Byla I-1048-562/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui ir atsakovo atstovams E. S. ir J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2012-08-28 sprendimą Nr. VR-1.7-969 ir įpareigoti Departamento direktorių tenkinti UAB „( - )“ 2012-08-24 prašymą dėl termino pateikti pastabas dėl patikrinimo akto atidėjimo ir terminą atidėti mėnesiui.

3Pareiškėja skunde paaiškino, kad nuo 2012-02-15 iki 2012-07-26 buvo atliekamas UAB „( - )“ padalinio „Vilniaus logistikos centras“ planinis už 2009–2010 metus mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių patikrinimas, po kurio buvo surašytas patikrinimo aktas ir pareiškėja turėjo per 30 dienų pateikti rašytines pastabas dėl šio patikrinimo akto. Patikrinimas truko 2 metus (2009 m. ir 2010 m.), todėl pareiškėjai pritrūko laiko pateikti pastabas iki numatyto termino, be to, rugpjūčio mėnuo yra vasaros atostogų mėnuo ir dėl šios priežasties pareiškėja paprašė atsakovo atidėti terminą pastaboms pateikti. Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė pratęsti terminą pastaboms pateikti. Šis sprendimas, pareiškėjos manymu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir priimtas nesant objektyvių duomenų, todėl taip pažeidžiami Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Be to, skundžiamas sprendimas neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Atsakovo motyvas, kad patikrinimo metu pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos pateikti reikiamus dokumentus, nepagrįstas, nes mokestinio patikrinimo institutas yra sukurtas tam, kad kuo objektyviau būtų ištirtos visos aplinkybės, todėl mokesčių administratorius turėtų būti suinteresuotas gauti pastabas. Be to, skundžiamas sprendimas neatitinka Mokesčių administravimo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais bei gero administravimo principu.

4Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą (b. l. 24–23) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nepateikė (nors jai buvo duota 10 darbo dienų pasiruošti patikrinimui) duomenų už mobilius taršos šaltinius ir išleistų buitinių nuotekų kiekius, o sulyginusi Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijoje deklaruotus kuro kiekius su faktiškai per 2009–2010 metus sunaudotais kuro kiekiais, atsakovė nustatė, kad pareiškėja nuslėpė (t. y. iš viso nedeklaravo) dalį 2009–2010 m. sunaudoto kuro kiekio. Taip pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, todėl už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių buvo apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kuris yra 132 950,59 Lt. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė, 2009–2010 metais deklaruodama taršą iš mobilių taršos šaltinių, kai kuriems mobiliems taršos šaltiniams taikė mokestį mažinantį koeficientą (Euro-3), tačiau pažymų, įrodančių šį standartą, neturėjo. Taip pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 53, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 2010 m. balandžio 22 d. pakeitimo Nr. D1-326/1K-117 bei Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus. Todėl už neteisingai taikytą koregavimo koeficientą buvo apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kuris yra 24 805,03 Lt. Pareiškėja prašė pratęsti terminą dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo, tačiau savo prašyme nenurodė svarbių (objektyvių) priežasčių, taip pat nepridėjo jokių dokumentų, kaip nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos argumentas, kad patikrinimas apėmė ilgą laikotarpį, o rugpjūtis yra vasaros atostogų mėnuo ir įmonė negalėjo sklandžiai surinkti duomenų iš automobilių pardavėjų, yra nepagrįstas, nes kuro nurašymo apskaita įmonėje turi būti tvarkoma nuolat ir šių duomenų nereikia specialiai rinkti. Be to, atsakovas 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. VR-17.3-132 pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti duomenis atliekamam patikrinimui.

7Teismo posėdyje atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais.

8Skundas atmestinas.

9Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VR-V-51 „Dėl metinių tikrinimo planų tvirtinimo“ buvo priimtas sprendimas atlikti planinį 2009–2010 metų specifinį mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių UAB „( - )“ padalinio „Vilniaus logistikos centras“, Lentvario g. 33, Vilniuje, patikrinimą. 2012 m. sausio 31 d. Departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius raštu Nr. VR-17.3-15 informavo pareiškėją apie planuojamą šios įmonės patikrinimą, kurio metu turėjo būti tikrinamas 2009 metų I ir II pusmečių ir 2010 metų mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas (b. l. 24). Atlikus 2009–2010 metų planinį specifinį mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių patikrinimą, 2012-07-26 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-101. 2012-08-24 UAB „( - )“ Departamentui pateikė prašymą, kad, atsižvelgdami į didelę vykusio patikrinimo apimtį (surinktų duomenų kiekį), siekdami tinkamai išanalizuoti patikrinimo metu surinktus duomenis (taip pat patikrinti tuos duomenis pagrindžiančias aplinkybes) bei įsitikinti priimtų išvadų pagrįstumu, pareiškėjai 30 dienų termino pastaboms pateikti neužtenka ir UAB „( - )“ dėl objektyvių priežasčių nespės jų pateikti iki numatyto termino pabaigos, t. y. 2012-08-27, todėl prašo terminą pateikti pastabas dėl 2012-07-26 patikrinimo akto Nr. VR-17.7-101 pratęsti iki 2012-09-21 (b. l. 33). Departamentas 2012-08-28 priėmė sprendimą Nr. VR-1.7-969, kuriuo pareiškėjos prašymą pratęsti terminą rašytinėms pastaboms pateikti atmetė ir nurodė atmetimo priežastis, t. y. kad patikrinimas truko pusę metų ir jo metu įmonei buvo sudarytos visos sąlygos pateikti reikiamus dokumentus, be to, pateiktame 2012-08-24 prašyme nėra nurodytų svarbių priežasčių, dėl kurių įprastinio termino nepakanka pastaboms pateikti (b. l. 34).

10Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2012-08-28 sprendimo Nr. VR-1.7-969, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas pratęsti 30 dienų terminą pateikti rašytines pastabas, teisėtumo, t. y. ar pagrįstai atsakovas atsisakė pratęsti terminą rašytinėms pastaboms dėl Departamento 2012-07-26 patikrinimo akto Nr. VR-17.7-101 pateikti.

11Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas bei kiti su šio įstatymo įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

12Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad „mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto“; „Mokesčių mokėtojo prašymu pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių dar 30 dienų gali pratęsti atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas“ (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 2 dalis). Iš šių teisės normų analizės matyti, kad galimybė pratęsti minėtą terminą yra siejama su svarbių priežasčių buvimo faktu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino pratęsimo ar praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios (fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir panašiai). Sprendžiant termino pratęsimo ar atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į atitinkamą instituciją per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1481/2009).

13Teismas pažymi, kad Departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius 2012-01-31 raštu Nr. VR-17.3-15 (b. l. 24) pareiškėją informavo apie planuojamą įmonės patikrinimą, kuris vyks 2012-02-15 12.30 val., bei nurodė pateikti atitinkamus patikrinimui reikšmingus duomenis (b. l. 24). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja apie patikrinimą žinojo. Tačiau, kaip matyti iš 2012-02-21 akto (b. l. 25–32), duomenys už mobilius taršos šaltinius ir išleistų buitinių nuotekų kiekius nebuvo pateikti. Pažymėtina ir tai, kad Departamentas 2012-06-14 raštu Nr. VR-17.3-132 pakartotinai prašė pareiškėjos pateikti duomenis atliekamam patikrinimui (b. l. 58). Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga ir, kaip matyti iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su pareiškėja (b. l. 35–57), savo teises įgyvendino aplaidžiai. Pareiškėja žinojo apie vykdomą patikrinimą ir turėjo pakankamai laiko pati arba per atstovą pateikti rašytines pastabas nustatytu terminu dėl patikrinimo akto. Kaip matyti iš pareiškėjos 2012-08-24 prašymo, nagrinėjamu atveju ji nenurodė išskirtinių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytu terminu negalėjo pateikti pastabų dėl patikrinimo akto. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui nurodė tas pačias priežastis, kurias pateikė ir 2012-08-24 prašyme (b. l. 4), t. y. kad patikrinimas apėmė ilgą laiką (2009 m. ir 2010 m.) ir reikėjo sutikrinti didelį kiekį duomenų, be to, rugpjūčio mėnuo yra vasaros atostogų mėnuo, todėl sklandžiai patikrinti surinktus minėto patikrinimo metu duomenis buvo neįmanoma tiek įmonėje, tiek bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis. Šių aplinkybių teismas negali pripažinti išskirtinai svarbiomis, kurioms esant nebuvo galima laiku pateikti pastabų dėl patikrinimo akto. Jos labiau sietinos su pareiškėjos atitinkamai pasirinktu elgesio modeliu ir negali būti traktuojamos kaip svarbi kliūtis pateikti pastabas nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad patikrinimo metu pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos teikti reikiamus dokumentus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ji aplaidžiai vykdė savo pareigą ir tokia galimybe tinkamai nepasinaudojo (b. l. 35–58). Byloje kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėja dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su pastabų pateikimu, nenustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl tenkinti UAB „( - )“ skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vertinant pareiškėjos argumentus, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažymėtina, kad šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad tuo atveju, „kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012-08-28 sprendime Nr. VR-1.7-969 nurodė atsisakymo pratęsti terminą priežastis, t. y. kad patikrinimas truko pusę metų ir jo metu įmonei buvo sudarytos visos sąlygos pateikti reikiamus dokumentus, be to, pateiktame 2012-08-24 prašyme nėra nurodytų svarbių priežasčių, dėl kurių įprastinio termino nepakanka pastaboms pateikti (b. l. 34). Todėl minėtas sprendimas, nors ir lakoniškas, bet iš esmės yra motyvuotas bei pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos motyvai, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai, atmestini kaip nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu siekiama užtikrinti, jog įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką. Taigi atsakovas, priešingai, nei nurodo pareiškėja, ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydamas savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, bei tinkamai įgyvendino MAĮ 131 straipsnyje nustatytą teisę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti Departamento 2012-08-28 sprendimą Nr. VR-1.7-969. Reikalavimas įpareigoti Departamento direktorių tenkinti 2012-08-24 UAB „( - )“ prašymą dėl termino pastaboms atidėjimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl, nepanaikinus ginčijamo sprendimo, tenkinti antrąjį reikalavimą taip pat nėra pagrindo. Apibendrinus teismo išdėstytus motyvus, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

15Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ skundą atmesti.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai