Byla 2S-30-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškovo K.K. ieškinį atsakovui V.K. dėl sandorio dalies pakeitimo. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ Registrų centras Utenos filialas.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

5Ieškovas K.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2008-07-23 pastatų dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2599 1p. 1 d., nurodant, kad K. K. dovanoja K. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., o kitą sutarties dalį palikti nepakeistą.

6Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti K. K. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

7Teismas konstatavo, jog iš pateiktos fiziniam asmeniui priklausančių pastatų dovanojimo sutarties matyti, jog 2008-07-23 K. K. padovanojo ieškovui tvartą ir viralinę, esančius ( - ). Ši sutartis buvo sudaryta notarine forma ir patvirtinta notaro.

8Sutinkamai su CK 6.183 str. 3 d. notarinės formos sutartis gali būti pakeista tik notarine forma, todėl, teismo nuomone, toks ieškovo ieškinys teisme nenagrinėtinas.

9Atskiruoju skundu ieškovas K.K. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. Nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111)

12pastatų dovanojimo sutartis K.K. buvo sudaryta 2008-07-23, o ( - ) K.K. mirė. Apelianto nuomone, notariškai keisti jau sudarytą sandorį gali tik tos pačios sandorio šalys. Kadangi K.K. yra mirusi, tai toks veiksmas jau nebegali būti atliktas, nes nebėra vienos iš šalių, o su įpėdiniu, K.K. sūnumi V.K., ieškovas negali nuvykti pas notarą ir pakeisti jo motinos sudarytą sutartį. Todėl vien dėl šios priežasties šis ginčas privalo būti sprendžiamas ir nagrinėjamas tik teismine tvarka, nes pasinaudoti kitais įstatymo nustatytais būdais nebėra galimybės;

132)

14Apeliantas bandė pakeisti jam padovanoto pastato paskirtį neteismine tvarka, todėl kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu ištaisyti jam padovanoto pastato paskirtį iš pagalbinio ūkio į gyvenamojo namo ir pateikė visus archyvinius dokumentus. Nurodo, jog 2010-04-26 aktu nustatyta, jog pastatas yra registruotas remiantis dovanojimo sutartimi, kad yra K.K. paaiškinimas dėl pastatų identifikavimo, todėl Nekilnojamojo kadastro duomenys, nuo jų įrašymo į kadastrą dienos, laikomi teisingais tol, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dėl K.K. mirties šių duomenų pakeisti notarine tvarka nebėra galimybės, todėl ieškovo nuomone, vienintelis kelias apginti jo interesus yra teisminis. Teigia, kad skundžiama nutartimi yra pažeisti CPK 2 str. ir 5 str. reikalavimai, bei nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės ginti savo interesus teisminiu keliu, nes pasinaudoti kitais įstatymo nustatytais būdais nebėra galimybės.

15Atskirasis skundas tenkintinas. Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-08-11 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

18Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

19Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Civilinės bylos iškėlimas teisme yra savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Ieškinio priėmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos šalies kreipimąsi į teismą, dėl to šioje proceso stadijoje kartais sudėtinga absoliučiai tiksliai išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų išsiaiškinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiškėlus bylos) neegzistuoja. Tai reiškia, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonėms, teismas turi teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008).

21Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2008-07-23 tarp ieškovo K.K. ir K.K. buvo sudaryta fiziniam asmeniui priklausančių pastatų dovanojimo sutartis, kuria K.K. padovanojo ieškovui tvartą, unikalus Nr. ( - ) ir viralinę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). (b.l. 16-17). Ši sutartis buvo sudaryta notarine forma ir patvirtinta notaro. Ieškovas K.K. ieškiniu prašė teismo pakeisti 2008-07-23 pastatų dovanojimo sutarties 1p. 1 d., nurodant, kad K. K. dovanoja K. K.jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., o kitą sutarties dalį palikti nepakeistą (b.l. 1-2).

22Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.183 straipsnio 3 dalimi, notarinės formos sutartis gali būti pakeista tik notarine forma. Taigi 2008-07-23 dovanojimo sutartį pačios šios sutarties šalys, t.y. ieškovas K.K. ir K.K. galėtų keisti tik notarine tvarka. Tačiau iš byloje pateikto 2009-04-23 Nr. 9 mirties įrašo matyti, jog K.K. ( - ) mirė (b.l. 12). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog minėta dovanojimo sutartis notarine tvarka jau nebegali būti pakeista, kadangi nebėra vienos iš sutarties šalies. Teismo nurodyta materialinės teisės norma reglamentuoja notarine tvarka sudarytos sutarties pakeitimo formą, kai sutarties pakeitimo klausimą sprendžia pačios šalys, tačiau pati savaime ši teisės norma negali būti kliūtimi teismui priimti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo), kai dėl tam tikrų objektyvaus pobūdžio kliūčių (šiuo atveju- vienos iš sandorio šalių mirties) pačios šalys atitinkamo pakeitimo padaryti negali.

23Teismo teisė pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, esant tam tikroms sąlygoms, numatyta, pvz., Civilinio kodekso 6.228 str.. Nors šiuo atveju ieškinys grindžiamas kitokio pobūdžio aplinkybėmis, jokia kita tvarka, išskyrus teismine, sutarties pakeitimo klausimas negali būti išspręstas.

24Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 str. 1 d.), kadangi dėl K.K. mirties pakeisti dovanojimo sutartį notarine tvarka jau nebeįmanoma, o pasinaudoti kitais įstatymo nustatytais būdais nėra galimybės. Tai reiškia, jog vienintelis būdas ieškovui apginti savo pažeistą teisę, tai yra kreiptis į teismą su ieškiniu.

25Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

28Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. .