Byla 2A-612-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui M.Žibeliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Rytų skirstomųjų tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomųjų tinklai“ ieškinį atsakovui UAB „Tosa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. M., dėl skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Rytų skirstomųjų tinklai“ 2006-06-28 Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tosa“ 21 974,60 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas, iš jų 659,24 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.40-42). Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas pagal sutartį privalo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tvirtino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog dalį atsakovo suvartojamos elektros energijos skaitiklis apskaitė 26 parametre, būtent už šią suvartotos elektros energijos dalį atsakovas nėra sumokėjęs. Akcentavo, jog šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti, todėl atsakovas, būdamas sąžiningu vartotoju, turėjo pareigą stebėti apskaitos prietaisus ir apie pastebėtus netikslumus informuoti ieškovą, tačiau atsakovas to nepadarė, dėl to susidarė 21 974,60 Lt nepriemoka.

4Atsakovas UAB „Tosa“ atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l.61-63) prašė ieškovo AB „Rytų skirstomųjų tinklai“ ieškinio dėl skolos priteisimo netenkinti bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad atsakovas tinkamai vykdė elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį, laikėsi Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros pirkimo-pardavimo taisyklių reikalavimų, atsiskaitydavo su ieškovu pagal elektros skaitliuko rodmenis, nėra gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų ar nurodymų dėl taisyklių pažeidimų ar sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovo nurodoma nuo 2004-12-12 iki 2005-10-12 susidariusi skola atsirado ne dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo, o dėl ieškovo kaltės, vienašališkai, nedalyvaujant atsakovui surašius atsikaitymo už sunaudotą elektros energiją aktą. Pažymi, jog ieškovo 2005-06-01 atlikto patikrinimo metu nenustatyta jokių matomų pažeidimų ar elektros apskaitos prietaisų gedimų, todėl CK 6.387 str. 1 d. nustatyta pareiga abonentui nedelsiant pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, tiekiamos energijos prietaisų gedimus ir kitokius pažeidimus naudojant energiją atsakovui negalėjo atsirasti, nes gedimas nebuvo matomas. Pats ieškovas patikrinimo akte konstatavo, jog plombos nebuvo pažeistos, o patikrinimą atlikusi komisija tik specialaus prietaiso pagalba nustatė, kad dalis sunaudotos energijos įskaičiuota į kitą parametrą. Tai rodo, kad atsakovas visuomet tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį ir neturėjo jokios galimybės pastebėti, kad suvartojamos elektros energijos kiekis fiksuojamas netiksliai. Todėl 2005-10-13 atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją akte nustatytas gedimas buvo sąlygotas ieškovo netinkamo teisės aktuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymo, o ne atsakovo kaltės.

5Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-02-11 sprendimu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (t.2, b.l.107-111). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų, eksperto, liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą konstatavo, jog atsakovas tinkamai vykdė CK 6.385 str. 1 d., 6.388 str. reikalavimus bei Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo- pardavimo) sutarties sąlygas – laiku atsiskaitė už faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, negadino apskaitos prietaisų būklės. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų netinkamai stebėjęs apskaitos prietaisų būklę ir veikimą. Rėmėsi eksperto L. R. paaiškinimu, jog pastebėti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ specialistų padarytos elektros skaitiklio pajungimo klaidos nebuvo galima neturint specialios įrangos. Pabrėžė, jog ieškovo specialistai, turėję pareigą tikrinti apskaitos prietaisų būklę, 2005-06-01 patikrinimo metu jokių gedimų nepastebėjo, o 2005-10-13 patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad skaitiklis dalį sunaudotos elektros energijos skaičiavo ne į tą parametrą ir tuo pagrindu paskaičiuota nepriemoka nuo 2004-12-12 iki 2005-10-12. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog 2005-10-13 surašant patikrinimo aktą dalyvavo atsakovo atstovas, nors kiekvienas ne dėl vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso gedimo ar pažeidimo atvejis įforminami dvišaliu atsiskaitymo aktu. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo UAB „Tosa“ neteisėtų veiksmų ar kaltės, todėl sprendė, kad dėl netinkamo skaitiklio funkcionavimo yra kaltas pats elektros energijos tiekėjas – ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

6Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l.113-116) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tvirtina, kad priimdamas sprendimą teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisė normas ir šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skolininkas sutartį vykdė sąžiningai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 46.1 p. vartotojas, išskyrus buitinį vartotoją, privalo elektros įrenginiams eksploatuoti skirti arba samdyti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus elektros įrenginiuose. Pažymi, jog šią pareigą turėjo ir atsakovas, todėl, pastebėjęs tam tikrus neatitikimus po elektros skaitiklio pajungimo, turėjo elgtis rūpestingai ir sąžiningai, informuoti ieškovą bei vykdyti teisės aktuose įtvirtintą pareigą, ko atsakovas nepadarė. Tvirtina, jog 26 parametre užfiksuotą elektros energijos kiekį suvartojo būtent atsakovas, todėl turėjo atsiskaityti ne tik už atsakovo patalpose suvartojamą elektros energijos kiekį, bet ir už faktiškai suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis ir galiojančius tarifus. Ieškovo teigimu, šioje byloje galimai reikėtų taikyti mišrią kaltę sutartiniuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.259 str.), įvertinti kiekvienos šalies kaltės formą, konkrečius veiksmus, kitus faktus ir nustatyti atsakomybės dydį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik ieškovo kaltę ir visiškai nesiaiškino, ar atsakovas tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, ar bendradarbiavo su ieškovu. Dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties sąlygas, nors ieškovas pateikdavo pažymas ne apie visą jo naudojamose patalpose suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis ir apmokėdavo ne už visą elektros energiją.

7Atsakovas UAB „Tosa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 123-126) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-11 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, nemotyvuotais teiginiais, abstrakčiu teisės normų citavimu, nesiejant jų su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, jog atsakovo atsakingas darbuotojas A. B., kuris buvo apklaustas teismo posėdyje, būtų pastebėjęs kokius nors neatitikimus po elektros skaitliuko pajungimo, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis ieškovas daro išvadą, jog atsakovas nesielgė rūpestingai ir sąžiningai, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Remiasi byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis bei pabrėžia, kad atsakovo atsakingas inžinierius energetikas, veikdamas įprastomis sąlygomis ir neturėdamas specialių žinių bei specialios įrangos, negalėjo nustatyti neteisingą skaitiklio pajungimo faktą. Pažymi, jog skundžiamame sprendime yra labai išsamiai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai civilinės atsakomybės taikymo kontekste, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog vertinant ieškovo ir atsakovo veiksmus turėjo būti taikomos mišrią kaltę reglamentuojančios teisės normos. Pabrėžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas papildomai suvartojo elektros energijos už 21 974,60 Lt, bei atkreipia dėmesį į eksperto tik tikėtiną išvadą, kad dalis elektros energijos galėjo būti įskaičiuota į 26 parametrą, todėl ieškovo argumentus dėl atsakovo tariamai suvartoto didesnio elektros energijos kiekio vertina kaip nepagrįstus.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį bei faktinį pagrindus, taip pat įsitikina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 320 str., 329 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo. Todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinės prielaidos pripažinti atsakovo veiksmus ar neveikimą kaip sutarties (jos sąlygų) pažeidimą CK 6.205 str. prasme, arba kaip kurių nors įpareigojančių įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų netinkamą vykdymą, ir ar yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu civilinės atsakomybės institutą (CK 6.246 str., 6.256 str.). Kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog vien aplinkybė, kad atsakovas sunaudojo didesnį elektros energijos kiekį, nei buvo apmokėta, esą neatsiskaitydamas už 26 elektros skaitiklio parametre užfiksuotą suvartotą elektros energiją, jau suponuoja teismui pareigą priteisti reikalaujamą sumą, atmeta kaip nepagrįstą. Viena vertus, bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas apsprendžia ieškovas, t.y. pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, nurodydamas ieškinio dalyką - reikalavimą, nukreiptą atsakovui per teismą, ir šio reikalavimo faktinį pagrindą. Priešingas traktavimas neatitiktų dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 str. Apeliantas, kildindamas reikalavimą iš sutartinių prievolių nevykdymo, neginčija pirmosios instancijos teismo padaryta išvados, jog jo nurodomą kaip ieškinio pagrindas sutartį atsakovas vykdė sąžiningai. Kolegija pažymi, kad atsakovas net nėra šios 1999-04-30 Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutarties Nr. 4208 (t.1, b.l. 9) šalimi, nėra jos pasirašęs su apeliantu, o pagal šią sutartį vartotojas yra Westburn investments LLS, tokiu įvardintas ir priede prie sutarties (t.1, b.l.10). Kitos sutarties, kuri būtų sudaryta vykdant atsakovo ir Westburn investments LLS 1999-04-30 pasirašytos panaudos sutarties 2.1. p.(t.1, b.l 8), apeliantas į bylą nepateikė.

12Kita vertus, atsakovas net ir prisiimdamas prievolę vykdyti aptariamą sutartį (atsiliepimas, t.1, b.l. 61, susirašinėjimo su apeliantu medžiaga, t.1, b.l. 31-35 ) daugiau pareigų, nei tą nustatė pati sutartis ar atitinkamų norminių teisės aktų nuostatos, neturėjo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė tiek atsakovo, kaip elektros energijos vartotojo, tiek jo paskirto atsakingo už elektros ūkio priežiūrą asmens pareigas, nustatytas teisės aktuose (CK 6.387 str., Ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 patvirtintose Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklėse) ir pačioje sutartyje, spręsdamas apie jų tinkamą vykdymą bei aptardamas, kurie įrodymai leidžia konstatuoti apie atsakovo kaltės, kaip sąlygos sutartinei atsakomybei atsirasti, nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama. Todėl ir toks apelianto skundo argumentas, kad teismas akcentavo tik jo paties kaltę dėl netinkamai įrengtos elektros energijos suvartojimo apskaitos, neaptardamas ir neįvertindamas kitos šalies veiksmų, yra visiškai nepagrįstas. Apelianto nuoroda į Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 46.1 p., nustatantį vartotojo pareigą eksploatuojant elektros įrenginius darbuotojo, turinčio reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus elektros įrenginiuose, paskyrimą ar pasamdymą, taip pat nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo. Šią pareigą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas įvykdė tinkamai, paskirdamas reikiamos kvalifikacijos asmenį. Tokia teismo išvada paremta byloje surinktais ir ištirtais leistinais įrodymais (CPK 185 str.).

13Be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 p. vartotojų elektros apskaitų įrengimą ir priežiūros organizavimą paveda būtent operatoriui, prie kurio elektros tinklo prijungti vartotojo elektros įrenginiai, o pagal 52 p. nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri operatorius. Taigi elektros skaitiklio pajungimo, kurio vartotojas (atsakovas) neturėjo teisinės pareigos stebėti, vertinti, kontroliuoti ar prižiūrėti, klaida negali apspręsti jo atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių, juo labiau, kad be specialios įrangos jos pastebėti ir negalima (apelianto atstovo paaiškinimai teisme, t.1, b.l.92, ekspertizės akto išvados, t.2, b.l. 11), pats apeliantas 2005-06-01 patikrinimo metu jos nematė ir neištaisė (t.1, b.l. 92). Esant tokiam teisniam reglamentavimui šiuo faktiniu pagrindu pareikšti ieškovo reikalavimai negali būti pripažįstami pagrįstais, negali būti tenkinami. Nesant sąlygų atsakovo sutartinei atsakomybei pagal CK 6.245 str. ir 6.256 str. kilti, nėra pagrindo spręsti ir dėl mišrios jo ir paties apelianto kaltės CK 6.259 str. pagrindu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi ir šis skundo argumentas atmestinas.

14Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą, šis sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

16Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai