Byla e2A-17-619/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Labdaros ir paramos fondas „M.K. Čiurlionio fondas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Labdaros ir paramos fondas „M.K. Čiurlionio fondas“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. P. 14053,50 EUR, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį dėl su darbo užmokesčiu susijusios skolos priteisimo, 2011 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš trečiojo asmens Labdaros ir paramos fondas „M.K. Čiurlionio fondas“ 8533,40 Lt darbo užmokesčio, 8294,37 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 572,38 Lt delspinigių ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi minėtą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, pakeitė ir priteisė iš trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį po 36,92 Lt už darbo dieną, neatskaičius mokesčių už uždelstą atsiskaityti laiką bei priteisė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė 2012 m. gruodžio 21 d. Vykdomąjį raštą dėl 40364,59 Lt skolos išieškojimo iš trečiojo asmens.
  3. Skolininkas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove, fondo steigėjas atsakovas V. P. nevykdo antstolio patvarkymų ir slepia turtą. Jis vienintelis atsakingas už fondo finansinę veiklą, tačiau sąmoningai vengia atsiskaityti su ieškove ir sustabdė fondo veiklą siekdamas išvengti piniginės prievolės, o renginius bei koncertus organizuoja per kitus savo įsteigtus juridinius asmenis. Ieškovės nuomone, atsakovas yra subsidiariai atsakingas savo turtu pagal juridinio asmens prievolę (CK 2.50 str. 3 d.).
  4. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.
  5. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui, apie posėdį juos informavus CPK 123 str. 4 d., 130 str. nustatyta tvarka.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės S. Š. ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. P. ieškovės S. Š. naudai 14.053,50 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo V. P. 297,52 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. P. į valstybės biudžetą 4 EUR teismo pašto išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus apie VšĮ „Čiurlionio fondo investicijos“ veiklos aprašymą sprendė, kad atsakovas V. P. visą Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio fondas“ veiklą perkėlė į VšĮ „Čiurlionio fondo investicijos“ – tai įrodo ta pati aprašoma įmonių veikla, nurodomas tas pats buveinės adresas (Gynėjų g. 4-101, LT-01109 Vilnius), tas pats internetinis adresas, tie patys kontaktiniai telefonų numeriai, tas pats vadovas, t.y. V. P..
  3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors įsiskolinimas susidarė laikotarpiu, kai atsakovas dar nebuvo įmonės vadovas, remiantis ieškovės paaiškinimais bei kasacinės instancijos teismo išaiškinimais pripažino, kad priimto teismo sprendimo įvykdymą turėjo užtikrinti būtent atsakovas, kuris yra į bylą įtraukto trečiojo asmens administracijos vadovas. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad asmuo buvo nesąžiningas, 2011-07-14 teismui priėmus įmonei nepalankų sprendimą, įmonės veiklą perkėlė į VšĮ „Čiurlionio fondo investicijos“, kas užtraukia juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles CK 2.50 str. 3 dalies pagrindu, nes tik atsakovas sprendė visus Fondo valdymo bei veiklos klausimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas jai priteistą darbo užmokestį ir kitas priteistas išmokas laikyti nuostoliais ir atlyginti iš atsakovo kaip trečiojo asmens dalyvio, yra pagrįstas ir tenkintinas LR CK 2.50 str. 3 d. pagrindu.

3III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nenustačius pagrindų bylos grąžinimui pirmosios instancijos teismui, sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovės reikalaujami nuostoliai negalėjo būti priteisti, kadangi atsakovo veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, dėl jų atsiradusios žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nenurodė, kokius konkrečiai atsakovo veiksmus laiko neteisėtais. Taip pat ginčijamame sprendime be jokio pagrindo daroma išvada, kad atsakovas perkėlė Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio fondas“ veiklą į VšĮ „Čiurlionio fondo investicijos“, kadangi pastaroji įmonė įsteigta dar 2006 m. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad trečiojo asmens veikla ir pajamos visiškai priklauso nuo rėmėjų teikiamos paramos. Rėmėjams neteikiant paramos, trečiasis asmuo neturėjo galimybių atsiskaityti ir su ieškove. Trečiojo asmens turtą areštavus siekiant patenkinti buvusios fondo direktorės reikalavimus, potencialūs rėmėjai paramos trečiajam asmeniui neteikė.
  3. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišnaudojęs visų galimybių informuoti atsakovą apie vykstantį procesą, nusprendęs įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Byloje nebuvo pasinaudota galimybe skirti atsakovui kuratorių, įteikti atsakovui procesinius dokumentus per antstolį ar bandyti susisiekti su atsakovu VšĮ Čiurlionio fondo investicijos, kurios faktiniu vadovu pirmosios instancijos teismas laikė atsakovą. Nesudarius galimybių atsakovui dalyvauti procese, liko pilnai neatskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos reikšmingos bylai ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės sąlygomis.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė S. Š. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių naujų įrodymų, kurias/kuriuos būtų galėjęs aiškintis bei tirti iš naujo pirmos instancijos teismas, ar kurių negalėtų ištirti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dėl atsakovui taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo/nebuvimo, kurias pirmos instancijos teismas ištyrė bei įvertino tinkamai. Todėl neegzistuoja teisinių pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sąlygojo pirmos instancijos teismo išvadą, kad atsakovas kaip Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio fondas“ vadovas ir dalininkas turėjo imtis visų įmanomų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Apelianto teiginiai tik patvirtina pirmos instancijos teisme nustatytas aplinkybes, kad apeliantas, būdamas juridinio asmens vadovas ir dalininkas, ne tik nieko nedarė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas ir fondas atsiskaitytų su ieškove, bet dar ir ėmėsi veiksmų, kad minėtas teismo sprendimas nebūtų įvykdytas.
  5. Aplinkybė, kad VšĮ "Čiurlionio fondo investicijos" buvo įsteigta dar 2006 m., turėtų būti vertinama kartu su kita aplinkybe, jog aktyvi šios įmonės veikla pradėta vykdyti tik nuo 2011 m., būtent nuo tada, kai prasidėjo priverstinis įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas Fondo atžvilgiu. Visos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Žala, kaip antroji civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškė tuo, kad iki šiol dėl atsakovo veiksmų su ieškove nėra atsiskaityta. Priežastinis ryšys, kaip trečioji būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškė tuo, kad paramos davėjų lėšos sąmoningai buvo nukreiptos į kitą atsakovo įsteigtą įmonę. Jei fondo veikla nebūtų buvusi perkelta į kitą atsakovo įmonę, o rėmėjams nebūtų teikiama klaidinanti informacija, fondas toliau būtų galėjęs vykdyti veiklą bei iš gautų lėšų atsiskaityti su ieškove, neauginant fondo įsiskolinimo. Pirmos instancijos teismas visas aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas nustatė, todėl jo priimtas 2015 m. birželio 17 d. sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nustatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
  2. Apeliantas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas kaip trečiojo asmens Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio fondas“ vadovas turi pareigą atsakyti pagal juridinio asmens prievoles CK 2.50 str. 3 dalies pagrindu ir atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius dėl sprendimo, kuriuo jai priteistas darbo užmokestis ir kito išmokos, neįvykdymo.
  4. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus, konstatavo nesąžiningus atsakovo veiksmus perkeliant trečiojo asmens veiklą į kitą juridinį asmenį. Laikydamas tai pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. kilti, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilna apimtimi.
  5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir byla išnagrinėta neatskleidus bylos esmės, kadangi ji išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, neinformavus jo apie bylos nagrinėjimą taip pažeidžiant jo procesines teises.
  6. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda civilinio proceso kodekse nustatytų procesinių teisinių padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (LR CPK 247 straipsnis). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama LR CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas LR CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
  7. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą – Skapo g. 3-9, Vilnius, tačiau atsakovui ieškinyje nurodytu adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, pažymoje nurodant „persikraustė“. Neįteikus dokumentų, ieškovė pateikė prašymą dėl procesinio dokumentų įteikimo būdo, kuriuo nurodė, kad lėšų paskirti byloje kuratorių neturi, taip pat patikslino atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Dokumentus išsiuntus ieškovės patikslintu adresu Ližiškių k., Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Pirmos instancijos teismas patikrinęs elektroninės Sodros duomenų bazės duomenis nustatė, kad atsakovas nuo 2011-09-14 dirba Čiurlionio fondo investicijos, nuo 2006-01-03 - Labdaros ir paramos fonde M. K. Čiurlionio fonde, tačiau šių juridinių asmenų, kurių direktoriumi yra atsakovas, Juridinių asmenų registre nurodytais adresais siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes sprendė, kad dokumentų įteikimas CPK 130 str. 1 d. yra pagrįstas, todėl 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir šaukimą į apie parengiamąjį teismo posėdį įteikė atsakovui viešo paskelbimo būdu. 2015 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui.
  8. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Pažymėtina, įstatymas taip pat numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (CPK 117 str. 1 d.. 2 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų įteikimo nesvarstė. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atsakovo V. P. 2013 m. kovo 19 d. ieškovei adresuotą raštą, dėl taikos sutarties pasiūlymo, iš kurio matyti, paties atsakovo nurodomas susirašinėjimo adresas Gynėjų g. 4-101, Vilnius (b.l. 24). Ieškovė 2015 m. birželio 1 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų įteikimo (b.l. 86) kuriuo informavo, kad atsakovas V. P. visą trečiojo suinteresuoto asmens veiklą perkėlė į VšĮ „Čiurlionio fondo investicijos“, kurios buveinės adresas yra Gynėjų g. 4-101, Vilniuje, o įmonės vadovas yra V. P.. Teismas šį dokumentą 2015-06-02 rezoliucija prijungė prie bylos, tačiau apeliantui ieškovės nurodytu apelianto darbovietės adresu (Gynėjų g. 4-101, Vilniuje) nei procesinių dokumentų, nei teismo šaukimo neišsiuntė.
  9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2007, 2014 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2014).
  10. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos neišnaudojęs visų galimybių įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir tenkindamas ieškovės prašymą įteikti atsakovui teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas siekdamas užtikrinti, jog atsakovas būtų informuotas apie iškeltą ir nagrinėjamą bylą, turėjo imtis jam prieinamų papildomų priemonių (pvz., išsiųsti procesinius dokumentus atsakovui kitu byloje žinomu adresu, t.y. Gynėjų g. 4-101, Vilnius, ar svarstyti dokumentų įteikimo galimybę per antstolį), kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl šaukimo įteikimo viešo paskelbimo būdu.
  11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį ir vykstantį teisminį procesą, taip pažeidžiant LR CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostatas. Todėl atsakovui ar jo atstovui neatvykus į parengiamąjį posėdį teismas bylą išnagrinėjo iš esmės. Kolegijos vertinimu, atsakovas turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat turi kitas civilinio proceso kodekse numatytas procesines teises ir pareigas (CPK 42 str.). Atsakovui nežinant apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį buvo pažeistos jo, kaip atsakovo, procesinės teisės, teisė būti išklausytam. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 3 d. 1 p.). Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako. Panaikinus skundžiamą sprendimą, siekiant, kad būtų ištaisytas atsakovo teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). 24. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 str. 1 d. 1 p., 329 straipsnio 3 d. 1 p.,

Nutarė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai