Byla 2-672/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,PRPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2474-450/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,PRPC“ dėl suteiktos paramos bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „PRPC“ dėl 1 203 146,82 Lt suteiktos paramos su palūkanomis priteisimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias 302,68 kv. m. bei 266,19 kv. m poilsio patalpas, esančias pastate Palangoje, Virbališkės takas 2, ir lėšas 1 203 146,82 Lt sumai. Nurodė, kad dėl minėtų patalpų nuosavybės teisėtumo vyksta teisminis ginčas pagal Generalinės prokuratūros ieškinį ir nėra tikimybės, kad į minėtas patalpas bus galima nukreipti išieškojimą.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakakus – pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ir grynųjų pinigų kasoje, 1 203 146,82 Lt sumai, o likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra itin didelė, ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgai, atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nustatė, kad ieškovo nurodytos 302,68 kv. m ploto patalpos jau yra areštuotos Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-966-33/07, kurioje ginčijamas šių patalpų įsigijimo bei teisinės registracijos teisėtumas, o taip pat kitų institucijų aktais; o 266,19 kv. m patalpas yra areštavusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Be to, teismas pažymėjo, kad patalpų vidutinė rinkos vertė yra itin didelė, reali rinkos vertė gali būti dar didesnė ir ženkliai viršyti ieškinio sumą. Remdamasis paminėtu, teismas sprendė, jog tiek abiejų patalpų, tiek piniginių lėšų areštas neproporcingai viršytų galimų byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tuo būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo turtinės teisės bei interesai, be to, teismas pažymėjo, jog minimos patalpos nėra ieškovo pateikto ieškinio dalykas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,PRPC“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti arba patikslinti, areštuojant tik 302,68 kv. m patalpas. Apeliantas nesutinka su ieškovo argumentais, kad pažeista pagalbos teikimo sutartis, nurodydamas, jog šiuo klausimu dar tebevyksta ginčas ir, apelianto nuomone, nėra pagrindo reikalauti grąžinti paramą. Teigia, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neproporcingas, nes buvo prašoma areštuoti iš karto dvi patalpas, tačiau akivaizdu, jog net ir vienos iš jų rinkos vertė yra didesnė nei ieškinio suma. Nurodo, kad ieškovo pasirinktas antstolis areštavo visą atsakovo turtą, tai yra abi patalpas, tuo neproporcingai viršydamas ieškinio sumą.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė būtinybės areštuoti visą atsakovo turtą, tačiau prie ieškinio pridėtuose nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašuose areštuotos patalpos įvertintos 635 328 Lt ir 717 150 Lt. Nors tai nežymiai viršija ieškinio sumą, tačiau nėra duomenų, kad abiejų patalpų areštas kaip nors pažeistų atsakovo teises.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

9Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal susiklosčiusią teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 144 straipsnio nuostatas ir areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos paminėtos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 185 str.). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumu, tai yra apelianto teiginių, jog ieškinio nagrinėjimas yra negalimas, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas sutarties pažeidimo ir paramos grąžinimo klausimas, todėl negalima teigti, kad sutartis pažeista ir parama turi būti grąžinta, ir pan., teisėjų kolegija nenagrinėja. Kaip žinoma, CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas, nes šie klausimai yra sprendžiami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

10Atmestini apelianto teiginiai, kad ieškovo prašymas taikyti minėtas priemones yra neproporcingas, nes buvo prašoma areštuoti iš karto dvi patalpas, kadangi, apelianto nuomone, ir vienos iš jų rinkos vertė yra didesnė nei ieškinio suma. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas konstatavo, jog ieškovo pateiktas prašymas ieškinio užtikrinimui areštuoti ir patalpas, ir pinigines lėšas 1 203 146,82 Lt sumai, yra neproporcingas, todėl minėtas priemones teismas taikė tik areštuodamas atsakovo turtą ieškinio sumai. Taigi teismas teisingai sprendė, jog ieškovo prašymas yra neproporcingas ta prasme, kad buvo prašyta areštuoti tiek pinigus visai ieškinio sumai, tiek vertingas patalpas. Tačiau, koks turtas bus areštuojamas, priklauso nuo teismo nutarties vykdymo proceso ir to, kokį turtą ir kokios vertės pavyks rasti nutartį vykdančiam antstoliui.

11Pažymėtina, jog teismas, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir neproporcingai nesuvaržyti apelianto teisių bei ūkinės veiklos, nurodė, jog areštuotinas pirmiausia atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakakus – piniginės lėšos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis areštavo atsakovui priklausančias nurodytas anksčiau patalpas. Taigi, buvo areštuojamas atsakovui priklausantis turtas teismo nurodyta tvarka – pirmiausia areštuojant nekilnojamąjį turtą.

12Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto teiginių, susijusių su antstolio veiksmais vykdant skundžiamą teismo nutartį, nes šie jo veiksmai gali būti skundžiami teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

13Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nutartis teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai