostatų 32-35 punktuose numatytus pagrindus ir todėl turėjo būti pakeistas išmokos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus ir realiai egzistuojančias aplinkybes, tačiau Institucija to nepadarė.
  2. Teismo išvada, kad nors Institucija netinkamai nustatė draudimo išmokų terminą, tačiau tokie veiksmai nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo išmokų mokėjimo termino pakeitimas turės tiesioginės reikšmės pareiškėjos socialinio draudimo išmokų gavimui ryšium su sūnaus gimimu. Be to, teismas Institucijos netinkamai atliktus veiksmus nustatant mokėjimo terminą, susiejo su pareiškėjos veiksmais, kad pareiškėja laiku nesikreipė į Instituciją dėl termino pakeitimo. Nors pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su Darbo ieškančio asmens kortele ir joje nurodytais mokėjimo terminais, tačiau šioje kortelėje dauguma informacijos neatitinka tikrovės – neteisingai nurodyta pareiškėjos gyvenamoji vieta (joje negyvena 7 metus), neteisingai nurodytas išsilavinimas (vidurinis, nors nurodyta teisingai baigta aukštoji mokykla Šiaulių Universitetas), neteisingai nurodyta paskutinė darbovietė (joje nebedirba 10 metų, o paskutinė darbovietė nenurodyta).
  3. Teismas neužtikrino tinkamo, teisingo ir nešališko teismo proceso. Teismas, išnagrinėjęs bylą, vėliau jos nagrinėjimą nepagrįstai iš esmės atnaujino: atnaujinus procesą buvo pakeista teismo sudėtis, į kolegijos sudėtį teisėjas Ernestas Spruogis, kuris bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad jis kartu su atsakovo atstove dėstytojauja universitete. Mano, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą, siekiant užtikrinti teismo nešališkumą, teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Dėl to nebuvo užtikrintas teisingas procesas, kas galimai turėjo reikšmės teismo sprendimo teisėtumui.

16Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141-145) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindė šiais argumentais:

  1. Vilniaus teritorinė darbo birža, atlikdama nedarbo draudimo išmokų skyrimo procedūrą tinkamai nustatė šių išmokų mokėjimo termino pradžią. Vadovaudamiesi Aprašo 18 punktu, darbo biržos specialistai 2010 m. sausio 13 d., t. y. tą pačią dieną, kai darbo biržoje registravosi pareiškėja, kreipėsi į VSDFV dėl duomenų apie pareiškėjos darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas pateikimo. Tuo tarpu, iš VSDFV Plungės skyriaus 2010 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 1228 matyti, kad pareiškėjos duomenys VSDFV duomenų bazėje buvo patikslinti tik 2010 m. vasario 10 d., o tai reiškia, kad išmokos skyrimo Pareiškėjai metu Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų atvejų nebuvo nustatyta, todėl išmoka jai buvo pagrįstai paskirta nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 20 d.
  2. Atsakovui apie pareiškėjos patikslintus duomenis netapo žinoma 2010 m. vasario 10 d., nes nurodytą dieną duomenys buvo patikslinti VSDFV duomenų bazėje, tačiau ši aplinkybė trečiajam suinteresuotam asmeniui tapo žinoma tik 2010 m. rugpjūčio 16 d., o atsakovui tik – 2011 m. sausio 4 d., kai pareiškėja kreipėsi laisvos formos prašymu.
  3. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad šiam atvejui turėtų būti taikomi Nuostatų 32-35 punktai. Nuostatų 32-35 punktai šiuo atveju netaikomi, nes pareiškėja neginčija nei jai paskirtos išmokos dydžio, nei jos mokėjimo trukmės, o prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio pakeitimo pateikė jau užbaigus jai mokėti šią išmoką. Be to, pareiškėja per visą nedarbo draudimo išmokos gavimo 6 mėnesių laikotarpį nei karto neprašė pakeisti išmokos mokėjimo tvarkos.
  4. Priešingai nei nurodo pareiškėja, teismo išvada, kuria pripažinta, jog dėl atsakovo veiksmų nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, yra pagrįsta. 2011 m. rugsėjo 26 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjos atstovas į atsakovo atstovo klausimą, koks yra pareiškėjos išmokos mokėjimo termino datų patikslinimo galutinis tikslas ir kokias pasekmes tai galėtų turėti pareiškėjos teisėms, atsakė, kad nereikėtų išeiti už skundo ribų ir į minėtą klausimą neatsakė, o 2011 m. vasario 19 d. skunde pareiškėja nurodė, kad jos teisės pažeidžiamos tuo, kad išmoka buvo mokėta ne tuo laikotarpiu, kaip nustatyta teisės aktuose.
  5. Tinkamas teismo procesas buvo užtikrintas, kadangi 2011 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, pareiškėjos atstovui buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjui, tačiau jis šia teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepasinaudojo. Be to, pareiškėja nenurodė nei vieno iš šiame straipsnyje numatytų teisėjų nušalinimo pagrindų, teismo posėdžio metu nepareiškė abejonių teisėjo nešališkumu ir nereiškė nušalinimo.
  6. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas pagrįstai. Teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės turi būti atnaujintas, kadangi šioje byloje būtina išaiškinti naujas aplinkybes (Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 8 dalis).

17Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146-150) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjos apeliaciniu skundu grindė analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymėjo, kad kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso, kadangi remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, ir siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, teismas nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir išreikalauti iš institucijų reikalingą nutartyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Pabrėžė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, teisėjui Ernestui Spruogiui pareiškus, kad su atsakovo atstove Edita Markevič dirba dėstytojais Mykolo Riomerio universitete, teisėjas paklausė, ar proceso dalyviai dėl to nepareikš jam nušalinimo, tačiau nė vienas teismo proceso dalyvis nušalinimo teisėjui nepareiškė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Byloje nagrinėtas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto – Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 2011-01-20 rašto Nr.Sg-2 ( toliau – ir Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėja savo pirminiame ir patikslintame skunde kėlė ir kitus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo 2011-03-31 įsiteisėjusia nutartimi juos atsisakyta priimti.

22Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, savo poziciją grindė iš esmės tuo, kad visu pirma, skundžiamas Raštas nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių; antra, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstyta atsakovo pozicija atitinka Įstatymo ir Nuostatų reikalavimus.

23Apeliantė apeliaciniame skunde teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad dėl netinkamų atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmų, ji neteko teisės gauti socialinio draudimo išmokas gimus vaikui, kas laikytina tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis, teismas tinkamai neįvertino Institucijos veiksmų neteisėtumo ir neužtikrino jos teisės į teisingą procesą.

24Turėdama omenyje šios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-31 nutartimi, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamas atsakovo Raštas pareiškėjai nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių. Iš Rašto turinio matyti, kad juo atsakyta į pareiškėjos 2011-01-04 prašymą ir išreikšta atsakovo nuomonė dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos darbuotojų veiksmų teisėtumo. Tokia atsakovo kompetencija apibrėžta Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 49 punkte. Privalomosios bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos šioje srityje nėra numatyta. Nedarbo išmokas asmenims skiria, jų dydį ir mokėjimo trukmę nustato teritorinės darbo biržos. Šių savarankiškų viešojo administravimo subjektų sprendimai ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes nedarbo išmokų gavėjams, o ginčai dėl tokių sprendimų turėtų būti nagrinėjami teismuose įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta aukščiau, šioje byloje tokie teritorinių darbo biržų sprendimai nėra ginčijami. Pareiškėjos minimas hipotetinis jos teisės gauti kitas socialinio draudimo įmokas pažeidimas negali būti kildinamas iš atsakovo Rašto, nes šiuo aktu nebuvo nei atsisakyta suteikti kokią nors subjektinę teisę, nei kaip nors kitaip apribota pareiškėjos teisinė padėtis.

25Sprendžiant rašto pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino teisės aktų, reglamentuojančių nedarbo išmokos mokėjimo tvarką, nuostatas bei konstatavo, kad net ir įvertinus pareiškėjos gautą išeitinę išmoką, nedarbo išmoka būtų pradėta mokėti 2011-02-01 ir baigta 2011-07-31, jos dydis ir mokėjimo trukmė nepasikeistų. Pažymėtina, kad atsakovas, Rašte vertindamas teritorinės darbo biržos darbuotojų veiksmus, juos įvertino sprendimų priėmimo momentui turimos informacijos ir galiojusių teisės aktų nuostatų požiūriu ir tai padarė tinkamai. Pareiškėja neginčijo 2010-01-20 Vilniaus teritorinės darbo biržos sprendimo skirti jai nedarbo išmoką, neginčijo ir paskirtos išmokos dydžio ar trukmės visu jos gavimo laikotarpiu. Vėliau paaiškėjusios naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos gauta išeitine išmoka nepatenka į Nuostatų 32-35 punktais apibrėžtus atvejus, kai nedarbo išmoka turėtų būti perskaičiuojama. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo veiksmų neteisėtumu, nepagrįsti.

26Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjos teisė į tinkamą, teisingą ir nešališką procesą nebuvo pažeista. Pareiškėjos nurodoma faktinė aplinkybė apie bylą nagrinėjančio teisėjo ir atsakovą atstovaujančio asmens darbinius ryšius jai buvo atskleista pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje, tačiau pareiškėjos atstovas to nelaikė aplinkybe, keliančia abejones teisėjo šališkumu, ir nušalinimo nereiškė. Teisėjų kolegija nemano, kad egzistuojant tokiai aplinkybei, teisėjas besąlygiškai privalėjo nusišalinti, juolab kad kitokių objektyvių sąlygų abejoti teisėjo šališkumu nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasinaudojo teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes teismui vykdant ABTĮ 81 straipsnyje numatytą pareigą, iškilo būtinybė išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, šie įrodymai buvo pateikti ir ištirti teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.... 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi priimtas... 6. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. buvo įregistruota Vilniaus... 7. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 8. Atsakovas nurodė, kad siekiant išsiaiškinti, ar remiantis Įstatymo 6... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepimu į... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja Institucijoje buvo... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l.... 13. Teismas nurodė, kad remiantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, bedarbiai turi... 14. III.... 15. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 131-135) prašo 16. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepimu į... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Byloje nagrinėtas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto – Lietuvos... 22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, savo poziciją... 23. Apeliantė apeliaciniame skunde teismo sprendimo neteisėtumą ir... 24. Turėdama omenyje šios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas Vilniaus... 25. Sprendžiant rašto pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad pirmosios... 26. Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjos teisė į tinkamą, teisingą ir... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. pareiškėjos R. Z. apeliacinį... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. 31. Nutartis neskundžiama....