Byla A-442-218-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Pajūrio regioninio parko bendruomenės „Karklės senbuviai“ ir N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Pajūrio regioninio parko bendruomenės „Karklės senbuviai“ ir N. J. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Pajūrio regioninio parko direkcijai, projektavimo firmai „Pilis“, Aplinkos ministerijai, dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 11 d. išduotas bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas planavimo sąlygas Nr.2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti.

5Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos prieštarauja aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282 patvirtintam Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui. Planavimo sąlygose yra numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą, o tai pažeidžia Karklės etnokultūrinio draustinio teisinio tvarkymo režimą. Pareiškėjai nurodė, kad numatytos įrengti automobilių stovėjimo aikštelė ir rekreacinė infrastruktūra pažeis kiekvieno Pajūrio regioninio parko bendruomenės „Karklės senbuviai“ nario interesus, paveiks jų gyvenamosios aplinkos kokybę. Taip pat bus pažeisti pareiškėjos N. J. interesai, nes toje žemės sklypo dalyje, kur nuspręsta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos yra nekonkrečios, nesusijusios su planuojama teritorija, nepridėtas planuojamo žemės sklypo ribų planas arba topografinis planas, taip pažeidžiant aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 9 ir 25.2 punktų reikalavimus.

6Atsakovai su pareiškėjų skundu nesutiko.

7Atsakovai nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos buvo išduotos teisėtai ir jos neprieštarauja aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282 patvirtintam Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui. Rekreacinės infrastruktūros priemonės yra numatytos Rekreacinės infrastruktūros plane, kuris yra Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sudėtinė dalis.

8Trečiasis suinteresuotasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija su pareiškėjų skundu nesutiko ir nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos išduotos pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, laikantis teisės aktų reikalavimų.

9Trečiasis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėju skundu nesutiko ir nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbuviai“ yra visuomeninė organizacija, kuri vienija bendrai veiklai etnokultūrinio Karklės kaimo ir Pajūrio regioninio parko gyventojus, ir ji šiuo atveju kreipėsi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas aplinkosaugos srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja N. J. gina savo asmeninius interesus. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282 buvo patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, kurio grafinė dalis susideda iš dviejų atskirų brėžinių: tvarkymo plano ir rekreacinės infrastruktūros plano. Ginčo teritorijoje automobilių aikštelės įrengimas yra numatytas būtent pagal pastarąjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu pripažino, kad aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282 patvirtintas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nurodė, kad N. J. teigė, jog, pagal parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, jai toje pačioje vietoje, kur numatoma įrengti automobilių aikštelę, buvo suprojektuotas 0,14 ha žemės sklypas Nr.934, kuris, tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo išbrauktas. Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas patvirtintas 2005 m. birželio 2 d., t. y. 2005 m. kovo 29 d., rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, jo dar nebuvo. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6.-6172 pareiškėjai buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtam 0,08 ha žemės sklypas, kurio žemė nepriskirta valstybės išperkamai. Kitoje administracinėje byloje Nr.I-13-162/2008 pareiškėja prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją įtraukti į paminėtą įsakymą 0,1401 ha ploto žemės sklypą Nr.934, kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam sklypą. Pateikti istoriniai tyrimai, susiję su esamu N. J. žemės sklypu. Išvados apie gretimos teritorijos panaudojimą palankiomis pareiškėjai aplinkybėmis vertintinos kritiškai, nes neįrodyta pareiškėjos teisė į šį žemės sklypą. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos teisės yra pažeistos, nes nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 9 punkto reikalavimai. Ginčijamose planavimo sąlygose planuojamos žemės teritorija yra nurodyta, yra numatyti planavimo tikslai, uždaviniai, veikla, taikytini galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Kaip matyti iš Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano, planavimo tikslai ir uždaviniai susieti su įrengtų paplūdimių bei dviračių turizmo trasos veikla; įrodymų apie tai, kad šioje teritorijoje yra draudžiamos rekreacinės infrastruktūros priemonės, byloje nėra. Be to, tik paruošus pagrindinį brėžinį ir situacijos planą, bus galima tiksliai nustatyti planuojamo sklypo padėtį, ribas ir dydį, spręsti apie taikytinus tvarkymo zonos reikalavimus bei apribojimus ir spręsti, ar detaliojo plano sprendiniai atitinka Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 25.2 punktas numato, kad detaliojo planavimo organizatorius kartu su prašymu sąlygoms pateikia planuojamo žemės sklypo ribų planą arba topografinį planą. Byloje nėra įrodymų, kad planavimo organizatorius prie prašymo nebuvo pridėjęs planuojamo žemės sklypo ribų plano arba topografinio plano. Byloje prie planavimo sąlygų yra vietovės planas su pažymėtomis žemės sklypo ribomis, o planavimo sąlygų kituose reikalavimuose nurodyta, jog planas turi būti parengtas skaitmeninės topografinės nuotraukos LKS-94 pagrindu. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad tokio plano nebuvo pateikta, atmestini.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą patenkinti.

15Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjai nurodo, kad ginčijamos planavimo sąlygos neatitinka aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 9 ir 25.2 punktų nuostatų. Planavimo sąlygose iš esmės nurodytas tik teritorijos adresas, tačiau planuojamos teritorijos ribos bei plotas yra visiškai neaiškūs. Byloje esantis vietovės planas nėra tinkamas, nes jis buvo derinamas dar iki Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282. Be to, šis planas nėra nei planuojamo žemės sklypo ribų planas, nei topografinis planas su nurodytomis planuojamos teritorijos ribomis. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad ginčijamomis neteisėtomis planavimo sąlygomis yra pažeidžiami ginčo vietovės bendruomenės interesai. Taip pat pažeidžiamas N. J. teisėtas lūkestis gauti anksčiau jai ginčo teritorijoje suprojektuotą žemės sklypą.

16Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija ir Aplinkos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Pareiškėja N. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos pažeidžia jos teisėtą lūkestį, atkuriant nuosavybės teises, planuojamojoje teritorijoje gauti neatlygintinai 0,14 ha ploto žemės sklypą Nr.934, kuris jai buvo suprojektuotas rengiant žemėtvarkos projekto papildymą.

21Jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 24 punktas). Perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai yra formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis). Nors pareiškėjai N. J. ir buvo projektuojamas 0,14 ha ploto žemės sklypas Nr.934, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172 „Dėl Klaipėdos rajono Girkalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pareiškėjai buvo perduotas 0,08 ha žemės sklypas Nr.935 (t. 1, b.l. 158-159). Žemėtvarkos planas (projektas) - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 52 dalis). Žemėtvarkos projektas įsigalioja tik tuomet, kai jį patvirtina apskrities viršininkas. Taigi gali būti įgyvendinamas tik patvirtintas žemėtvarkos projektas, t.y. neatlygintinai gali būti perduodami tik tie žemės sklypai, kurie yra suprojektuoti pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą patvirtintame žemėtvarkos projekte (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 (Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), 17-19 punktai, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.3D-438 (Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438) redakcija) 98 punktas). Žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktas žemės sklypų projektavimas yra tik preliminarus ir gali būti koreguojamas tiek žemėtvarkos projekto rengimo, tiek svarstymo bei derinimo stadijose (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.3D-438 (Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438) redakcija), IV dalies I ir VI skirsniai).

22Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjos N. J. įtraukimas į sąrašą asmenų, galinčių neatlygintinai gauti žemės sklypą, bei preliminarus neatlygintinai perduotino žemės sklypo suprojektavimas žemėtvarkos projekto rengimo etape savaime nereiškia, jog asmuo, ketinantis neatlygintinai gauti žemės sklypą, įgyja teisėtų lūkesčių, kad jam neatlygintinai bus suteiktas preliminariai suprojektuotas žemės sklypas. Žemėtvarkos projektų rengimo procedūra yra pakankamai griežtai reglamentuota, todėl valstybės institucija, kuri įgaliota tvirtinti žemėtvarkos projektus (apskrities viršininkas) turi laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti žemėtvarkos projekto parengimo teisėtumą. Parengtas žemėtvarkos projektas turi būti derinamas ir apsvarstomas. Atsižvelgiant į derinimo ir svarstymo metu pateiktas pastabas, parengtas žemėtvarkos projektas gali būti tikslinamas. Pareiškėja, paduodama prašymą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai, įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl to būtų priimtas teisėtas sprendimas. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Girkalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, teisėtumo įvertinimas.

23Be to, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimo, atsižvelgtina ir į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.D1-282, yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas negu Klaipėdos rajono Girkalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, todėl šio žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

24Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172 patvirtintame Klaipėdos rajono Girkalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai N. J. ginčo teritorijoje nėra suprojektuotas žemės sklypas, kuris, atkuriant nuosavybės teises, jai turėtų būti perduotas neatlygintinai, todėl skundžiamas administracinis aktas jos teisėtų interesų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeidžia. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos N. J. nurodytos aplinkybės nėra pagrindas skundžiamam administraciniam aktui panaikinti.

25Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčo planavimo sąlygos išduotos nepažeidžiant Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 22 d.), 9 ir 25.2 punktų reikalavimų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas.

26Pajūrio regioninio tvarkymo planas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jo atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams klausimas yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu (t. 1, b.l. 224-229), todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjų ir pirmosios instancijos teismo argumentų dėl šio teritorijų planavimo dokumento teisėtumo.

27Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą... 5. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos prieštarauja... 6. Atsakovai su pareiškėjų skundu nesutiko.... 7. Atsakovai nurodė, kad ginčijamos planavimo sąlygos buvo išduotos teisėtai... 8. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija su... 9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėju skundu... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 15. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 16. Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys Pajūrio... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Pareiškėja N. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamos planavimo... 21. Jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje,... 22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjos N. J. įtraukimas į sąrašą... 23. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teisėtų lūkesčių... 24. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu... 25. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Pajūrio regioninio tvarkymo planas nėra panaikintas įstatymų nustatyta... 27. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 29. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama....