Byla 1A-111-106-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nukentėjusiajai I. P., nuteistajam D. P., gynėjui advokatui Vidmantui Žylei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., a.k. ( - ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.

2Priteista iš D. P. 1529,58 litų I. P..

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4D. P. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 4 d. apie 20.30 val., Klaipėdos m., prie Bandužių g. 11-o namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgadino automobilį „Fiat Brava“, valst. Nr. ( - ) priklausantį I. P., t,y. vieną kartą spyrė į kairės pusės priekinį sparną ir jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į galinį kairės pusės sparną bei jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į dešinės pusės galinių durelių stiklą, savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 1529,58 Lt turtinę žalą.

5Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 187 str. 1 d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo tvarką, ir tai lėmė neteisėtą nuosprendį. Privataus kaltinimo bylų procesui yra būdingi tam tikri požymiai. Tokiose bylose privataus kaltinimo tvarka ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir apsiribojama bylos išnagrinėjimu teisme, o privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo procesas numato taikinamąjį teismo posėdį, kuris yra privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų proceso etapas. Taikinamojo teismo posėdis reiškia, kad konflikte dalyvavusios šalys gali pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe ir konfliktą išspręsti taikiai, susitarti dėl žalos atlyginimo ir procesą nutraukti. Tuo tarpu šiuo atveju bylą nagrinėjant esant valstybiniam kaltinimui, tokios galimybės nuteistasis neturėjo. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. P. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 284 str. 1 d., tačiau kaltinamajame akte nenurodyti viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, aprašyti tik svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl D. P. pagal BK 284 str. 1 d. buvo išteisintas. Todėl teigia, kad teismas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamajam aktui ir tai gali būti kliūtimi nagrinėjant bylą, privalėjo bylą perduoti prokurorui. Teismas, nustatęs, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios negali būti palaikomas valstybinis kaltinimas, savo iniciatyva nutartimi nutraukia baudžiamoj procesą. Baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, nes pagal veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. galimas tik privataus kaltinimo procesas.

6Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo kaltę, vadovaudamasis tik nukentėjusiosios I. P. parodymais, ir visiškai nepagrįstai atmetė nuteistojo ir kitų liudytojų, t.y. L. N., K. K., G. N., I. M. ir A. S. parodymais. Teismas atmetė šių liudytojų parodymus, nurodydamas, kad jie yra D. P. draugai ir kaimynai. Pats įvykis vyko prie namo, kuriame gyvena nuteistasis D. P., todėl logiška, jog mačiusieji įvykį galėjo būti to namo, kuriame gyvena D. P., gyventojai. Teismas neabejojo nukentėjusiosios I. P. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusioji nekvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą, o paskambino į policiją išvažiavusi iš įvykio vietos. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino nukentėjusiosios veiksmų papirkti liudytoją I. M., kuri pasak nukentėjusiosios matė patį įvykį. Nesupranta, kuo remiantis apylinkės teismas vertina kai kurių liudytojų parodymus. Ši aplinkybė yra labai svarbi, nes tik nukentėjusiosios I. P. parodymais pagrįsta nuteistojo D. P. kaltė. Teigia, kad I. P. parodymai nenuoseklūs, nes ji negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pasistatė apgadintą automobilį savo nuolatinėje parkavimo vietoje, tai yra Jūrininkų prospekto 8-o namo kieme, ir tik praėjus pusvalandžiui suranda asmenį, kurį reikalinga patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamai daro išvadą, kad D. P. kandidatūra tam idealiai tiko, nes jis buvo neblaivus. Be to, I. P. pasirinkta pozicija visiškai nesutapo nei su D. P., nei kitų proceso dalyvių paaiškinimais. Akivaizdžių įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis D. P. padarė jam inkriminuojamus veiksmus, nėra. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog jokio automobilio neapgadino. Svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą tyčia, įstatymų leidėjas laiko nusikaltimu tada, kai yra sunaikintas ar sugadintas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Nukentėjusioji pateikė teismui UAB „Autoalas" subjektyvią sąmatą (sudarytą Alytaus miesto autoservise ir giminaičių vertinimu), patvirtinančią, jog transporto priemonės „Fiat Bravo“ remontas kainuoja 1529,58 Lt. Būtent šios subjektyvios sąmatos pagrindu buvo nustatyta, jog sugadinti turto vertė viršija 3 MGL. Mano, jog įvertinant turtą, yra būtina kreiptis į nepriklausomus vertintojus, kurie objektyviai nustatytų turto vertę ir pateiktų vertinimo ataskaitą. Vertinant turtą nuteistasis taip pat turėjo dalyvauti, jog turto vertinimas būtų kuo objektyvesnis. Teigia, kad apgadinto automobilio remonto darbų kainos yra per didelės, nes apgadinti tik kairės pusės priekinis sparnas ir galinis kairės pusės sparnas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog transporto priemonė „Fiat Bravo“ yra apdrausta, tačiau teismas automobilį apdraudusią bendrovę neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu ir visiškai nesidomėjo, ar nukentėjusioji yra gavusi draudimo išmoką. Tokiu būdu, jei nukentėjusiajai yra atlyginta žala draudimo bendrovės, tuomet visiškai be pagrindo iš nuteistojo yra priteista 1529,58 Lt dydžio suma. Dar nurodo, kad nukentėjusiosios transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu, nes kitas eismo dalyvis, šioje situacijoje – pėstysis - kaltais savo veiksmais priverčia vairuotoją transporto priemonę sustabdyti. Todėl konkrečiu atveju nukentėjusioji, užuot kvietusi eismo priežiūros pareigūnus, pati pasišalino iš įvykio vietos, tuo įvykdė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

7Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

8pripažinti D. P. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio (1300 litų) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. l p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę - 10 MGL dydžio (1300 litų) baudą.

9Nurodo, kad apylinkės teismas, išteisindamas D. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai nurodė, kad kaltinime nenurodyti viešos tvarkos pažeidimo, t.y., nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. l d., požymiai. Šiuo atveju, kaltinamasis D. P., suvokdamas pavojingą elgesį, viešoje vietoje - Klaipėdos m., prie Bandužių g. 11-o namo, įžūliu elgesiu - spirdamas koja bei kumščiu trenkdamas į automobilį ir taip jį apgadindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi BK 284 str. l d. sudėtis neapima turto sunaikinimo ar sugadinimo, todėl veika kvalifikuotina, kaip BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. l d. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis.

10Prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

11Nuteistasis ir jo gynėjas prašo jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

12Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro skundas tenkintinas.

13Dėl įrodymų vertinimo

14Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, detaliai nurodė, kodėl vienus įrodymus pripažino kaltinančiais, o kitus atmetė ir jais nesirėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, kaip to prašo nuteistasis ir jo gynėjas savo apeliaciniame skunde.

15Nuteistasis D. P. nors savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, tačiau jo parodymai buvo tinkamai paneigti kitų liudytojų, nukentėjusiosios parodymais. D. P. neginčija aplinkybės, kad konkrečiu byloje minimu laiku jis buvo įvykio vietoje, Bandužių g. 11, Klaipėdoje, nes jis tuo metu grįžo iš žvejybos kartu su K. K. ir G. N.. Automobilį vairavo G. N., kuris K. K. automobilį pastatė ir persėdęs į savo automobilį išvažiavo. Nuo automobilių perstatymo iki atvyko policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiąja praėjo apie pusvalandis laiko (b. l. 103-105). Kad iš žvejybos grįžo į Bandužių g. 11 namo kiemą bei perstatinėjo automobilius minėtu laiku patvirtino ir su nuteistuoju kartu buvę K. K. bei G. N. (b. l. 107, 114-115). Kad automobilius perstatinėjant buvo trumpam, maždaug vienai minutei užstatytas pravažiavimas patvirtino ir liudytojas G. N.. Dar jis nurodė, kad tuo metu jis leido pravažiuoti kitą automobilį. Analogiškas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir kartu su nuteistuoju įvykio vietoje buvęs K. K., kuris parodė, kad girdėjo automobilinį garso signalą, jiems sėdint automobilyje. Tuo tarpu G. N. parodė, kad garsinio signalo negirdėjo, nors kitą automobilį jis ir praleido.

16Apylinkės teismas tinkamai vertino tokius nuteistojo bei kartu su juo buvusių liudytojų parodymus. Akivaizdu, kad šie liudytojai detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su grįžimu iš žvejybos bei automobilių perstatinėjimu, tačiau konkrečias įvykio detales (ar trukdė automobilis pravažiavimui, ar perstatinėjant automobilius girdėjo automobilinį garso signalą), reikšmingas nustatant faktines bylos aplinkybes, nurodė skirtingai. Be to, jie abu kategoriškai neigė buvus konfliktui tarp D. P. ir nukentėjusiosios.

17Nukentėjusioji I. P. patvirtino, kad Bandužių g. 11 namo kieme minimu laiku ji negalėjo pravažiuoti kiemu, nes trukdė kitas automobilis. Iš automobilio išlipo D. P., kuris puolė prie jos durelių, tačiau jų neatidarius, apgadino jos automobilį. Taip pat nurodė, kad iš automobilio buvo išlipęs ir dar vienas vyras, tačiau jis nieko nedarė (b. l. 105-106). Tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai iš dalies sutampa su šių liudytojų bei nuteistojo parodymais, nes patvirtina, kad nukentėjusioji negalėjo tam tikrą laiką pravažiuoti kiemu, todėl ji panaudojo garsinį signalą tam, kad būtų atlaisvintas pravažiavimas.

18Nukentėjusiosios parodymus, patvirtina ir policijos pareigūnas R. D., kuriam nukentėjusioji parodė analogiškas aplinkybes dar prieš sulaikant D. P. įvykio vietoje. Jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, o jos automobilis iš tikrųjų buvo apgadintas. Ji nurodė jam, kad vyriškis sėdi automobilyje, pastatytame prie gatvės, apibūdino kaip vyras atrodo ir pan. Pareigūnas nukentėjusiajai pasiūlė važiuoti kartu ir paieškoti to asmens. Kartu nuvažiavus į įvykio vietą, moteris atpažino D. P.. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ar jais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

19Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad D. P. parodymai nėra nuoširdūs, prieštarauja ne tik nukentėjusiosios parodymams, taip pat iš dalies ir minėtų liudytojų G. N. ir K. K. parodymams, todėl teismas pagrįstai juos atmetė, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Todėl pagrįstai apylinkės teismas nuteistojo parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Be to, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje apklausti K. K. ir G. N. yra nuteistojo draugai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi tik ta šių liudytojų parodymų apimtimi, kiek ji neprieštarauja nukentėjusiosios bei policijos pareigūno parodymams.

20Analogiškai vertintini ir liudytojų L. N., I. M., A. S. parodymai. Liudytoja L. N. parodė, kad ji buvo išėjusi į balkoną ir matė savo kaimyną D. P., išlipusį iš automobilio, taip pat matė atvykusius policijos pareigūnus, tačiau jokio konflikto kieme nematė. Liudytojai I. M. bei A. S. taip pat parodė, kad matė atvykusius policijos pareigūnus, tačiau jokio konflikto namo kieme nematė. Tačiau tokiais šių lydytojų parodymais negalima vadovautis, nustatant buvo ar nebuvo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, nes šie liudytojai nebuvo visą laiką įvykio vietoje, o policijos pareigūnai atvyko tik po pusvalandžio, todėl šie liudytojai konflikto galėjo ir nematyti. Tokie liudytojų parodymai negali būti laikytini prieštaraujančiais nukentėjusiosios parodymams. Todėl pagrįstai šiais parodymais nesivadovauta. Apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

21Apeliaciniame skunde nurodyti gynybos teiginiai dėl galimo liudytojos I. M. papirkimo atmestini. Nukentėjusioji nurodė, kad konfliktą matė greta įvykio vietos esančios parduotuvės pardavėja, kuri stovėjo lauke ir rūkė. Ji taip pat pripažįsta, kad savarankiškai ieškojo šios liudytojos, kad ji galėtų patvirtinti apie matytą konfliktą, tačiau pastaroji liudytoja atsisakė tai daryti. Ji neigia už tai siūliusi atlygį. Tačiau, kaip minėta, pastaroji liudytoja buvo kviesta liudyti ir ji parodė nemačiusi konflikto, jos parodymai motyvuotai buvo apylinkės teismo vertinti kritiškai.

22Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl to, kad nukentėjusioji, tik pasišalinusi iš įvykio vietos, kvietė policiją, atmestini. Konkrečiu atveju nustatyta, kad daugiabučio namo kieme automobilis buvo apgadintas tyčiniais kito asmens veiksmais, todėl pagrindo teigti, kad tai buvo eismo įvykis nėra. Be to, nukentėjusioji paaiškino buvusi išsigandusi dėl tokių neteisėtų, tyčinių, visuomenei nepriimtinų nuteistojo veiksmų, bijojusi dėl mažamečio vaiko, kuris sėdėjo automobilyje, todėl akivaizdu, kad ji siekė kuo greičiau išvažiuoti iš nusikaltimo padarymo vietos.

23Nepagrįsti teiginiai ir dėl automobilio remonto sąmatos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokia automobilio remonto sąmata yra neobjektyvi, o nurodytos kainos per didelės, tačiau tokie skundo argumentai deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiais duomenimis. UAB „Autoalas“ sąmatoje (b. l. 12) detaliai nurodytos remontui panaudotų detalių bei atliktų darbų kainos. Šių kainų apeliantai neginčija. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokių duomenų, kad nurodyta sąmata yra neatitinkanti rinkos kainų. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji laisva valia pasirenka, kur remontuoti savo automobilį, nes ji nėra saistoma jokių įsipareigojimų, todėl pasirenka automobilių remonto dirbtuves tokias, kuriomis ji pasitiki.

24Atmestini teiginiai dėl galimai draudimo bendrovės sumokėtos išmokos už draustą automobilį. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas automobilį apgadinęs asmuo, todėl pirmiausia jis atsako už padarytą žalą nukentėjusiajai. Duomenų, kad draudimo bendrovė atlygino žalą, byloje nėra, nukentėjusioji parodė, kad draudimo išmokos negavo, nes D. P. veiksmai nebuvo draudiminis įvykis, atitinkamai pagrįstai priteista nukentėjusiajai jai padaryta turtinė žala, atsiradusi sugadinus jos automobilį.

25Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl privataus kaltinimo byloms taikomų procesinių nuostatų taikymo nuteistajam. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 str. 1 d.). Įtarimai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kaltinamasis aktas D. P. buvo surašytas kaltinant jį pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. BK 284 str. nėra įtrauktas į sąrašą veikų dėl kurių būtų galimas privataus kaltinimo procesas (BPK 407 str.). Byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta pagal bendrąsias taisykles, prokurorui palaikant valstybinį kaltinimą.

26Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

27Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

28Skundžiamajame nuosprendyje faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai, tačiau nepagrįstai D. P. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d., nors kaltinime nurodytos aplinkybės, išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pasitvirtino.

29Teisėjų kolegija nustato, kad D. P. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2009 m. vasario 4 d. apie 20.30 val., Klaipėdos m., prie Bandužių g. 11-o namo, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgadino automobilį „Fiat Brava“, v. n. ( - ) priklausantį I. P., t.y. vieną kartą spyrė į kairės pusės priekinį sparną ir jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į galinį kairės pusės sparną bei jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į dešinės pusės galinių durelių stiklą, savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 1529,58 Lt turtinę žalą.

30Priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl inkriminuojamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., apylinkės teismas konstatavo, kad „kaltinime nenurodyti viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, aprašyti tik svetimo turto sugadinimo požymiai“, todėl apylinkės teismas negali išeiti už kaltinimo ribų ir pripažinti kaltinamąjį kaltu dėl tokios veikos, kurios požymiai neaprašyti kaltinime.

31Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

32Kaltinamajame akte nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis sugadino svetimą turtą bei viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. P. 2009 m. vasario 4 d. apie 20.30 val., Klaipėdos m., prie Bandužių g. 11-o namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgadino automobilį „Fiat Brava“, v. n. ( - ) priklausantį I. P., t.y. vieną kartą spyrė į kairės pusės priekinį sparną ir jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į galinį kairės pusės sparną bei jį įlenkė, kumščiu vieną kartą trenkė į dešinės pusės galinių durelių stiklą, savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 1529,58 Lt turtinę žalą“.

33Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad kaltinime nurodyti D. P. veiksmai atitinka inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymius. Kad visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudėties požymiai kaltinamajame akte yra prokuroro aprašyti, sutinka ir teisėjų kolegija.

34BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

35Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005).

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. veiksmai buvo įžūlūs, nes jis dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajai paprašius garsiniu signalu kieme praleisti pravažiuoti automobiliu puolė prie nukentėjusiosios automobilio ir jį apgadino. D. P. veika padaryta viešoje vietoje – daugiabučio kieme, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

37Skiriant bausmę D. P., teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir tais pačiais pagrindais D. P. skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. Nuteistojo D. P. veika vertintina kaip idealioji nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. sutaptis.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3, 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.

Nutarė

39Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl išteisinimo panaikinti:

40D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą.

41Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. l p., šią bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 187 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 MGL dydžio (1300 litų) baudą.

42Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

43nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Priteista iš D. P. 1529,58 litų I. P..... 3. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 4. D. P. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 4 d. apie 20.30 val.,... 5. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios... 6. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo kaltę,... 7. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 8. pripažinti D. P. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio (1300... 9. Nurodo, kad apylinkės teismas, išteisindamas D. P. dėl nusikalstamos veikos... 10. Prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį... 11. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro... 12. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro skundas tenkintinas.... 13. Dėl įrodymų vertinimo... 14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus,... 15. Nuteistasis D. P. nors savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų... 16. Apylinkės teismas tinkamai vertino tokius nuteistojo bei kartu su juo buvusių... 17. Nukentėjusioji I. P. patvirtino, kad Bandužių g. 11 namo kieme minimu laiku... 18. Nukentėjusiosios parodymus, patvirtina ir policijos pareigūnas R. D., kuriam... 19. Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad D. P. parodymai nėra nuoširdūs,... 20. Analogiškai vertintini ir liudytojų L. N., I. M., A. S. parodymai. Liudytoja... 21. Apeliaciniame skunde nurodyti gynybos teiginiai dėl galimo liudytojos I. M.... 22. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl to, kad... 23. Nepagrįsti teiginiai ir dėl automobilio remonto sąmatos. Apeliaciniame... 24. Atmestini teiginiai dėl galimai draudimo bendrovės sumokėtos išmokos už... 25. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl privataus kaltinimo byloms... 26. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo... 27. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus... 28. Skundžiamajame nuosprendyje faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai,... 29. Teisėjų kolegija nustato, kad D. P. viešoje vietoje įžūliais veiksmais... 30. Priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl inkriminuojamos veikos pagal BK 284... 31. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.... 32. Kaltinamajame akte nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis... 33. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad kaltinime nurodyti D.... 34. BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje... 35. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. veiksmai buvo įžūlūs, nes jis... 37. Skiriant bausmę D. P., teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį... 40. D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir... 41. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. l p., šią bausmę subendrinti bausmių... 42. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 43. nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą...