Byla A-442-1282-12
Dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Jurgio Razmos, Valentino Mazuronio, Eriko Tamašausko, Algio Čapliko ir Antano Bauros pareiškimą atsakovui Druskininkų savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atsakovo Druskininkų savivaldybės prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Jurgio Razmos, Valentino Mazuronio, Eriko Tamašausko, Algio Čapliko ir Antano Bauros pareiškimą atsakovui Druskininkų savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jurgis Razma, Valentinas Mazuronis, Erikas Tamašauskas, Algis Čaplikas ir Antanas Baura (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimu

5kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T1-46 bei juo patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra nuostatus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius Konstitucijos 29 ir 127 straipsniams bei teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams, taip pat Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai bei 11 straipsnio 1 dalies 11 punktui.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu

7pareiškėjų pareiškimą atmetė, o Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T1-46 ir juo patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra nuostatus pripažino teisėtais.

8Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9II.

102012 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš pareiškėjų atsakovui patirtas 2 662 Lt atstovavimo išlaidas.

11Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis pagal materialinį ir procesinį poveikį bei pasiektą teisinį rezultatą iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, todėl atsakovas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį turi teisę į patirtų proceso (atstovavimo) išlaidų atlyginimą.

12Atsiliepimu pareiškėjai prašo atsakovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14III.

15Prašymas netenkintinas.

16ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

17Pažymėtina, kad ABTĮ II skyriaus „Procesas pirmosios instancijos teisme“ pirmos dalies, reglamentuojančios administracinių bylų nagrinėjimo pirmąja instancija bendrąsias taisykles, 88 straipsnyje išvardintos teismo sprendimo rūšys yra siejamos su pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimo išsprendimu, t. y. iš esmės atmesti arba patenkinti skundą.

18ABTĮ II skyriaus antrosios dalies „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ šešioliktojo skirsnio, reglamentuojančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo specialiąsias taisyklės, 115 straipsnyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, gali arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. Taigi bylų, kuriose prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tikslas yra ne pareiškėjo individualaus reikalavimo, susijusio su jo teisių pažeidimu, išsprendimas, bet norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-278/2001). Individualus ginčas dėl pareiškėjo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso tokiose bylose nėra sprendžiamas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies normos prasme.

19Atsižvelgiant į tai, atsakovui patirtos išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį negali būti priteistos, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Atsakovo Druskininkų savivaldybės prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai