Byla A-525-1783-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

3dalyvaujant pareiškėjai A. Š,

4vertėjai Gretai Maselskienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja A. Š. pareiškimu (b.l. 3 – 4), kurį patikslino (b.l. 18 – 19), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių į išlikusį J. J. nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo.

9Pareiškėja nurodė, kad J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,63 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ji yra J. J., mirusio ( - ), dukra. Apie tai, kad tėvas nuosavybės teise prie ( - ) turėjo žemės ir kad yra galimybė atkurti nuosavybės teises į šią žemę, ji dėl teisinių žinių stokos sužinojo tik 2006 metais. Nurodė, kad kreipėsi į archyvą ir gavo archyvo pažymą apie jos tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą. Nustatytu terminu pateikti prašymo negalėjo dėl svarbių priežasčių - ( - ) mirė jos vyras, ( - ) mirė jos sūnus, kuris keturis metus sunkiai sirgo ir jį reikėjo slaugyti. 2007 metais Utenos apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Utenos AVA) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos AVA atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 32 – 33) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11Nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir nurodė, kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje Tauragnų seniūnijoje tik 2007 m. birželio 14 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių į tėvo valdytą žemę atkūrimo, pareiškėja taip pat pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos grąžinant žemę natūra. Teismui atnaujinus praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikti ir pareiškėjai pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pateikus pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, būtų galima atkurti nuosavybės teises į J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra, kadangi tokia žemė šiuo metu yra laisva ir į ją niekas nepretenduoja.

12II.

13Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. sprendimu (b.l. 47 – 48) pareiškėjos pareiškimo nepatenkino, neatnaujino termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti.

14Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip išskirtinės faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdyje, pažymėjo, kad pareiškėja jokių objektyvių įrodymų, liudijančių jos prastą sveikatos būklę 1991-2001 metais nepateikė, o priešingai, ji paaiškino, kad iš pradžių nuosavybės teisių atkūrimu nesirūpino, nes bijojo prarasti pensiją, kompensacijas ir panašiai. Teismas pažymėjo, jog nei pareiškėjos amžius, nei materialinė padėtis, nei kiti veiksniai, galintys įtakoti apsisprendimą savo teisių gynimo srityje, netrukdė pareiškėjai aktyviai veikti, siekiant tinkamai įgyvendinti teises į nuosavybės teisių atkūrimą iki pasibaigiant terminui prašymams paduoti – kreiptis į žemėtvarkos tarnybas, gauti informaciją apie tėvo valdytą žemę. Vadovaudamasis tuo, kad pareiškėja 2006 metais kreipėsi į archyvą, nurodė, jog pareiškėjos argumentas, kad ji slaugė sunkiai sergantį sūnų, kuris 2007 metais mirė, ir dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti dokumentų tvarkymu, negali būti laikomas svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėja galėjo pasinaudoti kitų asmenų pagalba, t.y. tam, kad jos interesai būtų tinkamai atstovaujami, galėjo įgalioti tvarkyti dokumentus jai atstovaujančius asmenis, giminaičius. Konstatavo, kad pareiškėjos elgesys nuosavybės teisių atkūrimo srityje buvo susijęs ne su objektyviais veiksniais, o su jos subjektyviu apsisprendimu, todėl padarė išvadą, kad terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl pagrindo jį atnaujinti nėra.

15III.

16Pareiškėja apeliaciniu skundu (b.l. 51 – 52) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodomi tokie argumentai:

171. Pažymi, kad įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismas tokį klausimą turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundą pateikusiam asmeniui, jo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes, materialinę padėtį, sveikatos būklę, kitas faktines aplinkybes. Nurodo, kad teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

182. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes teismo posėdyje nedalyvavo vertėjas, todėl buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės – teismas neteisingai suprato pareiškėjos teismui duotus paaiškinimus jai prastai suprantama lietuvių kalba, ir skundžiamame sprendime padarė išvadas, neatitinkančias objektyviai esančių faktinių bylos aplinkybių.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų ir nustatytų dokumentų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, 11 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d.

23Pažymėtina, jog tiek Atkūrimo įstatyme, tiek ir Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

24Apeliantė savo prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo terminą iš esmės grindžia tuo, kad apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę ji dėl teisinių žinių stokos sužinojo tik 2006 metais; prašymo laiku nepateikė, nes ( - ) mirė jos vyras, ( - ) mirė jos sūnus, kuris keturis metus sunkiai sirgo ir jį reikėjo slaugyti.

25Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS403 – 219/2006), tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su sūnaus ir vyro ligomis, nelaikytini svarbiomis priežastimis termino atnaujinimo prasme, kadangi jokie įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantė, net ir esant minėtoms aplinkybėms, neturėjo galimybės tinkamai apginti savo interesus bei teises tiek įgyvendindama jas pati, tiek įgaliodama trečiuosius asmenis, teismui nebuvo pateikti. Be to, nors apeliantė teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ji taip pat sirgo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sveikatos būklę ir sirgimo laiką, byloje nėra.

26Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisinių žinių trūkumas nevertintinas kaip svarbi aplinkybė termino paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo prasme, nes, net ir neturėdama pakankamai teisinių žinių, apeliantė galėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises.

27Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis paduoti prašymą, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, nes šios aplinkybės išimtinai priklausė nuo apeliantės pasirinkto elgesio modelio – termino praleidimas šiuo atveju buvo sąlygojamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

28Kolegija kaip nepagrįstą taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrintas vertimas į gimtąją kalbą. Nors apeliacinės instancijos teisme ir buvo pakviesta vertėja, tačiau savo paaiškinimus pareiškėja davė lietuvių kalba, kas akivaizdžiai patvirtino, jog jos lietuvių kalbos žinios yra pakankamos dalyvauti teismo procese. Be to aiškindama savo argumentą dėl vertėjo nebuvimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiškėja nurodė, kad ji apeliaciniame skunde šį argumentą iškėlė dėl to, kad jai kilo abejonės ar teismo kolegija pilnai suprato jos paaiškinimus. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo protokole užfiksuotus pareiškėjos paaiškinimus bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus jos paaiškinus, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėja davė iš esmės analogiškus paaiškinimus, šie paaiškinimai pilnai atsispindėti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato pareiškėjos duotų paaiškinimų.

29Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplnkybes, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. prendimas paliktinas nepakeistas, o A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

32Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai A. Š,... 4. vertėjai Gretai Maselskienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja A. Š. pareiškimu (b.l. 3 – 4), kurį... 9. Pareiškėja nurodė, kad J. J. nuosavybės teise iki... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos AVA atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 32... 11. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių... 12. II.... 13. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. sprendimu... 14. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog... 15. III.... 16. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b.l. 51 – 52) prašo panaikinti Panevėžio... 17. 1. Pažymi, kad įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys... 18. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių... 23. Pažymėtina, jog tiek Atkūrimo įstatyme, tiek ir Atkūrimo tvarkoje nėra... 24. Apeliantė savo prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisių... 25. Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisinių žinių... 27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 28. Kolegija kaip nepagrįstą taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad... 29. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus,... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. A. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 32. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....