Byla e2-175-178/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „E-verslo klasteris“, valstybės įmonė Lietuvos verslo paramos agentūra

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo dukra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriautė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo dukra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „E-verslo klasteris“, valstybės įmonė Lietuvos verslo paramos agentūra.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
  2. Ieškovė UAB „Kriautė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vėjo dukra“ (UAB „Naujoji švara“ teisių perėmėja) 197 117,29 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų santykiuose su UAB „E-verslo klasteris“ pastaroji bendrovė buvo priversta nutraukti investicinį projektą ir negalėjo atsiskaityti su ieškove.
  3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ); areštuoti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „E-verslo klasteris“ 151 142,86 Eur sumai pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-725-343/2016 patvirtintą kreditorinį reikalavimą; 36 498,43 Eur ieškinio sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, o tokio turto neradus arba radus nepakankamai ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal ieškovės pateiktą ieškinį byloje. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė turėjo penkis butus Vilniuje, kuriuos yra pardavusi. Šiuo metu atsakovei priklauso trys žemės sklypai, esantys ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis sudaro tik 9 476 Eur ir jie yra hipoteka įkeisti. Todėl šio turto atžvilgiu taikytina laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovei yra patvirtintas hipotekos užtikrinimas 151 142,86 Eur sumos kreditorinis reikalavimas į BUAB „E-verslo klasteris“, todėl areštuotina šį reikalavimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad lieka neužtikrinta 36 498,43 Eur ieškinio suma, jai areštuotinas kitas atsakovės turtas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė 9 476 Eur; areštavo reikalavimo teisei į trečiąjį asmenį BUAB „E-verslo klasteris“ 151 142,86 Eur sumai pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-725-343/2016 patvirtintą kreditorinį reikalavimą; areštavo 36 498,43 Eur ieškinio sumai atsakovės kilnojamąjį turtą, o tokio turto neradus arba radus nepakankamai ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal ieškovo pateiktą ieškinį byloje, darbo užmokesčio darbuotojams bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, privalomųjų mokesčių į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus mokėjimą.
  2. Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovė yra pardavusi kelis nekilnojamojo turto objektus, kas patvirtina, jog egzistuoja grėsmė, kad atsakovė gali perleisti, įkeisti ir kitą turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmų siekiant išvengti galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Be to, reikalaujamą priteisti sumą – 197 117,29 Eur – teismas laikė didele, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanoma. Todėl teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies bei pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

  1. Atsakovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškiniu neįrodytos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė tikėtinai (prima facie) nepagrindė ieškinio reikalavimų, ieškinys negalės būti tenkinamas, todėl nėra pagrindo apriboti apeliantės nuosavybės teises į jos turtą.
    2. Nei UAB „Naujoji švara“, nei jos teisių perėmėja apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų: UAB „Naujoji švara“/apeliantė neatliko veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia; UAB „Naujoji švara“/apeliantė nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. UAB „Naujoji švara“/apeliantė turėjo teisę reikalauti iš UAB „E-verslo klasteris“, kad ši sumokėtų sutarties kainą ir laikytųsi kitų sutarties nuostatų bei kreiptis notarą ir antstolį, kad atgautų skolą.
    3. Atsiradę ieškovės nuostoliai turi būti atsakovės elgesio rezultatas, tačiau ne UAB „Naujoji švara“/apeliantės veiksmai lėmė, jog UAB „E-verslo klasteris“ neatsiskaitė su ieškove ir ši negavo tam tikro dydžio pelno. Taip pat ne dėl UAB „Naujoji švara“/apeliantės veiksmų UAB „E-verslo klasteris“ tapo nemoki ir buvo iškelta bankroto byla. Ne UAB „Naujoji švara“/apeliantės veiksmai lėmė, jog vykdytas projektas nebuvo įgyvendintas.
    4. Apeliantės finansinė padėtis gera, ji turi pakankamai turto patenkinti ieškovės reikalavimus, o apeliantės finansinė rizika yra maža. Apeliantė turi vertingo nekilnojamojo turto, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir investavimu, todėl vykdydama veiklą įsigyja ir pelningai parduoda nekilnojamojo turto objektus. Už parduotą nekilnojamąjį turtą apeliantė gauna piniginį ekvivalentą ir pelną, todėl pirkdama ir parduodama nekilnojamąjį turtą apeliantė neperleidinėja, neslepia, nenaikina ir nešvaisto savo turto, o priešingai – didina turto vertę.
    5. Nutartyje įvardinti apeliantės nekilnojamojo turto pardavimai yra įvykę iki ieškinio pateikimo, todėl negali būti traktuojami kaip turto perleidimas siekiant išvengti ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo. Apeliantė turi nekilnojamojo turto, tačiau nuo ieškinio pareiškimo ir sužinojimo apie tokį ieškinį iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nesiėmė jokių veiksmų tokį turtą perleisti, nors galėjo tą padaryti. Net jei apeliantė ir parduotų turimą nekilnojamąjį turtą, tai nesukeltų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes už parduotą turtą apeliantė gauna pinigus, kuriuos vėl investuoja į nekilnojamąjį turtą. Be to, teismas nežinojo ir neįvertino svarbių aplinkybių, kad apeliantė už 121 000 Eur 2016 m. rugpjūčio 1 d. varžytynėse įsigijo vertingą nekilnojamąjį turtą, esantį Europos pr. 96, Kaunas.
    6. Apeliantė turi likusią nepatenkintą 73 771,42 Eur reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „E-verslo klasteris“.
    7. Vien didelė reikalavimo suma savaime nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir būtinybės egzistavimo. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė apeliantės nesąžiningumo, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliantė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama savo turtą paslėpti ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, nenurodė jokių aplinkybių, galinčių bent hipotetiškai patvirtinti apeliantės veiksmus ar ketinimus kelti realias grėsmes ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    8. Pritaikyti nepagrįsti nuosavybės teisės apribojimai ir areštai (tarp jų ir piniginių lėšų areštas) varžo apeliantės teises, kliudo sklandžiai veiklai, kenkia reputacijai, mažina turto vertę. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeidžia ieškovės ir apeliantės teisių ir interesų pusiausvyrą apeliantės nenaudai.
  2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, iš kurių teismui nekilo abejonių, kad ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Atskirajame skunde apeliantė perrašė atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Atskirojo skundo motyvai apie apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikšmingi.
    2. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ieškinio sumai neturi pakankamai turto, gali perleisti turimą turtą, ką ir padarė iki ieškinio padavimo, todėl egzistuoja reali grėsmė ieškovės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Apeliantė neginčija faktinių aplinkybių: kad ji 2015 m. įsteigta atskyrimo būdu nuo šiuo metu likviduojamos UAB „Naujoji švara“; kad įsteigimo metu apeliantei buvo perduotas ne konkretus turtas, o tik gautinos piniginės sumos (atidėtojo mokesčio turtas nuo sukauptų nuostolių 15 003,91 Eur, UAB „E-verslo klasteris“ pagrindinė 97 346,50 Eur skola pagal sutartį, 10 498,17 Eur palūkanos pagal sutartį, pinigai ir pinigų ekvivalentai 302,69 Eur); kad turėjo penkis butus Vilniuje, kurie yra parduoti, šiuo metu apeliantei priklauso hipoteka apsunkinti trys žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė sudaro tik 9‘476 Eur bei naujai varžytynėse įsigytas nekilnojamasis turtas, dėl kurio rekonstrukcijos darbų sustabdymo ieškovė ir patyrė ieškiniu reikalaujamą žalą; kad turi tik vieną darbuotoją (direktorių).
    4. Apeliantės pateikti dokumentai nepatvirtina jos geros finansinės padėties. Apeliantė pateikė tik dokumentus, patvirtinančius, kad iš BUAB „E-verslo klasteris“ už 121 000 Eur sumą 2016 m. rugpjūčio 1 d. varžytynėse įsigijo jos anksčiau BUAB „E-verslo klasteris“ parduotą ir jai įkeistą nekilnojamąjį turtą, tuo sumažindama turimą kreditorinį reikalavimą į trečiąjį asmenį. Tai reiškia, kad dėl šios ūkinės operacijos apeliantės turtas nepadidėjo, o tik transformavosi iš reikalavimo teisės į nekilnojamąjį turtą. Finansinės atskaitomybės dokumentų apeliantė nepateikė.
    5. Atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantė užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir investavimu, todėl didina savo turtą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
    6. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržė apeliantės teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Teismas ieškinio ribose pirmiausia areštavo apeliantės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tik disponavimo teisę, o valdyti ir naudoti areštuotą turtą apeliantei neuždrausta. Tik nesant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arba esant nepakankamai, teismas areštavo apeliantės pinigines lėšas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 197 117,29 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys prima facie (preliminariai) pagrįstas bei egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys nepagrįstas; byloje nėra duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes apeliantės finansinė padėtis gera, turi pakankamai turto, vykdo veiklą, gauna pajamas; ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo; byloje nėra duomenų, kad apeliantė bandytų perleisti turtą ar blogintų jo būklę; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeidžia ieškovės ir apeliantės teisių ir interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus bei bylos duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
  4. Apeliantė atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, teigia, kad ieškinyje neįrodytos deliktinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daryti jau šiuo metu tokią išvadą pakankamo pagrindo nėra.
  5. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminariu vertinimu ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštus reikalavimus ieškinys nepagrįstas net tikėtinai ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Apeliantė tik pagal savo subjektyvų vertinimą ieškinio nepagrįstumą, kaip minėta, sieja su civilinės atsakomybės sąlygų neegzistavimu, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, nes iš ieškovo negali būti reikalaujama jau pradinėje bylos stadijoje įrodyti savo ieškinio pagrįstumą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Todėl paminėti apeliantės argumentai dėl įrodymų jos civilinei atsakomybės sąlygų pagrįsti nepakankamumo negali ir neturi būti išsamiai patikrinti šioje proceso stadijoje, dėl ko ir apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą tik tikėtinumo aspektu, dėl atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo išsamiau nepasisako.
  6. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Sutiktina su apeliante, kad vien didelė reikalavimo suma savaime nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tačiau teismų praktikoje dažniausiai laikomasi nuomonės, kad tokio pobūdžio aplinkybė yra preziumuojama, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į apeliantės finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantė, paduodama atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdama duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.), t. y. kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Tačiau ir ši aplinkybė saviem nėra lemiama, nes grėsmės sprendimo įvykdymui (ne)egzistavimas vertintinas ir asmens galimo elgesio turimo turto atžvilgiu aspektu, nors šis turtas pagal savo vertę galbūt ir pakankamas sprendimo įvykdymui.
  7. Apeliantė gerą savo finansinę padėtį grindžia tuo, kad turi pakankamai vertingo nekilnojamojo turto ieškovės reikalavimams patenkinti, vykdo veiklą (nekilnojamojo turto prekyba ir investavimas), gauna pajamas, o apeliantės finansinė rizika yra maža. Tai ji įrodinėja iš esmės Nekilnojamojo turto registro išrašais. Kitų duomenų apie nuosavybės teise priklausantį kitą turtą, gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas bei esamus įsipareigojimus kreditoriams nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl apeliantės pateikti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma apskritai nepakankami išvadai, jog ieškovės pareikšti reikalavimai nėra jai dideli, nes iš jų negalima nustatyti tikrosios šiuo metu esančios apeliantės finansinės padėties – turimo turto bei esamų įsipareigojimų kreditoriams santykio. Taigi, negalima daryti išvados, kad apeliantės turtinė padėtis savaime yra užtikrinanti nepalankaus sprendimo įvykdymą. Antra, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamojo turto atžvilgiu - trys žemės sklypai yra apsunkinti hipoteka. Todėl ieškovės galimybė gauti bent dalinį reikalavimo patenkinimą iš nekilnojamojo turto, juo labiau, turint galvoje nedidelę jo vertę, nors ir neatmestina, bet ir menkai tikėtina. Tai, kad apeliantė varžytynėse įgijo už 121 000 Eur kitą nekilnojamąjį turtą, nereiškia, kad šis turtas bus išlaikytas iki bylos išnagrinėjimo, juo labiau, kai pati ji neneigia anksčiau perleidusi ne vieną nekilnojamojo turto objektą.
  8. Nors byloje nėra faktinių duomenų apie apeliantės nesąžiningumą ir ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę jos atžvilgiu taikyti laikinus apribojimus pagrindžia tai, kad apeliantei yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
  9. Apeliantės teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo apeliantės teises, kliudo sklandžiai veiklai, kenkia reputacijai bei mažina turto vertę. Neneigtina, jog iš esmės visais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikro masto suvaržymais. Tačiau vertinant šalių interesų pusiausvyrą, pažymėtina, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamojo turto atžvilgiu - trys žemės sklypai, kaip minėta, jau ir šiaip yra apsunkinti hipoteka, o apeliantės turimas kitas nekilnojamasis turtas nėra suvaržytas. Negalimumas dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių perleisti savo kreditorinį reikalavimą į trečiąjį asmenį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime netrikdo neproporcingai apeliantės veiklos, juo labiau, kai neaišku, ar jis apskritai (ar bent iš dalies) realiai bus patenkintas. Apie apeliantės turimas realiai areštuotas pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą ir dėl to kylančias neproporcingai neigiamas pasekmes jokių įrodymų nepateikta.
  10. Dėl pirmiau paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ar šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį nustato reikšmingai neproporcingus suvaržymus apeliantės veiklai. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei kuris nors realiai areštuotas konkretus turtas sukelia tokias pasekmes, konkrečius nuostolius apeliantė turi teisę prašyti jį pakeisti kitu turtu, pareikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 148 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju apeliantė, jei jos finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 str. 2 d.).
  11. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai