Byla 2S-1004-267/2014
Dėl skolininko turto dalies nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6896-641/2014 pagal pareiškėjo bankrutavusios bendros Rusijos – Lietuvos įmonės „Astromlita“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims P. K., L. K., antstoliui A. L. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja bankrutavusi bendra Rusijos – Lietuvos įmonė „Astromlita“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, vykdydama antstolio pasiūlymą ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui P. K. nuosavybės teise priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine L. K., t. y. nustatyti, kad P. K. nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), klausimą dėl naudojimosi tvarkos spręsti teismo nuožiūra ir priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų P. K. ir L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad 2014-04-30 Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-356-267/2014, kurio pagrindu antstolio A. L. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0159/14/01045 ir buvo surašytas Turto arešto aktas, kuriuo areštuoti daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), plotas 3.84 ha, adresu ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), plotas 0.7366 ha, adresu ( - ), nuosavybės teise bendros jungtinės nuosavybės teise su L. K., a. k. ( - )

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Pirmosios instancijos teismas 2014-08-04 nutartimi pareiškėjos bendros Rusijos – Lietuvos įmonės „Astromlita“ prašymą patenkino iš dalies – nustatė, kad skolininko P. K., a. k. ( - ) turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), ir žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką: žemės sklypus teismas paliko bendram P. K., a. k. ( - ) ir L. K., a.k. ( - ) naudojimui.

7Teismas nurodė, kad areštuotą turtą skolininkas įgijo santuokoje su L. K., todėl turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3. 88 str.), sprendė, kad pareiškėjos prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį žemės sklypų, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismo nuomone, nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkos, pagal kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, nėra galimybės, todėl žemės sklypus teismas paliko bendram sutuoktinių naudojimuisi.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

9Atskirąjį skundą pateikė suinteresuoti asmenys L. K. ir P. K., kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6896-641/2014 ir pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nustatė, kad turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, t. y. žemės sklypai ( - ) ir ( - ) kaimuose, yra bendroji jungtinė sutuoktinių P. K. ir L. K. nuosavybė, todėl nepagrįstai nutarė nustatyti P. K. turto dalis šiuose žemės sklypuose.
  2. Apeliantai dėl žemės sklypo ( - ) kaime nurodo, kad L. K. iš savo giminių paveldėjo 1,77 ha žemės, esančios ( - ) kaime, ( - ) rajone, ( - ) apskrityje. 2003-08-26 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-15486 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į L. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,77 ha žemės esančios ( - ) kaime, ( - ) rajone, ( - ) apskrityje ir perduoti L. K. neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,17 ha žemės sklypą ir 3,84 ha sklypą, esančius ( - ) ir ( - ) kaimuose, ( - ) rajone. Kadangi L. K. žemės sklypą paveldėjo ir nėra jokių įrašų apie tai, kad turtas buvo perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, žemės sklypas ( - ) kaime neabejotinai laikytinas asmenine L. K. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
  3. Nurodo, kad L. K. nuosavybės teisė į žemės sklypą ( - ) kaime buvo įregistruota 1998-10-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P91/98-0971 pagrindu, apeliantei sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Žemės sklypą ( - ) kaime L. K. nusipirko dėl to, kad paveldėjo šiame žemės sklype esančius statinius: rąstų gyvenamą namą, molio sandėlį, plytų garažą, du metalinius garažus, lentų malkinę, betono rūsį ir lentų malkinę su kiemo statiniais. Šį žemės sklypą apeliantė pirko tik už asmenines lėšas, žemės sklypas, kuriame buvo pastatyti apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, buvo pirktas asmeninėms apeliantės reikmėms.
  4. Apeliantai taip pat teigia, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. L. K. žemės sklypą ( - ) kaime siekė įsigyti ne jungtinės sutuoktinių nuosavybės, tačiau asmeninės nuosavybės teise. Šį siekį patvirtina tai, kad turtas buvo įsigytas L. K. asmeninėmis lėšomis ir pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta apeliantės L. K. vardu.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja bendra Rusijos – Lietuvos įmonė „Astromlita“ prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6896-641/2014 atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nėra įrodyta, jog turtas, įgytas atkuriant nuosavybės teises, laikytinas asmenine nuosavybe. Šiuo atveju būtent apeliantai turi paneigti faktą, kad šis turtas yra bendroji jungtinė L. K. ir P. K. nuosavybė, tačiau tai akivaizdžiai nebuvo padaryta. Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teigia, kad apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad L. K., įsigydama sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turėjo tikslą jį įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Aplinkybės, kad nurodytas sklypas yra bendroji apeliantų nuosavybė, nepaneigia ir tai, kad Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pati L. K.. Be to, bylos duomenimis, minėtame sklype L. K. turi namą, kuriame gyvena kartu su sutuoktiniu, ką patvirtina ir pačių apeliantų nurodomi gyvenamosios vietos adresai, todėl šis nekilnojamasis turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11Antstolis A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad P. K. sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šiame turte, esant pareiškėjos prašymui, teismas individualizavo ir nustatė skolininkui P. K. priklausančią turto dalį.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

15Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalis CPK 667 str. 1 d. pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš pateikto apeliantų atskirojo skundo, ginčas nagrinėjamu atveju kyla dėl konkretaus turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantų teigimu, turtas, kuris skundžiamoje nutartyje pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, iš tiesų yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė, įgyta atkūrus nuosavybės teises bei išsipirkus turtą iš valstybės už vienkartines išmokas ir tikslines kompensacijas.

16Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliantų santuokos sudarymo datą, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar šiuo atveju nereikėtų remtis ir Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis.

17Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad žemės sklypą, esantį ( - ), L. K. įsigijo iš valstybės už valstybines vienkartines išmokas ir tikslines kompensacijas (127 Lt). Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad šis žemės sklypas buvo pirktas išimtinai L. K. interesais ir už jos asmenines lėšas, todėl negali būti priskiriamas prie bendrosios jungtinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog vienkartinės išmokos ir tikslinės kompensacijos gali būti laikomos asmeniniu turtu, turto privatizavimas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas tiek pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, tiek ir CK nuostatas nėra pagrindas šį turtą pripažinti asmenine L. K. nuosavybe, tokiu atveju privalu įrodyti, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms tenkinti. Taigi netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos. Nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti ir tą aplinkybę, kad, kaip teigia apeliantai, ant žemės sklypo, esančio ( - ), stovi apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantis (paveldėtas) nekilnojamasis turtas – namas su priklausiniais. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas išieškotojo prašymą dėl turto dalies nustatymo sprendė nepranešęs suinteresuotiems asmenims ir apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir suinteresuotų asmenų argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami, negali būti laikoma, kad pirmosios instancijos teisme buvo atskleista bylos esmė.

18Tas pat pažymėtina ir dėl turto, esančio ( - ). Kaip matyti iš apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų, šiuo adresu esantis žemės sklypas buvo įgytas nusprendus atkurti apeliantei nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Esant tokiems rašytiniams įrodymams bei suinteresuotų asmenų paaiškinimams, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis priimta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su skolininko sutuoktinės interesais, todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

19Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo prašymą formaliai, todėl esant ginčui dėl tam tikro turto priskirtinumo asmeninėn nuosavybėn, dėl asmeninių lėšų panaudojimo ir pan., spręstina, kad šioje byloje būtini papildomi šalių paaiškinimai, todėl reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 593 str. 3 d.). Kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šio klausimo nagrinėjimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Nutarė

21Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja bankrutavusi bendra Rusijos – Lietuvos įmonė „Astromlita“,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Pirmosios instancijos teismas 2014-08-04 nutartimi pareiškėjos bendros... 7. Teismas nurodė, kad areštuotą turtą skolininkas įgijo santuokoje su L. K.,... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė... 9. Atskirąjį skundą pateikė suinteresuoti asmenys L. K. ir P. K., kuriuo... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja bendra Rusijos – Lietuvos... 11. Antstolis A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai... 15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės... 17. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus,... 18. Tas pat pažymėtina ir dėl turto, esančio ( - ). Kaip matyti iš apeliantų... 19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3... 21. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir...