Byla I-4858-142/2015
Dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti vizą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti vizą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai,

Nustatė

2Pareiškėjas S. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai (toliau – ambasada) 2014-08-29 sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti vizą S. S., gimusiam ( - ), Indijos Respublikos piliečiui, ir įpareigoti ambasadą iš naujo spręsti klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui (b. l. 1–2, 25–27).

3Paaiškina, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Indijos Respublikoje. Norėdamas vykti į Lietuvos Respubliką 2014-08-20 pateikė prašymą ambasadai dėl Šengeno vizos išdavimo, kaip nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 2001-03-15 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais. Kartu su prašymu pateikė visus dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą (Indijos Respublikos pasą), kelionės sveikatos draudimą, įrodantį, kad yra draustas 2014-09-08–2014-11-06 laikotarpiui, nurodė kelionės tikslą – aplankyti sutuoktinės tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, ir visus kitus reikalautus dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti pagal Įstatymą, minėtą reglamentą, Bendrijos vizų kodeksą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, priimtu 2009-07-13. Ambasada atsisakė išduoto vizą, motyvuodama, kad „buvo pateiktas netikras kelionės dokumentas“. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes ambasadai pateikė galiojantį kelionės dokumentą – Indijos Respublikos pasą Nr. ( - ), išduotą 2010-11-19, galiojantį iki 2020-11-18. Pagal pasą pareiškėjui 2013-05-28 buvo išduotas leidimas gyventi Kipro Respublikoje, su kuriuo pareiškėjas 2013 metais du kartus buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Lankydamasis Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, dėl kurių jam būtų draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno zonos valstybę. Pateikdamas pasą ambasadai, per klaidą kartu pateikė ir nebegaliojantį pasą, tačiau jokio netikro dokumento ambasadai kartu su prašymu nebuvo pateikęs. Pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete S. N. Pareiškėjo ir S. N. santuoka buvo sudaryta 2012-08-01 Lamakoje, Kipro Respublikoje, o 2012-11-20 santuoka buvo įtraukta į apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai pažįstami nuo 2010 m. gegužės mėnesio, o daugiau kaip du metus yra susituokę. Iš pradžių gyveno Kipro Respublikoje, vėliau išvyko į Indijos Respubliką. Pareiškėjo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta yra jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute Klaipėdos m., kuriame atvykęs į Lietuvos Respubliką būtų gyvenęs ir pareiškėjas. Pareiškėjo vizitas į Lietuvos Respubliką turėjo būti trumpalaikis – norėjo aplankyti sutuoktinės tėvus.

4Teismo posėdyje 2015-03-04 pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė S. N. nedalyvavo. Pareiškėjo įgaliota atstovė S. N. dalyvavo 2015-01-07 teismo posėdyje, kuriame išdėstė savo poziciją ir pateikė papildomus dokumentus. Gautas pareiškėjo atstovės S. N. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 76).

5Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ministerija, atsakovas) atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 44–49).

6Paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas ambasadai 2014-08-14 pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, prašymo pagrindas – šeimos ar draugų lankymas, buvimo trukmė – 60 dienų. Tą pačią dieną ambasadoje su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu. Ministerijos konsulinis pareigūnas – ambasados darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, 2014-08-29 priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, nes po konsultacijų su Kipro ambasada gauta informacija, kad minėtas pilietis grubiai pažeidė vizų ir buvimo Kipre reikalavimus, dėl to yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą Kipre. Taip pat nustatyta, kad ankstesnis Lietuvos ambasados spaudas „vizos prašyta“ rastas su trynimo žymėmis, paslėptas po Kambodžos vizos įklija; banko sąskaitos išrašas su 2014-08-07 likučiu 3,33,077 Rs (apie 15.000 litų), gryni pinigai įnešti paskutinę savaitę prieš spausdinant išrašą, tai dažna praktika, kai pinigai įnešami tik pateikti dokumentus vizai. Ministerijos konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl jis turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, kol pastarasis surinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kuriais remiantis būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Konsului nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas, ir dėl to gali kilti nelegalios migracijos rizika.

7Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

8Skundas tenkinamas.

9Ginčas kilo dėl ambasados 2014-08-29 sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjui (b. l. 55).

10Vizą atsisakyta išduoti, nes buvo pateiktas netikras (suklastotas, padirbtas) kelionės dokumentas. Tai pažymėta atsisakyme išduoti vizą. Šis atsisakymas 2014-09-05 ir buvo įteiktas pareiškėjui, nes jis tokį sprendimą pateikė teismui, paduodamas patikslintą skundą (b. l. 35). Pareiškėjas kreipėsi į ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą (b. l. 50–53, toliau – prašymas). Prašyme nurodoma, kad pateiktas kelionės dokumentas, išduotas 2010-11-19, galiojantis iki 2020-11-18, ( - ), išduotas Indijoje (13, 14, 15, 16 prašymo langeliai), pagrindinis kelionės tikslas, nurodytas prašyme, – šeimos ir draugų lankymas (21 prašymo langelis), prašoma leisti vykti daug kartų, viso 60 dienų, nurodytas Europos Sąjungos pilietybę turintis šeimos narys S. N., Lietuvos pilietė, sutuoktinė.

11Ambasada 2014-08-29 sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. 177 įformino ir atskirame dokumente (b. l. 56–57), o ne vien pažymėdama specialiame blanke atsisakymo priežastį tam skirtame langelyje. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų įteiktas pareiškėjui.

12Šiame išplėstinės formos sprendime iš esmės nurodytos ir kitos galimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Nurodyti tam tikri kiti pareiškėjo padaryti vizų režimo pažeidimai (Kipre), taip pat nurodyta, kad asmeninis banko „Punjab National Bank“ sąskaitos įrašas kelia abejonių, galimai sąskaitoje esantys pinigai yra skolinti tik tam, kad būtų gauta viza. Taip pat nurodyta, kad pokalbio metu nustatyta, jog asmuo neturi pastovaus darbo, sutuoktinė Lietuvoje irgi nedirba, šiuo metu pareiškėjas ketina vykti į Lietuvą, bet kol kas nežino, kurioje šalyje gyvens ir ką veiks, nieko konkretaus negalėjo pasakyti apie savo planus, šeimos išlaikymo galimybes, planuojamą veiklą Lietuvoje. Tarp šių sprendimo argumentų nurodomas ir tas, kuris ir buvo pažymėtas specialiame blanke apie atsisakymą išduoti vizą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, – tai paso klastojimas, kuris pasireiškė taip: pase buvo ankstesnis Lietuvos ambasados antspaudas „Vizos prašyta“ rastas su trynimo žymėmis, paslėptas po Kambodžos vizos įklija, kuri nepanaudota. Nurodoma, kad tai dažna praktika Indijoje, siekiant paslėpti neišduotų vizų antspaudus, kad po to būtų galimybė prašyti vizos kitose ambasadose. Atklijuoti Kambodžos vizos įklijos ambasadoje nepavyko, tik asmuo apžiūrėjęs šią vizą prieš ryškią šviesą matė anksčiau padarytą įrašą.

13Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir gautą informaciją pokalbio metu, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Indijos Respublikos piliečiui S. S., apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką informuoti Indijos Respublikos pilietį S. S., įteikiant jam Vizų kodekso VI priede numatytą standartinę formą. Kaip nustatyta byloje, tokia forma pareiškėjui buvo įteikta 2014-09-05 (b. l. 55).

14Pareiškėjo prašyme išduoti vizą nurodyta kelionės dokumento kopija yra byloje (b. l. 68–71). Kopijoje matyti užklijuota 2011-05-26 viza (b. l. 71). Pareiškėjas pats pateikė tik šio paso pirmo lapo kopiją (b. l. 5). Iš pateikto dokumento kopijos, kuriame yra galimai Kambodžos viza (tvirtai teigti nėra galimybės, nes ant vizos dar yra papildomas, matomai ambasados, darytas užrašas, darytas ant lapelio), nėra galimybės nustatyti, nei ar tai Kambodžos viza, nei to, kad po ja buvo Lietuvos ambasados koks nors įrašas. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti, kuris yra 2011-01-24 datos, kurį surašė pareiškėjo atstovės mama V. N. (b. l. 78, 79). Šiame kvietime nurodytas tas pats pareiškėjo paso numeris, kurį ambasada pripažino klastotu, paslepiant įrašą, kad tada vizą išduoti buvo atsisakyta, ar, kad vizos buvo prašyta. Nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir 2011-02-01, prašyme nurodė tą patį kelionės dokumentą (( - )) (b. l. 81–83). Pagal šį prašymą priimtas sprendimas neišduoti visos (b. l. 87–88). Prašymas buvo paduotas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje, Delyje. Todėl yra pagrindas manyti, kad atvykus į Lietuvos ambasadą Indijoje, Delyje, kur buvo paduotas prašymas, į pasą galėjo būti dedamas spaudas, kad prašyta išduoti vizą, ar, kad atsisakyta išduoti vizą, tačiau tokio spaudo pase nėra, nėra ir žymių apie jo trynimą ar galimybę jį matyti prieš šviesą ir pan. Pareiškėjo atstovė teisme pripažino, kad pareiškėjas 2011 m. kreipėsi dėl vizos, tačiau ji nežino, ar tais metais jam išdavė vizą. Pareiškėjo atstovė aiškino dėl Kambodžos vizos, kad ji galėjo būti pareiškėjui reikalinga vykti į Turkiją, tačiau ne jis įklijavo tą vizą, todėl atstovė nežino, ar toji viza buvo uždėta ant kokio nors įrašo.

15Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Pagal šio įstatymo 12 straipsnį, vizų rūšys yra šios: Šengeno viza ir nacionalinė viza.

16Konsoliduojant ir plėtojant atitinkamas Bendrųjų konsulinių instrukcijų nuostatas buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – Reglamentas). Reglamento 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys asmeniškai atvyksta jį pateikti.

17Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijoje ir pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus, tarp jų ir pasą, kurio Nr. ( - ), taip pat, kaip galima spręsti iš atsiliepimo ir iš išplėstinio ambasados sprendimo, banko sąskaitos išrašą.

18Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal V skirsnio 2.2 punktą, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį.

19Teismo vertinimu, ambasada, priimdama sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą, privalo vadovautis ne tik minėtomis Reglamento normomis, bet ir laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-190/2014.

20Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė iš esmės du skirtingus ir prieštaringus dokumentus, kurie paaiškina atsisakymo išduoti vizą priežastis. Iš to sprendimo, kuris 2014-09-05 buvo įteiktas pareiškėjui (b. l. 55), galima daryti tik išvadą, kad vizą išduoti atsisakyta dėl to, jog buvo pateiktas netikras (suklastotas, padirbtas) kelionės dokumentas. Iš pareiškėjo skundo darytina išvada, kad pareiškėjas mano, jog jis per klaidą pateikė kažkokį negaliojantį pasą. Tačiau ambasada išplėstiniame sprendime Nr. 177 paaiškina, kad ne dėl negaliojančio paso, o dėl galiojančiame pase esančios Kambodžos vizos ir po ja buvusių įrašų padaryta išvada, kad po tais įrašais paslėpti kažkokie Lietuvos ambasados daryti įrašai apie atsisakymą išduoti vizą. Teisme atsakovo atstovas aiškino, kad pareiškėjas pateikė ambasadai tokį žinomai suklastotą dokumentą, dėl to atsisakyta išduoti vizą, o ne dėl to, kad jis pats pasą klastojo. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ambasada visgi nepateikė tinkamų įrodymų apie paso klastojimą, nors, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, turėjo galimybę tinkamai užfiksuoti klastojimą. Kita vertus, esminis atsisakymo išduoti vizą trūkumas yra tas, kad iš esmės išplėstiniame sprendime, kuris nežinomas pareiškėjui, nurodytos kitos galimos atsisakymo išduoti vizą priežastys: 1) išvyko iš Kipro pasibaigus leidimo gyventi Kipre galiojimui, tuo grubiai pažeisdamas vizų ir buvimo Kipre reikalavimus, dėl to asmuo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą; 2) asmeninis banko sąskaitos išrašas rodo, kad pinigai įnešti paskutinę savaitę prieš spausdinant sąskaitos išrašą, todėl yra pagrindas manyti, kad tai skolinti pinigai, kurie tuoj pat bus grąžinti; 3) pokalbio su pareiškėju metu paaiškėjo, kad jis neturi nuolatinio darbo, sutuoktinė irgi nedirba, pareiškėjas nežino, ką veiks ir kur gyvens.

21Tuo tarpu nurodytas teisinis pagrindas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, kuriame yra nurodytas tik vienas atsisakymo pagrindas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą. Šiame a punkte iš viso yra 7 papunkčiai, kuriuose išvardinti atvejai, kai atsisakoma išduoti vizą, tokie kaip: nepagrindimas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, nepateikimas įrodymų dėl turėjimo pakankamai pragyvenimo lėšų, pateikęs prašymą yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti. Išplėstiniame sprendime aprašytos aplinkybės atitinka ne vien a punkto i papunktį. Todėl daroma išvada, kad sprendimas pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą formą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra be motyvų, jame nenurodyta, koks dokumentas vertinamas kaip netikras ir suklastotas, jame tik yra atžyma specialiame langelyje, kad pateiktas netikras (suklastotas, padirbtas) kelionės dokumentas, tuo tarpu, kai išplėstinis sprendimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nenurodytos visos galimos atsisakymo priežastys. Kita vertus, išplėstinės formos sprendimas yra prieštaringas, nes jo motyvuojamoji dalis neatitinka nurodomo teisinio pagrindo, o dokumento klastojimo faktas nėra įrodytas faktinėmis aplinkybėmis, nors teismas daro išvadą, kad nebuvo sudėtinga padaryti tokias to dokumento kopijas, kuriose matytųsi tai, ką rašo ambasada sprendime, arba detaliai aprašyti, kaip buvo nustatytas dokumento klastojimas atskirame dokumente (akte).

22Nustatyti trūkumai yra esminiai, nes nežinant konkrečių atsisakymo išduoti vizą priežasčių ir neištyrus bei teisiškai neįvertinus visų aplinkybių, priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

23Iš minėtos Instrukcijos V skirsnyje esančių normų turinio taip pat darytina išvada, kad bet kokius sprendimus (tiek išduoti vizą, tiek ir ją atšaukti ar panaikinti) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti ir nustatytais faktais, ir teisės aktų normomis. Kitaip tariant, sprendimo atsisakyti išduoti vizą priežastys jį gavusiam asmeniui turi būti aiškios ir suprantamos.

24Todėl ginčijamam sprendimui gali būti keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji individualaus administracinio akto turinio reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos).

25Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, tuo pačiu tenkinamas pareiškėjo prašymas įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai iš naujo spręsti klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui, tačiau ambasadas atstovauja Užsienio reikalų ministerija, kuri ir įpareigojama atlikti nurodytus veiksmus.

26Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,127 straipsniu, teismas

Nutarė

27Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

28Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje 2014-08-29 sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Indijos piliečiui S. S., gim. ( - ).

29Įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pareiškėjo S. S. prašymą išduoti Šengeno vizą išnagrinėti iš naujo.

30Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas S. S. (toliau – pareiškėjas) padavė... 3. Paaiškina, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji... 4. Teismo posėdyje 2015-03-04 pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė 5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ministerija,... 6. Paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus,... 7. Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.... 8. Skundas tenkinamas.... 9. Ginčas kilo dėl ambasados 2014-08-29 sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti... 10. Vizą atsisakyta išduoti, nes buvo pateiktas netikras (suklastotas, padirbtas)... 11. Ambasada 2014-08-29 sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. 177... 12. Šiame išplėstinės formos sprendime iš esmės nurodytos ir kitos galimos... 13. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir... 14. Pareiškėjo prašyme išduoti vizą nurodyta kelionės dokumento kopija yra... 15. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio, kuris nėra Europos... 16. Konsoliduojant ir plėtojant atitinkamas Bendrųjų konsulinių instrukcijų... 17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos... 18. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms... 19. Teismo vertinimu, ambasada, priimdama sprendimą dėl atsisakymo išduoti... 20. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė iš esmės du skirtingus ir... 21. Tuo tarpu nurodytas teisinis pagrindas – Europos Parlamento ir Tarybos... 22. Nustatyti trūkumai yra esminiai, nes nežinant konkrečių atsisakymo išduoti... 23. Iš minėtos Instrukcijos V skirsnyje esančių normų turinio taip pat... 24. Todėl ginčijamam sprendimui gali būti keliami Lietuvos Respublikos viešojo... 25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas... 26. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 27. Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.... 28. Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje 2014-08-29 sprendimą... 29. Įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pareiškėjo... 30. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo...