Byla 2-14247-285/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant atsakovės UAB „Arno vila“ atstovui advokatui S. B., nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Arno vila“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 11587 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės ieškovei 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad 2010-06-28 bute, esančiame adresu ( - ), savaime įskilo nevarstomo lango vitrininis stiklo paketas. Įvykio metu butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovo darbuotojas Turto žalų grupės vadovas A. I. užfiksavo butui padarytą žalą. Kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra - šio turto remonto kaina. Pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Ieškovė apskaičiavo ir atlygino butui padarytus nuostolius, išmokėdama 11587 Lt (12000 Lt (sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina pagal PVM s/f Nr. ALU 300122) - 300 Lt (neatlygintina suma) - 63 Lt (nuvertinimas) - 50 Lt (besąlyginė išskaita)). Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Butas įsigytas iš atsakovės. Pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl parduotų daiktų kokybės garantijos išaiškinta, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad šalis siejant pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovei, kaip pardavėjai, o ne kitiems asmenims. Atsakovė atsisakė geruoju atlyginti nuostolius. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 11587 Lt turtinės žalos atlyginimo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 6 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė 2009-05-26 sudarė buto ( - ), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėjais E. J. ir A. I.. Pardavėja sutartimi perdavė butą pirkėjams. Pasirašydami sutartį, pirkėjai patvirtino, kad „tinkamai susipažino su parduodamo turto, jo atskirų dalių bei įrenginių technine būkle, įvertino šio turto kokybę, tinkamai nustatė visus parduodamo daikto defektus bei trūkumus ir, kad parduodamo daikto kokybė atitinka šalių sutartą parduoto turto kainą ir dėl jo būklės bei kokybės jokių pretenzijų pardavėjui neturi“. Sutarties pasirašymo metu butas buvo tvarkingas, kokybiškas, be defektų ir stiklo skilimų. Atsakovė perdavė sutartimi sulygtą kokybišką daiktą, pirkėjai, prieš pasirašydami sutartį, butą apžiūrėjo ir pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo. Šios aplinkybės reiškia, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtas pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl ji nėra atsakinga už ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą. Visa rizika, susijusi su buto eksploatavimu bei priežiūra, nuo buto perdavimo dienos tenka pirkėjams. Iš ieškovo pateiktų dokumentų (UAB „SKP aliuminis“ pateiktos lokalinės sąmatos bei AB „Lietuvos draudimas“ 2010-07-12 turto sunaikinimo, sugadinimo akto) matyti, kad stiklas bute skilo dėl termošoko. Tai nėra parduoto daikto defektas ir pardavėja UAB „Arno vila“ nėra atsakinga už stiklo skilimą dėl nurodytų priežasčių. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte nėra įvardintas joks atsakingas dėl įvykio asmuo, t. y. nėra nurodyta, kad stiklas skilo būtent dėl pardavėjo kaltės. Byloje taip pat nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl stiklo skilimo priežasčių ir už šias priežastis atsakingų asmenų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nurodydama, jog stiklo skilimas yra atsiradęs dėl pardavėjo UAB „Arno vila“ kaltės, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Tai reiškia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Vien ta aplinkybė, kad butą pirkėjams pardavė atsakovė UAB „Arno vila“ a priori nereiškia, kad atsakovė yra kalta dėl stiklo skilimo. Atsakovė tinkamai įvykdė visas sutartimis prisiimtas prievoles ieškovei, t. y. ieškovė neįrodė, jog žalą patyrė dėl UAB „Arno vila“ neteisėtų veiksmų. Dėl šių priežasčių atsakovei civilinė atsakomybė kilti negali, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju yra praleisti terminai, per kuriuos pirkėjas (ir ieškovė) gali kreiptis dėl parduoto daikto trūkumų. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju butas pirkėjams buvo perduotas 2009-05-26 pirkimo - pardavimo sutartimi. Kaip nurodo ieškovė, stiklo skilimas yra atsiradęs 2010-06-28. Kadangi stiklo skilimas negali būti nepastebėtas iš karto po tokių aplinkybių atsiradimo, pripažintina, kad apie tariamus parduoto daikto trūkumus pirkėjai sužinojo ne vėliau kaip 2010-06-28. Pirkėjai turėjo pareigą per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo daikto dienos kreiptis į pardavėją UAB „Arno vila“ dėl buto trūkumų (stiklo skilimo). Kai matyti iš bylos medžiagos, pirkėjai abu šiuos įstatyme įtvirtintus terminus pažeidė, t. y. nėra duomenų, kad pirkėjai į atsakovę kreipėsi per protingą terminą nuo 2010-06-28 ir kad kreipėsi per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, t. y. iki 2011-05-26. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jei šie trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos Nagrinėjamu atveju įstatyminis dvejų metų garantijos terminas pasibaigė 2011-05-26. Pirkėjas ir/ar jo teisių perėmėjai turtėjo teisę kreiptis į teismą per šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, t. y. iki 2011-11-26. Kaip matyt iš bylos medžiagos, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kildinamas iš parduoto daikto trūkumų, yra pareikštas tik 2013 m. birželio mėn., t. y. ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei 1,5 metų.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-26 sutartimi UAB „Arno vila“ pardavė E. J. ir A. I. ( - ) butą su bendrojo naudojimo patalpa, adresu ( - ) (51-66 b.l.); 2009-05-28 – 2019-05-27 laikotarpiu AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ) (12-13 b.l.); 2010-07-12 ieškovė sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2010-06-28 701 bute, esančiame adresu ( - ) dužo stiklas, akte nebuvo nurodytas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo, įvykio aprašyme buvo nurodyta, kad stiklo paketas įskilo savaime (6-11 b.l.); 2010-07-02 UAB „SKP ALIUMINIS“ stiklo paketo pakeitimo lokalinėje sąmatoje nurodyta medžiagų ir paslaugų kaina – 12000 Lt (. 14 b.l.); 2010-11-08 atliktų darbų priėmimo – pridavimo aktu buvo priimti stiklo paketų pakeitimo darbai 12000 Lt sumai

8(15-16 b.l.); 2013-06-07 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją UAB „Arno vila“ (19 b.l.); 2013-06-18 UAB „Arno vila“ pateikė atsakymą į pretenziją AB „Lietuvos draudimas“ (20 b.l.).

9Ieškovė nurodo, kad vykdydama draudimo sutartį, išmokėjo draudimo išmoką, todėl, ieškovės teigimu, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Arno vila“. Ieškovės teigimu, atsakovė turi atlyginti žalą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007). Todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp jų ( CK 6.246, 2.247, 6.248, 6.249 str.).

10Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nustatant veikų teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

11Kasacinės instancijos teismas aiškindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant žalos dydį yra pažymėjęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis ir pan.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

12Atsakovė iš esmės neginčija vienintelės deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos, padarytos E. J. ir A. I.. Atsakovė nekvestionuoja aplinkybės, kad ieškovė žalą patyrusiems asmenims išmokėjo draudimo išmoką, tačiau kategoriškai neigia savo kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl padarytos žalos, ginčija priežastinį ryšį. Esant šioms aplinkybėms, teismas išsamiau nevertina su šia, t. y. žalos padarymo, sąlyga susijusių aplinkybių bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų.

13Atsakovei ginčijant savo kaltę, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teismas toliau vertina bylos šalių pateiktus rašytinius įrodymus šiais aspektais. Ieškovė į bylą nepateikė jokių atsakovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, priešingai, 2010-07-12 ieškovės sudarytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nebuvo nurodytas joks numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo, įvykio aprašyme buvo nurodyta, kad stiklo paketas įskilo savaime

14(6-11b.l.), todėl darytina išvada, kad ieškovė šioje dalyje neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Tuo tarpu faktas, kad ieškovė nesilaikė CK 6.338 str. 1 ir 2 d. nustatyto termino pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų ir įskilusiam stiklo paketui esant pakeistam dar 2010-11-08 (15-16 b.l.), laikytinas ieškovės nesąžiningumu, užkirtusiu kelią atsakovei užfiksuoti reikiamas faktines aplinkybes dėl savo kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimo.

15Atsakovės pateikti dokumentai (2010-07-12 ieškovės sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (6-11b.l.) nėra laikytinas įrodymu, kuris tiesiogiai įrodytų atsakovės kaltę ir neteisėtų veiksmų faktą. Teismas taipogi konstatuoja, kad AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuoti duomenys apie įvykusį draudiminį įvykį, atsižvelgiant į tai, kad šis aktas buvo sudarytas remiantis vien tik žodiniais draudėjų paaiškinimais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje buto savininkams dėl skilusio stiklo buvo padaryta žala. Akcentuotina tai, kad ieškovė, būdama profesionali draudimo santykių dalyvė, kuriai yra keliami žymiai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nesiėmė visų priemonių, kad būtų tinkamai ir išsamiai išanalizuotos bei atskleistos draudiminio įvykio aplinkybės, t.y. sudarant turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nepakvietė dalyvauti UAB „Arno vila“ atstovo. Maža to, draudimo bendrovė pasyviai reagavo į žalos padarymo aplinkybę, į atsakovę UAB „Arno vila“ ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija kreipėsi tik 2013-06-07 (19b.l.), t.y. praėjus beveik 3 metams po žalos atsiradimo. Akivaizdu, kad dėl pastarosios aplinkybės, atsakovei buvo ženkliai apribotos galimybės padėti išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, nustatyti tikrąją žalos padarymo priežastį. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad 2010-07-12 sudarant turto sunaikinimo, sugadinimo aktą buvo apsiribota tik draudėjų žodiniais paaiškinimais.

16Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Išdėstytos aplinkybės ir jų sisteminis vertinimas suponuoja išvadą, kad pačios ieškovės neatsakingumas ir aplaidumas, aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes, nulėmė tai, kad byloje nėra įrodymų, tiesiogiai, o ne prielaidomis, patvirtinančių ieškovės argumentą, kad draudiminis įvykis įvyko būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl teismas šios išvados priėjo, vadovaudamasis šalių, veikusių rungimosi principo pagrindu, pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovės veiksmai ar jos nerūpestingumas (neveikimas) sukėlė žalą, todėl ieškovė, atlyginusi nuostolius, neįgijo teisės reikalauti sumokėtos žalos iš atsakovės.

17Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o taip pat nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

18CK 6.338 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Atsakovė prašė byloje taikyti ieškinio senaties terminą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-26 sutartimi UAB „Arno vila“ pardavė E. J. ir A. I. ( - ) butą su bendrojo naudojimo patalpa, adresu ( - ) (51-66b.l. ), 2010-06-28, 701 bute, esančiame adresu ( - ) dužo stiklas, ši aplinkybė buvo užfiksuota 2010-07-12 ieškovės sudarytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte (. 6-11b.l.). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, nesilaikydama CK 6.338 str. 1 ir 2 d. nustatyto termino dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją UAB „Arno vila“ tik 2013-06-07 (19b.l.), t.y. praėjus daugiau nei keturiems metams po minėto buto pardavimo dienos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad patys buto savininkai - E. J. ar A. I. per įstatymo nustatytą terminą būtų kreipęsi į atsakovę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė praleido CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą ieškinio senaties terminą, ir tai yra laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.

19Įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytomis teisės aktų normomis ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK 178str.).

20Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovės išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje yra sumokėjusi 4235Lt (3500Lt. plius PVM, 117-118 b.l). Šios išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovei.

21Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 21,95Lt , ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

23atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ieškinį atsakovei UAB „Arno vila“, į.k. 132456657, dėl turtinės žalos atlyginimo.

24Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, J. B. g. 12, Vilnius, atsakovei UAB „Arno vila“, į.k. 132456657, Kęstučio g. 86-3F/I. K. g. 18-3F, Kaunas, 4235 Lt (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus ) bylinėjimosi išlaidų.

25Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, J. B. g. 12, Vilnius, valstybės naudai 21,95 Lt (dvidešimt vienas litas 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Ieškovė nurodė, kad 2010-06-28 bute, esančiame adresu ( - ), savaime... 5. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-26 sutartimi... 8. (15-16 b.l.); 2013-06-07 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją UAB... 9. Ieškovė nurodo, kad vykdydama draudimo sutartį, išmokėjo draudimo... 10. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti... 11. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas įrodinėjimo ir įrodymų... 12. Atsakovė iš esmės neginčija vienintelės deliktinei civilinei atsakomybei... 13. Atsakovei ginčijant savo kaltę, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį... 14. (6-11b.l.), todėl darytina išvada, kad ieškovė šioje dalyje neįvykdė jai... 15. Atsakovės pateikti dokumentai (2010-07-12 ieškovės sudarytas turto... 16. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti... 17. Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos... 18. CK 6.338 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko... 19. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytomis teisės... 20. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių pagal... 21. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 21,95Lt , ieškinį... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 23. atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ieškinį... 24. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, J. B. g.... 25. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, J. B. g.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...