Byla 2A-445-881/2013
Dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-769-643/2012 pagal ieškovo UAB ,,Danske lizingas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos pritesimo ir atsakovo D. R. priešieškinį ieškovui UAB ,,Danske lizingas“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB ,,Danske lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. R. 33 971,09 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Danske lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB ,,Sampo banko lizingas“) su atsakovu D. R. 2008 m. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200802F-10105 dėl lengvojo automobilio Range Rover 4.4i, id. Nr.SALLMAMA42A104360, v/n ( - ), kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti lizinguojamą turtą, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti, lizingo mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus eilinius mokėjimus ir vykdyti kitas nuomos sutarties sąlygas. Tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl 2009 m. sausio 30 d. ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą bei vykdyti visus finansinius įsipareigojimus. Nurodo, kad atsakovas skolingas ieškovui 33 971,09 Lt. Įsiskolinimą sudaro: 11 99,77 Lt įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, 18 864,00 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolio, 3 611,48 Lt delspinigių ir 10 295,84 Lt negautų pajamų.

5Atsakovas D. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Vėliau pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti 2008 m. finansinio lizingo sutarties Nr. 200802F-10105 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovo 27 864,85 Lt patirtų nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui perduotas turtas buvo skirtas fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl tarp šalių sudaryta sutartis turėtų būti kvalifikuota išperkamosios nuomos sutartimi ir ginčo santykiams taikytinos apsauginės vartojimo kredito nuostatos, t. y. CK 6.217-6.218, 6.889 straipsniai. Nurodo, kad atsakovas sumokėjo 22 600,04 Lt pradinę įmoką, 500 Lt administracinio sutarties mokesčio ir

64 765,81 Lt įmokų, iš viso 27 865,85 Lt. Ieškovui neteisėtai nutraukus sutartį, atsakovas sutarties tikslo – įsigyti nuosavybėn sutarties dalyko, nepasiekė, ginčo automobilį perdavus kitiems asmenimis ir negalint prievolės vykdyti natūra, atsakovas, remdamasis CK 6.213 straipsnio 2 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 dalimi, prašė atlyginti patirtus nuostolius, t. y. priteisti iš ieškovo 27 865,85 Lt.

7Atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas nurodė, kad su pateiktu atsakovo reikalavimu, pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš ieškovo patirtus nuostolius, nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams neturėtų būti taikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tarp šalių sudaryta sutartis laikytina finansinio lizingo, o ne išperkamosios nuomos sutartis. Ginčo sutartyje nėra nei vienos nuostatos, kuri leistų daryti išvadą, jog lizingo objektas įsigyjamas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pagal ginčo šalies sudarytą sutartį, darytina išvada, kad atsakovas D. R. pageidavo verslui taikytinų sąlygų, nes tik tokio pobūdžio sutartims buvo galimas lizingas su likutine verte. Todėl atsakovas prašydamas tokių sąlygų, suvokė ir patvirtino, kad lizingas bus teikiamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, ieškovas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį neteisėtai. Atsakovas pasirašydamas lizingo sutartį susipažino su jos nuostatomis, pagal kurios 14.1.3.punktą yra numatyta, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu lizingo gavėjas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį tenkančių mokėjimų. Todėl ieškovas sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė. Nurodo, kad atsakovas buvo padaręs ir kitų sutarties pažeidimų (lizinguojamo turto neapdraudimas, banko sąskaitos neatsidarymas AB SAMPO banke). Todėl ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį su atsakovu tiek dėl esminių finansinių, tiek dėl nefinansinio pobūdžio įsipareigojimų nevykdymo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 33 971,09 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo priešieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sutarties pagrindu įsigytas 2002 m. gamybos automobilis Range Rover 4.4i, neturi specialios paskirties, todėl akivaizdu, kad automobilis gali būti naudojamas tiek verslo, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovas D. R. 2008 m. vasario 29 d. sudarydamas sutartį su ieškovu, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o praėjus keturiems mėnesiams, t. y. nuo 2008 m. birželio 22 d. tapo ir pačios įmonės UAB „( - )“ direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki pat 2008 m. gruodžio 22 d., kai tuo tarpu pati sutartis vienašališkai ieškovo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2009 m. sausio 30 d., atsakovui neatlikus dviejų eilinių mokėjimų pagal nustatytą įmokų grafiką. Šios aplinkybės, kad atsakovas nustojo eiti vadovaujamas pareigas ir kartu nustojo mokėti įmokas ieškovui už lizinguojamą automobilį, pasak teismo, suponuoja išvadą, kad atsakovas automobilį naudojo tik verslo tikslais, nes pasitraukus iš įmonės direktoriaus pareigų, dingo ir suinteresuotumas dėl automobilio naudojimosi. Atsakovas pats sugrąžino automobilį ieškovui, nerodė jokios valios toliau naudotis automobiliu, nesidomėjo jo tolimesniu likimu iki ieškinio padavimo teismui. Fizinis asmuo (vartotojas), pasiėmęs išsimokėtinai automobilį, skirtą savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti net ir nutrūkus darbo santykiams, stengtųsi jį išlaikyti, kreiptųsi į ieškovą dėl įmokų mokėjimo laikino atidėjimo ar imtųsi kitokių veiksmų, kad ir toliau galėtų naudotis automobiliu. Šeimos ar asmeniniai poreikiai nedingsta net ir pasibaigus darbo santykiams, automobilis ir toliau lieka reikalingas šeimai ar pačiam vartotojui. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas, sudarydamas sutartį tuo metu nėjo įmonės vadovo pareigų ir tuo metu nebuvo jos akcininku, savaime nepadaro jo vartotoju, vien dėl to, kad jis yra fizinis asmuo. Visi tolimesni faktai, aplinkybės rodo, kad didžiąją dalį sutarties vykdymo metu iki pat jos nutraukimo, atsakovas buvo pats tiesiogiai suinteresuotas įmonės veikla, vykdė verslą toje įmonėje, todėl darytina išvada, kad ir automobilį naudojo ne šeimos, o verslo tikslais. Be to, tokios aplinkybės – kaip be darbo užmokesčio atsakovo gaunamos pajamos yra ir už automobilio nuomą – irgi vertintinos, kad atsakovas D. R. veikė kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas. Todėl sutartis kvalifikuotina kaip lizingo sutartis, o ne kaip vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartis.

11Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, vadovaudamasis Finansinio lizingo sutarties nuostatomis (14.1.3 p.), teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį su atsakovu, todėl priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė kaip nepagrįstą. Nepatenkinus šio atsakovo reikalavimo, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtus nuostolius.

12Kadangi teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta lizingo (finansinės nuomos) sutartis, pagal kurią pagrindinė lizingo gavėjo pareiga yra mokėti periodines įmokas lizingo davėjui už perduotą laikinai valdyti ir naudoti daiktą, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovui nustojus mokėti eilines įmokas už lizinguojamą automobilį Range Rover 4.4i, ieškovas, remdamasis Finansinio lizingo sutartimi, vienašališkai ją nutraukė, pareikalavo atsakovo grąžinti lizinguotą turtą ir įvykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo bendrą 33 971,09 Lt sumą, kurią sudaro: 1 199,77 Lt įsiskolinimo už neatliktus eilinius mokėjimus, 18 864,00 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolio, t. y. skirtumas tarp automobilio likutinės vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM, 3 611,48 Lt delspinigių, kurie paskaičiuoti lizingo sutarties pagrindu už šešių paskutinių mėnesių laikotarpį, ir 10 295,84 Lt negautų pajamų, t. y. palūkanos, kurios apskaičiuotos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos. Teismas padarė išvadą, kad visas prašomas priteisti sumas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai – finansinio lizingo sutartis, lizingo mokėjimų grafikas, automobilio pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra dėl patirtų nuostolių ir kt.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį, nepažeidė sutartyje numatytų jos nutraukimo sąlygų. Atsakovas neginčija, kad jis du mėnesius vėlavo atlikti eilinę mėnesio įmoką, tačiau tam, kad sutartis su atsakovu būtų nutraukta teisėtai, ieškovas turėjo pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent, nutraukdamas sutartį su atsakovu, ieškovas privalėjo vadovautis ne tik sutarties nuostatomis, bet ir CK 6.574 straipsniu. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą pašalintu šį pažeidimą, o jo nepašalinus, ieškovas įgyja teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį. Ši teisės norma yra imperatyvi, nes nėra numatyta galimybės šalims susitarti kitaip. Vadinasi, ieškovas visų pirma, turėjo raštu pareikalauti atsakovo padengti susidariusį įsiskolinimą ir tik tada, jeigu atsakovas reikalavimo nebūtų įvykdęs, ieškovas būtų įgijęs teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs jokio rašytinio reikalavimo padengti įsiskolinimą, todėl ieškovas, nutraukdamas sutartį su atsakovu, pažeidė CK reikalavimus.

162. Ieškovas, nutraukdamas sutartį su atsakovu, pažeidė ir sutarties 14.3 punktą, numatantį, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas telefonu 2009 m. sausio 27 d., nors tokio informavimo būdo nenumato nei teisės aktai, nei sutartis. Rašytinis pranešimas atsakovui buvo išsiųstas tik 2009 m. sausio 29 d. Teismas, vadovaudamasis ieškovo sudarytu siuntų sąrašu, o ne rašytiniu įrodymu – voku su jo priekinėje pusėje pažymėta išsiuntimo data, visiškai nepagrįstai nustatė, kad pranešimas buvo išsiųstas 2009 m. sausio 23 d., o ne 2009 m. sausio 29 d. Išsiųstų siuntų sąrašą sudarė pats ieškovas, žinodamas, kad pažeidė sutarties nuostatas, todėl teismas privalėjo šį įrodymą vertinti kritiškai.

173. Teismas netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, o būtent, turto grąžinimo akto, UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pretenzijos ir UAB ,,Vilniaus Vista“ surašyto defektavimo lapo. Turto grąžinimo akte nurodyta, kad akivaizdžių automobilio sugadinimų nesimato, tuo tarpu pretenzijoje bei defektavimo lape įvardinti ne tik tokie automobilio gedimai, kuriuos nustatyti reikalingi diagnostiniai tyrimai, tačiau ir tokie automobilio trūkumai, kurie matomi plika akimi, būtent, kad automobilio variklis yra apibėgęs tepalais, o pats automobilis yra apibraižytas. Tam, kad būtų galima nustatyti tokius trūkumus, nereikalingi diagnostiniai tyrimai. Jei tokie automobilio trūkumai būtų egzistavę automobilio grąžinimo ieškovui momentu, jie būtų užfiksuoti turto grąžinimo akte.

184. Teismas neatsižvelgė į sutarties 14.5.4 ir 15.5 punktus, kurie numato, kad lizingo gavėjas privalo perduoti turtą suremontuotą, techniškai tvarkingą bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų turto nusidėvėjimą, o jei grąžinamo turto būklė šių reikalavimų neatitinka, tuomet, lizingo gavėjas privalo savo sąskaita pašalinti turto defektus arba kompensuoti lizingo davėjo išlaidas. Ieškovas dėl automobilio trūkumų į atsakovą nesikreipė, automobilio suremontuoti neprašė bei kompensacijos už automobilio remontą nereikalavo. Taigi ieškovas pats yra atsakingas dėl to, kad netinkamai įgyvendinimo savo teises.

195. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pats ieškovas būtų kreipęsis į autorizuotą servisą, o UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ kreipimasis į servisą, neturi jokios įtakos ieškovo ir atsakovo teisėms ir pareigoms.

206. Teismas nesiaiškino, ar nustatytų defektų suma 15 000 Lt yra pagrįsta ir, ar defektavimo aktas surašytas teisėtai. Šis įrodymas nėra tinkamas, nes jį surašant nedalyvavo atsakovas, be to, defektavimo lape neįvardintos defektų atsiradimo priežastys, nors jos yra būtinos, kad būtų įrodyta, jog atsakovas yra kaltas dėl atsiradusių defektų. Nepateikti ir defektavimo lape nurodytų nuostolių dydžių apskaičiavimai.

217. Teismas taip pat nesiaiškino, ar automobilis iš tiesų buvo suremontuotas, kokia buvo automobilio remonto kaina, o taip pat kodėl automobilį ieškovas pardavė būtent UAB ,,Baltijos realizacijos centras“. Aplinkybė, kad pats automobilį įsigijęs subjektas kreipėsi į servisą dėl defektų nustatymo, rodo, kad jis buvo suinteresuotas, kad būtų nustatyta kuo daugiau defektų ir automobilių būtų galima įsigyti už kuo mažesnę kainą.

228. Teismas netyrė už kokią kainą buvo parduotas automobilis, o taip pat, kodėl ieškovas neieškojo kito pirkėjo, kuris būtų brangiau įsigijęs automobilį, kokia buvo automobilio rinkos kaina, kodėl automobilis nebuvo suremontuotas ir tik tada parduotas, ir t. t. Byloje esanti PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo patirtų nuostolių dydį.

239. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas automobilį naudojo bendrovės poreikiams tenkinti, t. y. verslo tikslais. Byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovo ir UAB ,,( - )“ buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, automobilis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, nustojęs eiti direktoriaus pareigas, neteko darbo, todėl negalėjo toliau mokėti lizingo įmokų. Tai, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku turėjo automobilį, savaime nereiškia, kad automobilis buvo naudojamas verslo tikslais.

2410. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra profesionalas lizingo srityje, o atsakovas yra fizinis asmuo, todėl laikomas silpnesne sandorio šalimi. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo pareigą tinamai išaiškinti atsakovui sutarties sąlygas.

25Atsiliepimu į atsakovo D. R. apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Danske lizingas“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad:

261. CK 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių sudarytos finansinio lizingo sutarties bendrosios dalies 14.1.3 punktas nustatė, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu lizingo gavėjas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pagal sutartį nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Atsakovas, pasirašydamas sutartį susipažino su jos sąlygomis, prieštaravimų dėl sutartyje nustatytų jos nutraukimo pagrindų neišreiškė. Atsakovas yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, todėl gali tinkamai įvertinti pasirašomos sutarties sąlygas bei teisines pasekmes, o turėdamas pagrindo manyti, kad sutarties sąlygos pažeidžia jo interesus, pateikti pasiūlymus dėl šių sąlygų pakeitimo ar atsisakymo. Kadangi atsakovas pradelsė mokėjimus ilgiau nei 20 dienų ir šios aplinkybės neginčija, ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

272. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, nutraukdamas sutartį, pažeidė sutarties nutraukimo tvarką. Sutarties bendrosios dalies 14.3 punktas nustatė, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovas pažeidė šią sutarties sąlygą, nes raštas apie sutarties nutraukimą atsakovui neva buvo išsiųstas tik 2009 m. sausio 29 d. yra visiškai nepagrįstas, nes į bylą pateiktas ne tik vokas su spaudu žyminčiu korespondencijos gavimą pašto skyriuje, bet ir ieškovo sudarytų siuntų įteikiamų kurjeriui sąrašas.

283. Atmestini apelianto argumentai dėl grąžintos ieškovui transporto priemonės techninės būklės. Ieškovas teismui pateikė UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ 2009 m. vasario 3 d. pretenziją. UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ užsakymu UAB ,,Vilniaus vista“, t. y. autorizuotas Land Rover automobilių atstovas Lietuvoje atliko lizinguotos transporto priemonės apžiūrą, nustatė defektus ir pateikė išvadas. Ieškovas nėra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, jo funkcija – teikti transporto priemonių finansinio lizingo paslaugą. Ieškovas neturi nei techninių galimybių, nei reikalingų specialiųjų žinių tam, kad įvertinti grąžinamos transporto priemonės techninę būklę. Tuo tikslu ieškovas kreipiasi į specialistus, o būtent, autorizuotą konkrečios transporto priemonės atstovą. Tik autorizuotas gamintojo atstovas gali atlikti konkrečios transporto priemonės profesionalų ir išsamų vertinimą bei nustatyti techninius trūkumus. Tam jis turi suteiktus gamintojo įgaliojimus, atestuotą personalą bei specialią įrangą diagnostikai atlikti.

294. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog jis nepagrįstai nebuvo informuotas apie automobilio apžiūros vietą ir laiką. Grąžintos transporto priemonės savininkas buvo ieškovas. Nei įstatymas, nei sutartis nenumato savininkui pareigos informuoti lizingo gavėją apie lizingo davėjo veiksmus, kuriuos jis atlieka su jam priklausančia transporto priemone po to, kai ji yra grąžinama nutraukus sutartį. Kita vertus, pats atsakovas nenurodo, ką būtų pakeitęs faktas, jei atsakovas būtų dalyvavęs transporto priemonės diagnostikos metu. Atsakovas neturi specialių žinių, todėl niekaip negalėtų įtakoti atestuotų atstovų išvadų.

305. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad defektavimo akte nėra nurodytos automobilio defektų atsiradimo priežastys, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl atsiradusių defektų. Sutarties 15.5 punktas numato, kad nutraukus sutartį, lizingo gavėjas privalo perduoti turtą suremontuotą bei techniškai tvarkingą, tokios būklės, kad atitiktų natūralų turto nusidėvėjimą. Defektavimo akte yra nurodyta, kurios lizinguoto automobilio dalys ir komponentai neatitinka techninių charakteristikų ir keliamų reikalavimų techniškai tvarkingam automobiliui.

316. Šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar automobilis buvo remontuojamas ir kokia buvo remonto kaina.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškovo UAB ,,Danske lizingas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl nuostolių pritesimo, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, kvalifikuodamas priešieškinio teisinius santykius, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinį.

36Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,,Danske lizingas“ su atsakovu D. R. 2008 m. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200802F-10105 dėl lengvojo automobilio Range Rover 4.4i, id. Nr.SALLMAMA42A104360, v/n ( - ), kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti lizinguojamą turtą, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti, lizingo mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus eilinius mokėjimus ir vykdyti kitas nuomos sutarties sąlygas. Tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl 2009 m. sausio 30 d. ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą bei vykdyti visus finansinius įsipareigojimus.

37Nesutikdamas su ieškovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu, apeliantas teigia, kad ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį, pažeidė sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas, be to, pažymi, kad sutarties nutraukimui turėjo būti taikomos CK nuostatos, reguliuojančios vartojimo sutarties teisinius santykius. Taigi iš esmės byloje ginčas kilo ne tik dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, bet ir sutarties kvalifikavimo, t. y. ar šalys sudarė vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartį, ar lizingo sutartį. Ar atsakovas gali būti laikytinas vartotoju ir taikytinos vartotojų apsauginės nuostatos, ar jis, sudarydamas sutartį, veikė kaip verslo subjektas.

38Vartojimo kredito sutarties samprata pateikta CK 6.886 straipsnyje. Iki 2011 m. balandžio 11 d. galiojusios CK redakcijos 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje.

39Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (LAT 2003 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

40Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo pripažinti vartotoju, nors šis ir yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su kredito įstaiga. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas automobilį naudojo ne tik asmeniniais, bet ir darbo tikslais, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis automobilį įsigijo išimtinai verslo (profesiniams) poreikiams tenkinti, kas leistų sudarytą sutartį su kredito įstaiga kvalifikuoti kaip finansinio lizingo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad protingas ir atsakingas fizinis asmuo (vartotojas), pasiėmęs išsimokėtinai automobilį, skirtą savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti net ir nutrūkus darbo santykiams, stengtųsi jį išlaikyti, kreiptųsi į ieškovą dėl įmokų mokėjimo laikino atidėjimo ar imtųsi kitokių veiksmų, kad ir toliau galėtų naudotis automobiliu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp ieškovo ir atsakovo sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, turėjo atsižvelgti ir į aplinkybę, dėl kokios priežasties atsakovas nustojo mokėti įmokas už automobilį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, nustojęs eiti direktoriaus pareigas, neteko darbo, o kartu ir pajamų, todėl neturėjo galimybės ir toliau mokėti įmokų už automobilį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog netekus darbo ir pajamų, automobilio išsaugojimas nėra pagrindinis tikslas, nes egzistuoja ir kitų būtinųjų poreikių tenkinimas, kuriems atsakovas pagrįstai suteikė prioritetą.

41Atsakovas neginčija, kad jis du mėnesius vėlavo atlikti eilinę mėnesio įmoką, tačiau tam, kad būtų pripažįstama, jog sutartis su atsakovu būtų nutraukta teisėtai, ieškovas turėjo pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent, nutraukdamas sutartį su atsakovu, ieškovas privalėjo vadovautis ne tik sutarties nuostatomis, bet ir CK 6.574 straipsniu. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą pašalintu šį pažeidimą, o jo nepašalinus, ieškovas įgyja teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį. Taigi, ieškovas, visų pirma, turėjo raštu pareikalauti atsakovo padengti susidariusį įsiskolinimą ir tik tada, jeigu atsakovas reikalavimo nebūtų įvykdęs, ieškovas būtų įgijęs teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Ieškovas neįrodė, kad būtų laikęsis tokios procedūros, atsakovas teigia, kad iš ieškovo nėra gavęs jokio rašytinio reikalavimo padengti įsiskolinimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, nutraukdamas sutartį su atsakovu, pažeidė CK reikalavimus.

42Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo veiksmai, vienašališkai nutraukiant sutartį su atsakovu, neatitiko protingumo kriterijų, nes buvo neproporcingi atsakovo padarytam sutarties pažeidimui. Vos dviejų lizingo įmokų nesumokėjimas, kai tuo tarpu atsakovas buvo įvykdęs beveik puse sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo neproporcingas ir iš esmės pažeidžiantis sutarties šalių lygiateisiškumo principą, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atsakovo priešieškinis dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Kadangi priešieškiniu atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo nuostolius, kuriuos jis galimai patyrė dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį ir konstatuodamas, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai ir nepažeidžiant sutarties nutraukimo sąlygų, nepasisakė dėl galimo nuostolių atlyginimo, šioje dalyje teisėjų kolegija grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

44Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, o būtent, turto grąžinimo akto, UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pretenzijos ir UAB ,,Vilniaus Vista“ surašyto defektavimo lapo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nuostoliui, susidariusiam dėl išperkamosios nuomos būdu valdyto turto pardavimo, reikšmės turi turto pardavimo kaina. Rinkos kainą tiksliausiai atspindi realus automobilio pirkimo-pardavimo sandoris. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su realizuoto turto verte, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti sugrąžintą transporto priemonę už didesnę kainą, nei tai padarė ieškovas, nors būtent skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą negu buvo galima tą turtą realizuoti.

45Teisėjų kolegija nepasisako dėl visų kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su grąžintos transporto priemonės technine būkle, nes laiko šias aplinkybes teisiškai nereikšmingomis, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo nuostolių, patirtų pardavus turtą, atlyginimo.

46Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, teisėjų kolegija priteisia atsakovui D. R. iš ieškovo UAB ,,Danske lizingas“ 510 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Nutarė

48apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

49Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo D. R. priešieškinys ieškovui UAB ,,Danske lizingas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo D. R. priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti 2008 m. finansinio lizingo sutarties Nr. 200802F-10105 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

50Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo UAB ,,Danske lizingas“ 510 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

52Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB ,,Danske lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas D. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su... 6. 4 765,81 Lt įmokų, iš viso 27 865,85 Lt. Ieškovui neteisėtai nutraukus... 7. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas nurodė, kad su pateiktu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir... 10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sutarties pagrindu įsigytas 2002 m.... 11. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, vadovaudamasis... 12. Kadangi teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta lizingo (finansinės... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 15. 1. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas vienašališkai nutraukdamas... 16. 2. Ieškovas, nutraukdamas sutartį su atsakovu, pažeidė ir sutarties 14.3... 17. 3. Teismas netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, o būtent, turto grąžinimo... 18. 4. Teismas neatsižvelgė į sutarties 14.5.4 ir 15.5 punktus, kurie numato,... 19. 5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pats ieškovas būtų kreipęsis į... 20. 6. Teismas nesiaiškino, ar nustatytų defektų suma 15 000 Lt yra pagrįsta... 21. 7. Teismas taip pat nesiaiškino, ar automobilis iš tiesų buvo suremontuotas,... 22. 8. Teismas netyrė už kokią kainą buvo parduotas automobilis, o taip pat,... 23. 9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas automobilį naudojo... 24. 10. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra profesionalas lizingo... 25. Atsiliepimu į atsakovo D. R. apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Danske... 26. 1. CK 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti... 27. 2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, nutraukdamas sutartį,... 28. 3. Atmestini apelianto argumentai dėl grąžintos ieškovui transporto... 29. 4. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog jis nepagrįstai nebuvo informuotas... 30. 5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad defektavimo akte nėra nurodytos... 31. 6. Šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar automobilis buvo... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,,Danske lizingas“ su atsakovu D. R.... 37. Nesutikdamas su ieškovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu ir... 38. Vartojimo kredito sutarties samprata pateikta CK 6.886 straipsnyje. Iki 2011 m.... 39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje,... 40. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas... 41. Atsakovas neginčija, kad jis du mėnesius vėlavo atlikti eilinę mėnesio... 42. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo veiksmai,... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia,... 44. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo... 45. Teisėjų kolegija nepasisako dėl visų kitų apeliaciniame skunde dėstomų... 46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t.... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 49. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą... 50. Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo dalį... 51. Priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo UAB ,,Danske lizingas“ 510 Lt žyminio... 52. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....