Byla I-2659-243/2016
Dėl 2016-04-05 sprendimo Nr. 12SD-1425-(14.12.104) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegiją, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui R. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Niciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl 2016-04-05 sprendimo Nr. 12SD-1425-(14.12.104) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas R. R. skunde nurodo, jog siekia padalinti jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Klaipėdos raj. sav., į du žemės sklypus, vienam naujai suformuotam sklypui pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui 2016-03-15 padavė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2016-04-05 sprendimu Nr. 12SD-1425-(14.12.104) prašymo netenkino ir atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą argumentuodamas, jog sklypas yra Kalotės botaniniame – zoologiniame draustinyje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-03 raštu Nr. 1SS-1756-(8.5) Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Skundą grindžia tuo, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas yra galimybė padalinti jam priklausantį sklypą, nes nauja statyba sklypo dalyje yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Nurodo, jog pagal 2005-06-02 Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sutartinius ženklus teritorija, į kurią patenka dalis jo sklypo, pažymėta kaip „Esamos sodybos“, o Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane dalis jo žemės sklypo pažymėta kaip „Užstatyta teritorija“, t.y. teritorija, kurioje leidžiama statyba pagal abu nurodytus dokumentus. Teigia, jog tai patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-03-30 pažyma Nr. (12.13)Ar.5-361 ir 2015-07-20 pažyma Nr. (5.1.22)-A5-3943. Prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016-04-05 sprendimą Nr. 12SD-1425-(14.12.104) ir įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

4Pareiškėjas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2016-03-15 gavo R. R. prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, vienam iš padalintų žemės sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodo, jog ginčijamas aktas priimtas Pajūrio regioninio parko direkcijos 2016-03-31 rašto Nr. 1.7-100 pagrindu, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės padalinti pareiškėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis pareiškėjo žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIV (Nacionaliniai ir regioniniai parkai) ir XLV (Botaniniai zoologiniai draustiniai) skyrių reikalavimus. Argumentuoja, jog pareiškėjo projekto tikslas neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatytų išimčių, todėl projekto rengimas nėra galimas. Nurodo, jog pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-03-09 nutarimu Nr. 259 žemės sklypas patenka į vieną funkcinio prioriteto zoną - pajūrio regioninio parko Kalotės botaninį-zoologinį draustinį. Pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-06-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 žemės sklypas patenka į ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽEk), kurioje išlaikomas tradicinis istoriškai paveldėtas agroekosistemos pobūdis, draudžiama naikinti natūralią augaliją ir gyvūniją, saugoma biologinė įvairovė, draudžiama apsodinti ar transformuoti į kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas, draudžiama keisti hidrologinį režimą, draudžiama statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga, skatinama nenaudoti trąšų, pesticidų, kitų chemikalų (b.l. 30-33).

6Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsakovės atsiliepimo argumentų pagrindu. Argumentuoja, jog nors Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinėse dalyse vizualiai teritorija, į kurią patenka ir dalis pareiškėjo sklypo, pažymėta kaip esamų sodybų teritorija, kurioje leidžiama statyba, tačiau planuose šios teritorijos nėra koordinuotos, netikslios, minėti planai nėra detalieji, taikomi ne konkrečių sklypų, o teritorijos atžvilgiu, todėl jais negalima vadovautis. Atstovo teigimu, statybos galimybė turi būti numatyta konkrečiuose tekstiniuose sprendiniuose, tuo tarpu nagrinėjamu atveju statybos galimybė numatyta tik grafiniuose planų sprendiniuose. Atstovas argumentuoja, jog grafinis ir spalvinis pažymėjimas savaime nesuteikia statybos teisės, pareiškėjas neteikia duomenų, kad jo sklype būtų buvusi sodyba.

8Teisėjų kolegija konstatuoja:

9nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016-04-05 sprendimo Nr. 12SD-1425-(14.12.104) teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagrįstumo.

10Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Klaipėdos raj. sav. (b.l. 10). Žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Kalotės botaniniame – zoologiniame draustinyje, sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXXIV (Nacionaliniai ir regioniniai parkai) ir XLV (Botaniniai zoologiniai draustiniai) skyrių reikalavimus. Pareiškėjas siekia padalinti jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Klaipėdos raj. sav., į du žemės sklypus, vienam naujai suformuotam sklypui pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (b.l. 6).

11Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01) nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą regioniniai parkai priklauso kompleksinių saugomų teritorijų kategorijai, o draustiniai - konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sklypų dalijimą valstybiniuose parkuose reglamentuoja Įstatymo 31 straipsnio 10 dalis, kurioje įtvirtinta, jog valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statinius, statyti; 2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose; 3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta statybų galimybė; 4) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; 5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog jam priklausančiame sklype nėra statinių ir duomenų apie buvusią sodybą, tačiau, jo teigimu, dalyje jam priklausančio sklypo statyba yra leidžiama pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) grafinės dalies ir 2005-06-02 Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sutartinius ženklus.

12Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog žemės sklypą jis siekia padalinti dėl to, kad viename iš padalintų sklypų, pakeitęs jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, nustačius naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, statytų gyvenamąjį namą. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose (...). Valstybiniuose parkuose taip pat draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš aptartų nuostatų darytina išvada, jog Saugomų teritorijų įstatymas nenumato absoliutaus draudimo vykdyti statybą regioniniuose parkuose ar draustiniuose, tačiau statybos galimybę sieja su regioninių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose įtvirtintu reglamentavimu.

13Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano grafinėje dalyje pagal sutartinius žymėjimus teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjo žemės sklypas, yra pažymėta kaip užstatyta teritorija, o Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ši teritorija pažymėta kaip esamų sodybų, t.y. pagal sutartinius ženklus teritorijoje statyba leidžiama. Šia aplinkybe skundą iš esmės grindžia pareiškėjas, ją pripažįsta atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Tai nurodyta ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015-03-30 rašte Nr. (12.13)Ar.5-361 bei Savivaldybės administracijos 2015-07-20 rašte Nr. (5.1.22)-A5-3943 (b.l. 11, 14). Tačiau iš Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punktų (kiti nagrinėjamu atveju nėra aktualūs) turinio matyti, jog saugomos teritorijos skaidymo ir statybos joje galimybė, net ir numatyta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose arba valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), visų pirma turi būti siejama su funkcinio prioriteto zona, t.y. žemės sklypas turi būti gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje arba skirtingo funkcinio prioriteto zonose. Nagrinėjamu atveju iš Pajūrio regioninio parko direkcijos 2016-03-31 rašto Nr. 1.7-100 ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano ištraukos matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-03-09 nutarimu Nr. 259 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą ginčo žemės sklypas patenka į Kalotės botaninį – zoologinį draustinį, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymu Nr. D1-282 patvirtintą Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės ekosistemas išsaugančio (konservacinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (ŽEk), kurioje Tvarkymo plano sprendiniais statybų galimybė nenumatyta (b.l. 8, 15, 17). Aplinkybę, kad statyba konservacinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje negalima patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 (2010-12-29 redakcija) patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 19.1.5 punktas, kuriame įtvirtintas draudimas šioje zonoje statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga.

14Teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovo argumentais, jog tiek Bendrasis planas, tiek Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas yra vientisi dokumentai ir jų grafinių dalių bei sutartinių ženklų negalima taikyti nesiejant jų su tekstine dalimi. Tai nurodyta ir paties pareiškėjo pateiktoje Klaipėdos rajono bendrojo plano ištraukoje (b.l. 13). Minėta, jog tekstiniuose sprendiniuose nagrinėjamos kategorijos teritorijoje statybos galimybė nenumatyta, nebent atkuriant buvusias sodybas, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjo sklype sodyba nėra buvusi. Teismo vertinimu, pagrįsti Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovo teiginiai, jog sudarant Bendrąjį planą ar Tvarkymo planą sklypai nebuvo kartografuojami, neatliekami kadastriniai matavimai ir šie teritorijų planavimo dokumentai apima visą teritoriją, o ne konkrečius sklypus, todėl pareiškėjo sklypo gretimybė galėjo būti pažymėta kaip esamų sodybų teritorija. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjo sklypas suformuotas 2011-12-29 atliekant preliminarius matavimus. Tvarkymo planas patvirtintas 2005-06-02, o tai galėjo įtakoti Tvarkymo plano grafinės dalies netikslumą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 patvirtintame naujame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane pareiškėjo turimo sklypo vietoje naujos statybos galimybė nenumatyta.

15Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015-03-30 rašte Nr. (12.13)Ar.5-361 bei Savivaldybės administracijos 2015-07-20 rašte Nr. (5.1.22)-A5-3943, kuriais skundą taip pat grindžia pareiškėjas, konstatuota minėta aplinkybė dėl teritorijos, kurioje yra sklypas pažymėjimo atitinkamais sutartiniais ženklais, tačiau savivaldybės administracijos raštai nėra nei sklypo padalijimą, nei statybą leidžiantys dokumentai. Priešingai, 2015-03-30 rašte Nr. (12.13)Ar.5-361 nurodyta vadovautis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, kurio sprendiniuose nauja statyba Kalotės botaninio – zoologinio draustinio ir žemės ūkio paskirties žemės ekosistemas išsaugančio (konservacinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (ŽEk) nenumatyta.

16Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo siekiamo rengti projekto tikslas neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų išimčių, todėl projekto rengimas nėra galimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016-04-05 sprendimas Nr. 12SD-1425-(14.12.104) yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). Tais pačiais argumentais atmetamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

18atmesti pareiškėjo R. R. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016-04-05 sprendimo Nr. 12SD-1425-(14.12.104) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

19Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai