Byla e2A-586-538/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Hortenzija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Saiguda“ ieškinį atsakovei UAB „Hortenzija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę grąžinti įmonei neteisėtai atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų bendrą sumą – 3355,64 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos išskėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 800,00 Lt. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi ieškovei UAB „Saiguda“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „TURTO VALDYMAS“. Patikrinus ieškovės UAB „Saiguda“ atitinkamu laikotarpiu sudarytus sandorius, nustatyta, kad atitinkami įmonės skolininkai nėra įvykdę įmonei savo skolinių įsipareigojimų. Dėl skolos grąžinimo kreipėsi į įmonės skolininkę UAB „Hortenzija‘, iš nurodytos bendrovės buvo gautas pranešimas, jog ji vienašališkai 2013-08-01, 2013-08-27 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus bendrai 3355,64 Lt sumai. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsakovė UAB „Hortenzija“ pagal ieškovės atsiskaitymų su partneriais detalizavimą už 2010-01-01 – 2013-07-31 laikotarpį skolinga įmonei 3130,08 Lt sumą. Dėl šio įsiskolinimo administratorės įgaliotam darbuotojui – bankroto administratorės padėjėjui V. Š. su 2014-07-24 raginimu sumokėti skolą pateiktu atsakovui el. paštu kreipusis į nurodytą skolininką, 2014-08-01 buvo gautas atsakovės 2014-07-30 pranešimas dėl sumokėtos skolos. Minėtame pranešime atsakovė nurodė, kad 2013-08-01 ir 2013-08-27 buvo padaryta prekių–paslaugų užskaita pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299. PVM sąskaitos–faktūros pasirašytos atsakovės darbuotojų (atitinkamai direktoriaus pavaduotojo V. J. ir buhalterės S. M.) ir įmonės darbuotojų (atitinkamai direktorės A. R. ir vedėjos S. Z.). Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ieškovės vardu pasirašiusių asmenų, o būtent – A. R. – niekada nėra dirbusi ne tik UAB „Saiguda“ direktore, bet ir apskritai niekada nėra turėjusi darbo teisinių santykių su UAB „Saiguda“. Tokius ieškovės teiginius patvirtina VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kad UAB „Saiguda“ direktoriumi nuo 2013-05-30 iki Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo buvo įregistruotas D. B., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kad A. R. ginčui aktualiu laikotarpiu (2013-08-01 PVM sąskaitos–faktūros HOR Nr. 0011297 pasirašymo dienai) neturėjo darbo teisinių santykių su UAB „Saiguda“. Pažymėjo, kad nurodytu (PVM sąskaitų–faktūrų pateikimo įmonei) laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki. Šį faktą patvirtina paties įmonės direktoriaus ir vienintelio akcininko D. B. K. apygardos teismui 2013-08-14 pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir kartu su juo pateikti dokumentai. Ieškovė teigė, kad atsakovė, vienašališkai atlikusi nurodytus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus bendrai 3355,64 Lt sumai, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo realią įmonės finansinę padėtį (atsakovė ir ieškovė veiklą vykdė tuo pačiu adresu; bendrai, kaip matyti iš pačios atsakovės pateiktų dokumentų, apmokėdavo sąskaitas už šildymą, vandenį ir kt.; be to. vienas iš įskaitymų (2013-08-27) atliktas jau po kreipimosi (2013-08-14) į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo), ir tai, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą ir turint kitų kreditorių, jo kreditorinis reikalavimas galės būti tenkinamas tik visiškai atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais. Nežiūrint į tai, atsakovė atliko nurodytus įskaitymus, taip dar labiau pablogino ieškovės finansinę padėtį ir tokiais savo nesąžiningais veiksmais būtent sau suteikė pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu tenkinti savo kreditorinį reikalavimą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės UAB „Hortenzija“ atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus BUAB „Saiguda“ 3355,64 Lt sumai nuo jų sudarymo momento negaliojančiais. Priteisė ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 3130 Lt skolą ir šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 178,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą bylos dalį nutraukė ieškovei atsisakius nuo ieškinio. Nurodė, kad būtinos Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl to šioje byloje ginčo nekilo, t.y. atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atstovaujama įmonė ėmė prekes iš ieškovės ir dėl to UAB „Hortenzija“ buvo skolinga ieškovei apie 3 tūkstančius litų (pagal ieškovę 3130,08). Taigi ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Pagal kitą, t.y. antrą būtiną Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygą, ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Teismui sprendžiant dėl sandorių, prašomų pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises, vadovaujantis teismų praktika, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamo sandorio, t. y., ar dėl ginčijamo sandorio sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki, tai patvirtino ir liudytoja A. R.. Iš pateiktos VSDFV lėšų finansinės ataskaitos matyti, kad ieškovės skola VSDFV 2013-06-30 sudarė 10949,25 Lt. Ieškovės administratorė teigia, kad atsakovės atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymai atlikti jau ieškovei esant nemokiai. Teismas vertino, kad atsakovas įskaitymą atliko 2014-07-30, t.y. jau po to, kai bankroto administratorei pateikė 2014-07-30 raštą, kuriame nurodė apie atliktą prekių – paslaugų užskaitą. Atsisakymas apmokėti sąskaitą bankroto administratorei vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė žino apie tai, kad ieškovė bankrutuoja. Tai, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, taip pat tai, kad buvo nesąžininga, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, patvirtina ir tai, kad pačios atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tarpusavio užskaitas padarydavo metų pabaigoje. Tačiau šiuo atveju užskaitos (jei jas vertinti pagal atsakovę kaip įskaitymą ) buvo padarytos rugpjūčio mėnesį. Be to, pagal atsakovės paaiškinimą buvo sutarta, kad šildymo sezonas kainuos ieškovei po 10 000 Lt su PVM už sezoną, tačiau atsakovė, jau matydama, kad ieškovė yra nemoki, sąskaitas išrašė ankščiau laiko, be to, ne visai sumai, o tik panašiai tai sumai, kuriai ir pati buvo skolinga ieškovei, visai tai rodo ir patvirtina, kad užskaitymas pažeidė ieškovės teises, nes tai dar labiau pablogino ieškovės finansinę padėtį ir tokiais savo nesąžiningais veiksmais atsakovė būtent sau suteikė pirmenybę tenkinti savo kreditorinį reikalavimą, kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2014-12-19 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant procesinių ir materialinių teisės normų. Sandoriui pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu yra būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir jame konstatuodamas, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, tokių faktų nepagrindė realiomis faktinėmis aplinkybėmis, o skolininkės (atsakovės) tariamą nesąžiningumą grindė galimomis prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais. Nesant šiame civiliniame ginče vienos iš Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio sąlygos, skolininkės (atsakovės) nesąžiningumo sudarant sandorį, negali būti sandoris pripažinimas negaliojančiu. Kai Klaipėdos apygardos teismas ieškovui UAB „Saiguda“ 2013-10-25 iškėlė bankroto bylą atsakovė nežinojo, nes jo niekas neinformavo, todėl atsakovės pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu kilo teisinis ginčas, buvo pateiktos dar iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. nepažeidžiant sandorių sąžiningumo principo, šie faktiniai duomenys teismo nepaneigti, tačiau jų „atmetimas“ sprendime grindžiamas kitomis prielaidomis. Atsakovė atitinkamus prekių-paslaugų užskaitas (sąskaitas-faktūras) derino su ieškovės įmonės direktore ir vedėja, kurios atstovaudamos ieškovės interesus sutiko, pasirašė ir patvirtino atsakovės 2013-08-01 ir 2013-08-27 pateiktas sąskaitas apie prekių paslaugų užskaitas. Minėtas aplinkybes sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau civilinėje byloje priimant sprendimą nesivadovavo, nevertino ir netenkino atsakovės prašymo išsireikalauti įmonės direktorės tuo metu turėtą notaro patvirtintą įgaliojimą, patvirtinantį jos teises, pareigas bei atstovavimą įmonei. Nebuvo įsigilinta ir į tas aplinkybes, kad atsakovė teikdama atitinkamas sąskaitas nepažeidė imperatyvių nesąžiningumo prezumpcijos nuostatų. Atsakovė sąžiningai, teisėtai ir pagrįstai teikė sutartas paslaugas UAB „Saiguda“, tačiau pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertinęs esmines ginčo aplinkybes, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog atsakovė prieš atlikdamas ginčijamus sandorius buvo nesąžininga ir žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, įrodo paties atsakovės atstovo V. J. pripažinimas teismo posėdžio metu, kad tarpusavio užskaitas su ieškovės įmone padarydavo metų pabaigoje, tačiau šiuo atveju užskaita buvo padarytos 2013 m. rugpjūčio mėnesį: 2013-08-01 sąskaitą – faktūrą išrašė atsakovės direktorės pavaduotojas V. J. už patalpų šildymą 2013 m. pirmo pusmečio sezoną (suma 3225,01 Lt su PVM), 2013-08-27 sąskaitą – faktūrą išrašė buhalterė S. M. už vandenį ir nuotekas bei vandens papildomas paslaugas (suma 130,63 Lt su PVM). Pagal Atsakovės atstovo V. J. paaiškinimą buvo sutarta, kad šildymo sezonas ieškovei kainuos po 10000,00 Lt su PVM už sezoną, tačiau atsakovė, žinodama, kad ieškovė yra faktiškai nemoki, sąskaitas išrašė ankščiau laiko, be to, ne visai sumai, o tik panašiai tai sumai, kuriai ir pats buvo skolingas ieškovei. Iš minėtų aplinkybių pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, pateikdama ieškovei PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299 už šildymą ir jų atžvilgiu atlikdama užskaitą, buvo nesąžininga ir turėjo bei objektyviai galėjo žinoti apie ieškovės nemokią finansinę būklę. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nežinojo apie 2013-10-25 ieškovės įmonei iškeltą bankroto bylą, tačiau tokia informacija yra vieša, nemokama bei laisvai prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Pažymėtina, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas, kurių nepaneigė atsakovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės nesąžiningumą ir žinojimą arba prievolę žinoti apie nemokią ieškovės įmonės finansinę būklę, pagrįstai nustatė, kad atsakovė įskaitymą atliko 2014-07-30, t.y. po to, kai bankroto administratorei pateikė 2014-07-30 raštą, kuriame nurodė apie atliktą prekių – paslaugų užskaitą, kas įvyko jau po bankroto bylos ieškovės įmonei iškėlimo 2013-10-25. Kadangi atsakovė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atliko po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, apie ką pranešė 2014-07-30, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Apeliantė tiksliai nenurodė, kokias materialinės teisės normas netinkamai išaiškino ir/ar pritaikė pirmos instancijos teismas ir kaip tai galėjo nulemti bylos atskleidimą iš esmės, todėl jų nenustačius atsakovės apeliacinis skundas yra neįrodytas.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės UAB „Hortenzija“ atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus BUAB „Saiguda“ 3355,64 Lt sumai nuo jų sudarymo momento negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutartimi ieškovei UAB „Saiguda“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorei patikrinus įmonės sudarytus sandorius, nustatyta, kad atsakovė UAB „Hortenzija“ pagal įmonės atsiskaitymų su partneriais detalizavimą už 2010-01-01 – 2013-07-31 laikotarpį skolinga įmonei 3130,08 Lt sumą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę (skolininkę), tačiau 2014-08-01 buvo gautas atsakovės 2014-07-30 pranešimas dėl sumokėtos skolos, kuriame atsakovė nurodė, kad 2013-08-01 ir 2013-08-27 buvo padaryta prekių–paslaugų užskaita pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299. PVM sąskaitos–faktūros pasirašytos atsakovės darbuotojų (atitinkamai direktoriaus pavaduotojo V. J. ir buhalterės S. M.) ir ieškovės darbuotojų (atitinkamai direktorės A. R. ir vedėjos S. Z.). Ieškovė prašė pripažinti atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pripažino atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu.

10Apeliantė nesutinka su teismo išvada, argumentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą ir jame konstatuodamas, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, tokių faktų nepagrindė realiomis faktinėmis aplinkybėmis.

11Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

13CK 6.131 straipsnis nustato įskaitymo tvarką. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo apie įskaitymą pranešant kitai prievolės šalai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui.

14Apeliantė teigia, kad įskaitymą atliko 2013-08-01 ir 2013-08-27 išrašydamas sąskaitas faktūras. Tačiau PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą negali būti laikomi pranešimu apie įskaitymo atlikimą. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nėra jokių duomenų apie tai, kad jomis buvo atliktas priešpriešinis vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

15Kaip minėta, 2014-08-01 ieškovės administratorė gavo atsakovės 2014-07-30 pranešimą dėl sumokėtos skolos, kuriame atsakovė nurodė, kad 2013-08-01 ir 2013-08-27 buvo padaryta prekių–paslaugų užskaita pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299. PVM sąskaitos–faktūros pasirašytos atsakovės darbuotojų (atitinkamai direktoriaus pavaduotojo V. J. ir buhalterės S. M.) ir ieškovės darbuotojų (atitinkamai direktorės A. R. ir vedėjos S. Z.), taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įskaitymą atliko ne išrašydamas sąskaitas – faktūras, bet atsakydamas ieškovės bankroto administratorei ir pateikęs jam 2014-07-30 raštą, kuriame pirmą kartą nurodė apie atliktą prekių – paslaugų užskaitą (CPK 178, 185 straipsniai).

16Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

17Kaip byloje nustatyta, ieškovei bankroto byla iškelta 2013-10-25, taigi atsakovė, atlikdama įskaitymus 2014-07-30, tai padarė jau įsiteisėjus 2013-10-25 teismo nutarčiai, todėl pažeidė LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. imperatyvias nuostatas, todėl 2014-07-30 atliktas įskaitymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 str.1 d.).

18Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš atsakovės ieškovei priteistina 230 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 230 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo,... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos... 9. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutartimi ieškovei UAB... 10. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, argumentuoja, kad teismas, priimdamas... 11. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.... 12. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą... 13. CK 6.131 straipsnis nustato įskaitymo tvarką. Įskaitymui pakanka vienos... 14. Apeliantė teigia, kad įskaitymą atliko 2013-08-01 ir 2013-08-27... 15. Kaip minėta, 2014-08-01 ieškovės administratorė gavo atsakovės 2014-07-30... 16. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad... 17. Kaip byloje nustatyta, ieškovei bankroto byla iškelta 2013-10-25, taigi... 18. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 20. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 230...