Byla 2-2541-793/2012
Dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys UAB „R ir Co“, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, Klaipėdos apskrities VMI, T. G., priėmimo klausimą

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo antstolio A. S. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys UAB „R ir Co“, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, Klaipėdos apskrities VMI, T. G., priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti ar antstolis nenustatęs pirmesnės eilės turto, t.y. nesudaręs areštuotų transporto priemonių buvimo vietos gali tęsti išieškojimą iš paskesnės eilės turto, t.y. areštuotų žemės sklypų, esančių Glaudėnų k., Klaipėdos r.

3Prašymą atsisakytina priimti.

4Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų aplinkybių. Šių reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas, spręsdamas ieškinio, prašymo, pareiškimo ar skundo priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisė kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. LR CPK 593 straipsnis suteikia teisę antstoliui kreiptis į teismą su pareiškimu, tačiau minėtas straipsnis suteikia teisę antstoliui kreiptis į teismą tik LR CPK numatytais atvejais. CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Antstolis nurodo LR CPK įtvirtintas normas, reglamentuojančias sprendimų vykdymo tvarką, nurodo LR CPK 662 str. 4 d., kurioje numatyta, kad “iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas”. Taigi, iš esmės antstolis prašo, kad teismas patikrintų jo atliktų veiksmų įvertinimą, t.y. šiuo konkrečiu atveju nuspręstų ar antstolis atliko visus vykdymo veiksmus pagal LR CPK 662 str. 2 d. nuostatas, leidžiančius daryti išvadą, jog galimas tolimesnis išieškojimas iš paskesnės eilės turto. Pažymėtina, kad teisėjas antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka ne nuolat, o tik konkrečiais atvejais, t.y. tikrindamas ir tvirtindamas antstolio surašytus procesinius dokumentus. Teismas pažymi, jog antstolis savarankiškai atlieka vykdymo veiksmus, todėl pareiga spręsti ar tęsti vykdymo veiksmus, vykdant išieškojimą iš paskesnės eilės turto, yra ne teismo, bet antstolio pareiga. Esant nustatytoms aplinkybėms, antstolio prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 290, 291, 593, 594 straipsniais, teismas

Nutarė

6antstolio A. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.

7Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/08/04482 (I-II tomai), Nr. 0010/09/02420, Nr. 0010/10/04053, Nr. 0010/11/02562, Nr. 0010/09/03891 grąžinti antstoliui A. S..

8Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai